- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- ATP-185-382/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04208-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimo panaikinimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau Institucija) 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 124² straipsnio 1 dalį vieno šimto penkiolikos eurų bauda su teisės vairuoti trims mėnesiams atėmimu, nes jis 2014 m. rugsėjo 2 d., 8.15 val., Klaipėdos m., Minijos g., vairuodamas automobilį, kirto ištisinę ženklinimo liniją, priversdamas kitus eismo dalyvius keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas pavojingą situaciją.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu V. V. su skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą, kuriuo jam paskirta nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes bylos medžiaga patikimai nustatyta, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė pavojų eismo saugumui, dėl to kitas eismo dalyvis buvo priverstas staigiai stabdyti.
Šalies argumentai
V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį remdamasis tik vieninteliu įrodymu byloje, t. y. nenustatyto asmens policijai elektroniniu paštu atsiųstu vaizdo registratoriaus įrašu. Šis vaizdo registratoriumi padarytas įrašas policijos pareigūnams buvo nusiųstas tik praėjus kuriam laiko tarpui, jo autentiškumas ir atitiktis faktiškai vykusiems įvykiams nebuvo patikrintas įstatymo nustatytomis priemonėmis, todėl negali turėti įrodomosios galios. Be to, vaizdo registratoriaus medžiaga nepatvirtinta jokiais kitais byloje surinktais duomenimis. Apelianto teigimu, byloje buvo būtina nustatyti asmenį, kuris atsiuntė šį vaizdo įrašą, taip pat buvo būtina nustatyti ir prietaisą, kuriuo buvo padarytas šis vaizdo įrašas, taip siekiant įvertinti jo patikimumą, tačiau to padaryta nebuvo. Nors jis ir kartu su juo įvykyje dalyvavęs liudytojas – A. B. teisme patvirtino, kad jis tyčia kelyje nesukėlė pavojingos situacijos, tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šiais parodymais. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto V. V., 2014 m. rugsėjo 2 d. jis važiavo Minijos gatve centro link. Su juo kartu automobilyje važiavo bendradarbis A. B. Privažiuodamas prie Minijos ir Kalnupės gatvių sankryžos jis pamatė, kad tiek pirmojoje, tiek antrojoje eismo juostose stovi automobilių eilė. Staiga prieš jį važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, kadangi jis to laiku nepastebėjo, o pasukti automobilio vairo į pirmąją eismo juostą negalėjo, nes joje stovėjo automobilių eilė, todėl siekdamas išvengti avarinės situacijos, t. y. neatsitrenkti į stovinčius automobilius, pasuko automobilio vairą į kairę, priverstinai kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją. Taigi pažeisti Kelių eismo taisyklių jis neturėjo tikslo, tačiau tai padarė tik siekdamas išvengti sunkesnių padarinių. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje yra tik vienintelis jo kaltės įrodymas – vaizdo įrašas, kuris užfiksuotas anonimo, o ne pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinio teisės pažeidimo byla jam turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį V. V. buvo pradėta pagal anoniminio asmens pateiktą vaizdo registratoriumi užfiksuotą vaizdo įrašą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl pavojingos situacijos kelyje sukėlimo, su skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, ginčydamas vaizdo registratoriumi užfiksuotas įvykio aplinkybes, teigdamas, kad jis neturėjo tikslo sukelti pavojingos situacijos, o Kelių eismo taisykles pažeidė tik dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos kelyje.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – vaizdo įrašas, nebuvo padarytas pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir toks įrašas vertintinas tik kaip pranešimas apie galbūt padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka. Tačiau vienintelis anoniminis asmuo, kuris matė galbūt V. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, policijos pareigūnų nustatytas nebuvo. Akivaizdu, kad pareigūnai, privalėję rinkti įrodymus, šios savo pareigos neįvykdė ir tiesiogiai nepatikrino gautame pranešime nurodytų aplinkybių ir nesurinko pranešimą patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą pirmosios instancijos teisme šis asmuo apklaustas taip pat nebuvo. Todėl akivaizdu, jog nebuvo išsiaiškintos faktinės šio įvykio aplinkybės ir buvo pažeistas rungimosi principas, nes buvo atimta apelianto teisė užduoti klausimus asmeniui, kuris buvo eismo dalyviu. Juo labiau kad pažeidimo esmėje yra konstatuota, kad dėl V. V. pavojingos situacijos sukėlimo kelyje kitas eismo dalyvis (kaip galima suprasti, – vaizdo registratoriumi įrašą padaręs asmuo) buvo priverstas staiga keisti važiavimo kryptį. Taigi šiuo atveju vien vaizdinė medžiaga, atsiųsta anonimiškai, negali būti laikoma patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nerinko teisingam bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Taip buvo nesilaikoma administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus. Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimas negali būti laikomi teisėtais, jie naikintini ir byla grąžintina Institucijai papildomam bylos tyrimui.
Atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad iš naujo tiriant bylos aplinkybes, būtina įvertinti tai, jog apeliantas neginčija vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, nes kirto ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Taigi nenustačius asmens, kuris, pasak Institucijos, buvo priverstas staiga keisti važiavimo kryptį, ir nesant pagrindo V. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, Institucija turėtų spręsti jo atsakomybės klausimą už prieš tai paminėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio V. V. neginčija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti įgaliotai institucijai iš naujo tirti.
Nutartis neskundžiama.