Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-11 · Administracinė byla Nr. I-6785-821/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-11
Bylos Nr.
I-6785-821/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01397-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 1.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6785-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01397-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir Lukiškių TI-K), priteisti 20 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-02-14 iki 2015-10-25 buvo laikomas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose. Kameros nedidelės, dalį ploto užima baldai, kameroje laikoma 1- 4 asmenys. Tokios sąlygos prilygo kankinimui, kurį draudžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 21 straipsnis. Pareiškėjo įsitikinimu, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. kameros ploto. Kamerose taip pat buvo šalta, labai drėgna, neužtikrintas natūralus apšvietimas, o tai labai kenkia regėjimui. Rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais, tai žemina asmens orumą. Pareigūnai tyčia sukelia konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. Išvykstant ir atvykstant į Lukiškių TI-K asmens ir daiktų kratos atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir t. t.). Asmuo esant žemai oro temperatūrai verčiamas nusirengti, daiktai dedami į nešvarias dėžes. Prausti duše neįmanoma, vanduo nevisiškai nuteka į kanalizacijos vamzdį, įjungus ventiliaciją būna pilna dulkių, dušai nedezinfekuojami, todėl kyla grėsmė užsikrėsti įvairiomis ligomis. Dėl nurodytų priežasčių privestas praustis kameroje šaltu vandeniu. Iš tualeto sklinda įvairūs kvapai, naktį girdisi graužikų skleidžiami garsai. Naktį negalėdavo užmigti, prašydavo jam paskirti vaistų nuo streso. Dėl nurodytų priežasčių patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, galimybių sumenkinimą. Neturinę žalą pareiškėjas įvertino 20 000 EUR.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 29-38) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-02-12 iki 2015-10-25. Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju. Reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Kai kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas taip pat nurodė kratų atlikimo tvarką. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai. Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgiant į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat ir į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Lukiškių TI-K yra įrengtos vietos rūkymui.

Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už tvarką kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti švarą Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su bendrove, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą, todėl dažnai vėl tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė duomenis apie kamerų įrengimą, išvedimo į dušą tvarką.

Pažymėjo, kad skundas grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjas skundo reikalavimams pagrįsti nepateikė įrodymų, o nurodyti neigiami išgyvenimai, patyrimai susiję su jo paties elgesiu, kadangi tai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu. Pažymėjo, kad dušų kabino įrengtos vietoj kamerų II korpuse. Iš dušo nuolat sklinda blogas kvapas, nenuteka vanduo, nešvaru, sienos nevalomos. Tualetas įrengtas kameroje, iš jo nuolat sklinda blogas kvapas, naktį cypsi žiurkės. Būdamas 201 kameroje negalėdavo užmigti, dėl to kreipėsi į medicinos darbuotojus. Situacija iki šiol nesikeičia, laikymo sąlygos negerėja.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2015-02-14 iki 2015-10-25.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-02-12 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, jos plotas 7,49 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2015-02-13 perkeltas į kamerą Nr. 142, jos plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-03-29 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2015-03-30 perkeltas į kamerą Nr. 155, jos plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 155 laikytas iki 2015-04-08 (2 asmenys kameroje). 2015-04-09 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.

2015-04-16 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125, kurios plotas 6,48 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-04-19 (1 asmuo kameroje). 2015-04-20 -2015-04-21 laikytas kameroje Nr. 370, kurios plotas - 7,01 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-04-22 perkeltas į kamerą Nr. 292, jos plotas 7,80 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 292 laikytas iki 2015-04-29 (1 asmuo kameroje). 2015-04-30 perkeltas į kamerą Nr. 342, plotas - 8,10 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2015-05-21 (1 asmuo kameroje). 2015-05-22 perkeltas į kamerą Nr. 201, kurios plotas - 5,40 kv. m. (1 asmuo kameroje). Šioje kameroje laikytas iki 2015-07-22 (1 asmuo kameroje). 2015-07-23 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

2015-07-28 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, jos plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-07-29 perkeltas į kamerą Nr. 382, plotas - 7,25 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 382 laikytas iki 2015-10-07 (1 asmuo kameroje). 2015-10-08 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.

2015-10-15 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 216, plotas - 6,83 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-10-16 perkeltas į kamerą Nr. 291, kurios plotas - 7,73 kv. m. (1 asmuo kameroje). Nuo 2015-10-17 iki 2015-10-25 laikytas toje pačioje kameroje (2 asmenys kameroje). 2015-10-26 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko šiek tiek ankščiau, nei skunde nurodė pareiškėjas. Gavęs atsakovės atsiliepimą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpio pareiškėjas netikslino. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nagrinėjamas už pareiškėjo nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2015-10-14 iki 2015-10-25 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Atsakovės atstovas atsiliepime prašė taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau šis prašymas netenkinamas, nes pareiškėjas šioje byloje ieškinio senaties termino nustatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, nepraleido.

Žemesnės instancijos teismas

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. EŽTT praktikoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą (žr., pvz. LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, o šis reikalavimas nustatytas Įsakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu (2015-02-14 iki 2015-10-26), t. y. 254 dienos, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 235 dienas, kitas 19 dienų buvo išvykęs į kitas tardymo (suėmimo vykdymo) įstaigas. Iš 235 dienų pareiškėjui minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui pareiškėjui nebuvo užtikrintas 31 dieną (pareiškėjui teko 2,64 – 3,24 kv. m. kameros ploto).

Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Daugelį šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo laikymo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo šalta, drėgna, tamsu, nešvarios ir nehigieniškos dušo patalpos.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Kamerose turi būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato Higienos normos HN 76:2010 26 punktas. Pagal šio punkto nuostatas, santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc. Kameros temperatūra šiltuoju metų laiku turėtų būti 18-28 ?C, šaltuoju metų periodu - 18-22 ?C. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Higienos normos HN 76:2010 56, 60 punktai įpareigoja, laisvės atėmimo įstaigas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, ant kamerų sienų ir lubų nebūtų pelėsio. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (Higienos norma HN 76:2010 28, 54 punktai).

Pagal Higienos normos HN 76:2010 39 punkto nuostatas, dušo sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs valikliams ir dezinfekcijos priemonėms, grindys neslidžios, turinčios nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus. Dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdien naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų, o pagrindinis valymas atliekamas kartą per mėnesį (nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos), patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių (39.1 -39.4 papunkčiai).

Iš byloje esančių patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais), matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu buvo nustatyti apšvietimo ir temperatūros rodiklių pažeidimai, kurie grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalinti (b. l. 74-75), nustatyti sienų ir lubų nelygumai (b. l. 58-59) grįžtamosios kontrolės metu taip pat buvo pašalinti (b. l. 67-68). Vienoje iš kamerų nebuvo dalies lango stiklo (b. l. 55-56). Šis pažeidimas grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalintas (b. l. 57). Patikrinimų metu gyvenamosiose patalpose (kamerose) drėgmės rodiklių pažeidimų, pelėsių požymių ir parazitų buvimo nenustatyta (b. l. 44-46, 71-73, 50-51). Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį dėl buitinių kenkėjų kontrolės ir jų naikinimo paslaugų (b. l. 94-97). Gyvenamosios patalpos pritaikytos natūraliam vėdinimui per langą (b. l. 42-43, 46-47, 52-54, 58-59).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras ginčui aktualiu laikotarpiu yra atlikęs Lukiškių TI-K įvairiuose korpusuose įrengtų dušinių patikrinimus (b. l. 42-43, 48-49, 55-56, 84, 85-86, 87-91), kurių metu nustatytas tik vienas pažeidimas, t. y. II korpuso dušinėje esanti pertvara iš medžio drožlių buvo pažeista (galimai grybelio) ir tai neatitiko Higienos normos HN 76:2010 39.4 papunkčio (b. l. 55-56). Šis pažeidimas grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalintas (b. l. 92-93). Kitų objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti skunde ir posėdžio metu nurodytas aplinkybes higienos normų neatitikčių dušuose, byloje nėra. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo ir/ar asmeninės higienos palaikymo sąlygų nesudarymo į Lukiškių TI-K prašymais ir skundais nesikreipė (b. l. 41).

Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, ginčui aktuliu laikotarpiu nustatytų higienos pažeidimų visumą ir jų pobūdį, pripažintina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos ne visada atitiko higienos normų reikalavimus (nustatyti Higienos normos HN 76:2010 22, 24, 28 punktų ir 39.4 papunkčio pažeidimai), tačiau laisvės atėmimo įstaiga pažeidimus grįžtamosios kontrolės metu pašalino.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad asmens apžiūros (kratos) daromos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir pan.). Kartos atlikimo tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362.

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama (Instrukcijos 151 punktas). Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo (Instrukcijos 152 punktas). Suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (Instrukcijos 153.1 punktas). Visa asmens krata atliekama specialioje patalpoje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjui atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K pareigūnai privalėjo atlikti visą (išrengiant) kratą. Asmens ir daiktų patikrinimo metu pareiškėjas jokių pretenzijų nereiškė. Šią aplinkybę patvirtina Lukiškių TI-K kaltinamojo (nuteistojo) kratų, atliktų pareiškėjui ginčo laikotarpiu, protokolai (b. l. 21-27). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad krata buvo atliekama pažeidžiant Instrukcijoje nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus pareiškėjo argumentai dėl netinkamo kartų atlikimo atmestini kaip nepagrįsti.

Neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus pareiškėjas sieja ir su tuo, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Ginčo metu galiojusi Higienos normos HN:76:2010 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Bylos duomenimis, pareiškėjas nerūkantis ir atvykęs į Lukiškių TI-K išreiškė pageidavimą būti su nerūkančiais asmenimis (b. l. 11, 19). Atsakovės atstovas paaiškino, kad skirstant asmenis į kameras atsižvelgiama į jų pageidavimą gyvenamojoje kameroje būti su nerūkančiais. Į bylą pateikti įrodymai (b. l. 105-116) patvirtina, kad Lukiškių TI-K matomose vietose iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti skunde pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiais ar Lukiškių TI-K administracijos rūkymo gyvenamosiose kamerose toleravimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad Lukiškių TI-K tinkamai vykdo Įstatymo nustatytą įpareigojimą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo abstrakčiai nurodytas aplinkybes dėl tyčinių Lukiškių TI-K pareigūnų konfliktinių situacijų provokacijų ir kito galimai netinkamo elgesio su pareiškėju. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo pareigūnų elgesio nesikreipė (b. l. 41).

Grįsdamas neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas nurodė, kad netinkamas apšvietimas pakenkė (kenkia) regėjimui, dėl nepriimtinų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K negalėdavo užmigti, būdamas 201 kameroje prašė skirti jam vaistų nuo streso (įtampos). Iš pareiškėjo sveikatos istorijoje esančių duomenų nustatyta, kad jis ginčo laikotarpiu du kartus (2015-07-07 (tuo metu pareiškėjas buvo kameroje Nr. 201) ir 2015-09-09) kreipėsi į psichiatrą, jam diagnozuotas emocinis miego sutrikimas (F51.9), tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, jog minėtą sutrikimą lėmė būtent jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir vėliau (išvykęs iš Lukiškių TI-K, t. y. 2015-11-11, 2016-04-05) kreipėsi į gydytojus dėl miego sutrikimų, teigdamas, kad jaudinasi dėl bylos ir teismo (b. l. 15, 18). Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į gydytojus dėl regėjimo pablogėjimo, byloje nėra.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., 2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Atsižvelgdamas į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, konstatuotina, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos būklę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 235 dienas, iš jų 31 dieną jam nebuvo užtikrintinas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, nustatyta keletas higienos normų pažeidimų. Teismo vertinimu, vien asmeninės erdvės trūkumas yra pakankama, jog sukeltų diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, įvertinus pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 20 000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, atsižvelgiant į laikymą nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, darytina išvada, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų mastui priteistina suma būtų 200 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija iki 2016-07-01) 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo S. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 200 EUR (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė