Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis futbolo asociacijos treneriu, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

V. P. 2024 m. liepos 19 d. apie 20.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, kilusio konflikto metu mušė ir kitaip smurtavo prieš šeimos narį, t. y. posūnį M. B., tyčia stikliniu buteliu sudavė ne mažiau kaip 3 kartus nukentėjusiajam į galvos sritį, bei užmynęs ant kojos ir stipriai laikydamas suėmęs už rankos ir taip trukdydamas nukentėjusiajam išsikviesti pagalbą, padarė muštines žaizdas viršugalvio ir veido srityse, kraujosruvas veide, dešinių dilbio ir pėdos srityse bei nubrozdinimą dešiniojo dilbio srityje, tuo šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Liudytoja R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis jos vyras, nukentėjusysis sūnus, su abiem geri santykiai. Tai jos vienintelis sūnus. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju anksčiau sutarė labai gerai, o dabar kokie 3 metai negali būti kartu namuose. M. geria, jis nepripažįsta, tačiau jis yra alkoholikas. V. su tuo negali taikytis, jis jau 20 metų negeria, anksčiau gėrė normaliai. V. visiškai nepakenčia geriančių. Kadangi pats sustojo gerti yra įsitikinęs, kad labai lengva ir paprasta nustoti gerti. M. pasiekęs jau turbūt tokią stadiją, kada jau neįmanoma jam pačiam sustoti gerti, nes jis geria ištisai ir daug. Jis išvažiuoja į užsienį dirbti, padirba užsienyje, grįžta į namus dviem, trims savaitėms ar mėnesiui, ir visą laiką geria. Tada V. bando jį stabdyti: atima piniginę, atima telefoną, atima absoliučiai viską. Pradžioje sekėsi gerai, kol M. neatrado parduotuvės, kuri jam viską duoda į skolą bet kuriuo paros metu. M. grįžęs į namus padeda, duoda pinigų. Net dabar kai jų santykiai tokie, M. davė 400 eurų automobilio remontui. V. tik žaidžia futbolą, namuose nieko absoliučiai nedaro. M. grįžęs daro viską, jeigu ką reikia, nors geria, bet tikrai padeda. Jis pasakiusi: niekada neatsižadėsianti sūnaus, jis yra vienintelis sūnus ir kol būsianti gyva, jis visada turės namus. V. turi tokią nuostatą, kad jeigu M. atsidurs gatvėje, neturės kur gyventi, tada jis nustos gerti, todėl jis daro viską, kad išvyti M. iš namų. Amžinas konfliktas. Ji negalinti net išeiti į gatvę, nes jeigu jie dviese lieka namuose, jie būtinai sukonfliktuoja. Jeigu M. nieko nesako, tada V. prikimba prie M. ir šitaip ištisai. M. kai blaivas daro viską, yra geras. Blaivas niekada nekonfliktuoja, nekimba ir išgėręs jis pats nekimba, kol nepergeria. Kai pergeria, jis tada ateina pas juos, arba sėdi virtuvėje ir tenai stūgauja. Namai yra sūnaus vardu registruoti. Namai buvo V. mamos vardu ir paskui mama perrašė pastatus M., kadangi buvo labai graži šeima, du vaikai, kad liktų anūkams. Ji pasiliko sau vieną kambarį iki mirties ir yra sudaryta panaudos sutartis iki gyvenimo galo, kad jie gyvensiantys su V. tame name ir naudosis žeme. Namas skaitėsi M. ir jo žmonos nuosavybė. Kadangi jie turėjo savo namus, gyveno Klaipėdoje, čia niekas negalvojo, kad ta situacija bus. Dabar dėl to konfliktai kyla, nes M. dabar nutarė, kad čia jo namai, kad jie pas jį gyvenantys ir kad jis juos išmes. Kai blaivas išmesti jų nenori, o girtas meta abu lauk. Ji irgi konfliktuojantis su sūnumi dabar, kadangi kaip motina norinti, kad jis nustotų gerti ir jis to nedaro. Nepamenantis, kada buvo įvykis, buvo vasara. M. jau gal savaitė buvo grįžęs prieš įvykį, gėrė visą laiką. Jis turėjo kažkiek savo pinigų, bet neturėjo telefono. Grįžęs, kol turėjo pinigų, nusipirko naują telefoną, pasakė, kad 20 d. jam turi pravesti pinigus ir jis ruošėsi važiuoti į sanatoriją. Po sanatorijos sakė iš karto grįš į darbą. Telefoną V. ir M. paėmė įvykio dieną. Grįžęs M. pradėjo gerti, o V. pradėjo ją ,,pjauti“, kad reikia M. išvyti ar išvežti gydyti. Jai būnant darbe paskambino V. ir pasakė, kad sutarė išvežti M. gydytis. Ji pasakiusi, kaip jį išvešiantys, jei jis nevažiuoja juolab, kad jis ten jau buvęs. Ji su V. sukonfliktavusi. Tą dieną sukonfliktavusi ir su M.. Galiausiai pasakiusi, kad ją jau viskas užkniso ir ji išeinanti. Išėjusi į „Caritas“, nutarusi, kad tikrai į namus negrįšianti, nes daugiau negalinti klausytis nei vieno, nei kito. Buvusi pas save kabinete, kai vakare paskambino uošvienė. Ji jai pasakojusi tą situaciją ir ji pasiūlė ateiti pas ją, ji nuėjusi. Būnant pas ją, ji paskambino V. V. atsiliepė ir pasakė, kad dabar kalbėti negali, nes sudavė M. buteliu per galvą, atvažiavusi greitoji, policija ir jis negali kalbėti. Jos abi buvo šoke. Pasakiusi uošvienei, kad važiuojanti namo žiūrėti, kas ten darosi. Kadangi ji automobilio nevairuojanti, autobusų nebuvo važiuoti į (duomenys neskelbtini) iš Vilkaviškio, tai skambinusi į taksi ir prašiusi, kad atvažiuotų. Namo grįžusi taksi apie 21-21.30 val. Pirmiausiai pamačiusi, kad laukinių durų rankena iš lauko kruvina. Įėjus į namus pamačiusi, kad svetainės lango sietelis nuo uodų išimtas ir paliktas visiškai atviras langas. Tada nuėjusi į kambarį pas M., jis sėdėjo ant lovos. Jam ant galvos buvo pleistras, viena akis, neprisimenanti kuri, buvo su mėlyne, rūbai visi kruvini. Pirmi M. žodžiai pamačius ją buvo, kad ,,jis mane norėjo užmušti, man miegančiam trenkė buteliu“. M. jai taip pasakė, ar taip buvo, ar ne ji nežinantis. Klausiusi M., kodėl jis nėjo pas ją į kabinetą. Ji davusi jam kabineto raktus, kad kai jie konfliktuoja, kad M. eitų į jos kabinetą ir ten būtų. Jos kabinetas Vilkaviškyje Gedimino gatvėje. M. labai mėgsta vaikščioti, jis pėsčias eina ir labai daug vaikšto. M. girtas niekada nesvirinėja, jam niekada nesipina liežuvis. Jis režisūrą baigęs, gal kaip aktorius juos mokino kalbėti ir dėl to liežuvis nesipina jam. Kai M. klausiusi, kodėl išimtas lango tinklelis, jis pasakė, kad kada atvažiavo policija, pas jį tuo tarpu buvo greitoji. Jis buvo kieme ir kada jis atėjo į namus, namų durys buvo užrakintos. V. jau buvo išvežtas į policiją. Iš važiuojant į policiją, V. užrakino duris ir paliko M. su kruvinais rūbais lauke, jis negalėjo įeiti į namus. Ji suprantanti, kad V. jos vyras, galbūt nereikėtų šitaip sakyti, bet yra ribos. Ji visą laiką buvusi prieš tą piniginių paėmimą, dokumentų paėmimą, nes iš tikrųjų M. kelis kartus turėjo išvažiuoti dirbti ir negalėjo. Jeigu M. nenorės, jie jo nesustabdysiantys nuo gėrimo. M. aiškinimai, kad jis geria labai mažai yra netiesa. Kai jis buvo paskutinį kartą, kiekvieną dieną jis parsinešdavo po „Grand cavalier“ butelį 0,5 l talpos ir 4, 5, 6 skardines alaus ir šitaip kiekvieną dieną. Kraujo truputėlį buvo virtuvėje, bet tik taškeliai. Paprašiusi M. nusivilkti rūbus, nuvilkusi patalynę išskalbti. Jis iš pradžių sakė, kad neduos skalbti, nes čia įrodymai, bet paskui davė. Dar kambaryje ant palangės buvo šiek tiek kraujo, gal nuo to lipimo per langą, bet nedaug. Ji išvaliusi kraują nuo durų, palangės. Ant grindų nebuvo kraujo. M. sakė, kad buvo kraujas ant grindų, bet jis išvalytas. Grindys buvo švarios ir tiek. M. sakė, kad V. tą kraują išvalė. Anksčiau jie yra susistumdę, bet kad muštųsi nėra buvę. Ji įvykio dieną išėjusi gal 11-12 val. Jai M. pasakė, kad lipo per langą, kai paklausiusi, kodėl išimtas uodų tinklelis. Ji klausiusi V., kodėl užrakino duris. V. jai patvirtino, kad užrakino duris ir M. į vidų įeiti negalėjo. Ji pati išdaužusi automobilio lango stiklą. Ant kiemo stovėjo dvi mašinos. M. jai pasakė, kad V. paėmė jo piniginę, telefoną, jos kabineto raktus, absoliučiai viską. Ji pagalvojusi, kad šie daiktai gali būti mašinoje ir ėjusi jų ieškoti. Vienos mašinos rankena sulūžusi ir ji taip atsidarė, o kitos mašinos langą išdaužusi akmeniu. V. pamačiusi kitą dieną labai trumpam, nes kiek supratusi, jis buvo uždarytas. Jis pasiėmė kelis rūbus ir pasakė, kad jis dabar žinantis, ką daryti, jį sutvarkysianti, jį uždarysianti ilgam. Su V. apie įvykį nekalbėjusi, jis jai nesiskundė. Žinantis, kad V. parašė pareiškimą. Kiek M. siūlė taikytis, tai V. kategoriškai sakė, kad M. jo turi atsiprašyti, ir jis jokiais būdais neprisipažins, nes tada turėtų išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą. Ji pati konflikto nemačiusi. M. daiktus ji radusi ant palangės kauko pusėje padėtus, eidama tvarkyti gėlyną. Tai, kad juos paėmė V. yra faktas, nes tai ne pirmas kartas, be to jis pats tai pripažino. M. ištisai girtas ir pats nepamena ką sako, todėl keičia parodymus. Jis ir į policiją kai buvo kviečiamas, į apklausą ėjo išgėręs. Gali būti, kad jis to įvykio neatsimena, nes kai grįžusi į namus, jis buvo gana girtas. Vėliau apie įvykį detaliai su M. nekalbėjusi. M. kiekvieną kartą gali aiškinti kitaip, ir V. gali aiškinti kitaip psichuodamas. Su jais kalbėti beprasmiška, nes jie kiekvienas turi savo tiesą. M. alkoholį vartoja kasdien, jis alkoholikas, nepripažįsta savo ligos. M. dirba vamzdynų izoliuotuoju užsienyje. Jis dieną dirba, vakare geria. Jis automobilio teises turi, jos nepragertos. Ji nežinanti, kaip jis iki vakaro iškenčia negėręs, kaip tai įmanoma. M. nuolat meluoja, pats neatsimena ką sako dėl girtumo (1 t., b. l. 154-156).

Be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų, kaltinimas grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos dokumentais:

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriam užfiksuota, jog kilus konfliktui tarp nukentėjusiojo M. B. ir V. P., pastarasis buteliu sudavė M. B. į galvos sritį, tuo padarydamas žaizdą galvoje, iš kurios bėgo kraujas (1 t., b. l. 8-11);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog 2024 m. liepos 19 d. 23:00 val. apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kur ant durų rankenos ir komodos yra dėmių panašių į kraują bei paimtas stiklinis butelis su užrašu „Grand Cavalier“. Taip pat 10 nuotraukoje matyti ant palangės stovintis nepilnas butelis ,, Grand Cavalier“, šalia trys neatidarytos skardinės alaus (1 t., b. l. 12-20);

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietoje paimto butelio su užrašu „Grand Cavalier“ apžiūra, bei nustatyta, kad jis atidarytas, 0,5 l. talpos 39 laipsnių stiprumo, nugerta apie ketvirtadalis ( 1 t., b. l. 22-25);

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog 2024 m. liepos 19 d. 22:43 val. ant nukentėjusiojo M. B. pakaušio plaukuotoje dalyje stebima kirstinė kraujuojanti žaizda, veidas bei kitos kūno dalys padengtos galimai rausvos spalvos kraujo dėmėmis (1 t., b. l. 41-42);

Specialisto išvada Nr. G325/204(09), kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajam M. B. konstatuota muštinė žaizda viršugalvio ir veido srityse, kraujosruvos veide, dešiniųjų dilbio ir dešinės pėdos srityse, nubrozdinimas dešinio dilbio srityje, kurie padaryti penkiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; jie galėjo būti padaryti jam esant bet kurioje padėtyje tiek suduodant rankomis, tiek spiriant, tiek kontaktuojant su kitais kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais; galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 50);

Alkoholio matuoklio parodymais, kad nukentėjusiajam M. B. nustatytas 2,6 promilių neblaivumas; kaltinamajam V. P. - 0,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 57-59);

Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: buteliu su užrašu „Grand Cavalier“, kuris saugomas Vilkaviškio rajono PK (1 t., b. l. 61 ); kaltinamojo V. P. pateikta USB atmintine su garso įrašais ( 1 t., b. l. 147); nukentėjusiojo M. B. pateiktais garso įrašais, įrašytais į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 160).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Nors kaltinamasis V. P. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, jos nepripažino teisiamajame posėdyje po kaltinimo paskelbimo, tačiau vėliau baigiant įrodymų tyrimą jis savo kaltę pripažino. Teismas tokią kaltinamojo gynybos taktiką sieja su ta aplinkybe, kad pačiame pirmame teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. B. kategoriškai nesutiko taikytis su kaltinamuoju, o kai jo pozicija šiuo klausimu paskutiniuose posėdžiuose pasikeitė, jis pats savo iniciatyva sutiko taikytis, dėl ko savo kaltę pripažino ir kaltinamasis.

Nukentėjusiojo M. B. duotais teisiamajame posėdyje parodymais, specialisto išvada (1 t., b. l. 50); nukentėjusiojo asmens apžiūros protokolu (1 t., b. l. 41-42); įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 12-20); liudytojos R. P. parodymais teisiamajame posėdyje neginčytinai buvo nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. savo namuose (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas nežymiai nukentėjusysis M. B., jam konstatuota muštinė žaizda viršugalvyje, taip pat muštinės žaizdos ir kraujosruvos veide, dešiniųjų dilbio ir dešinės pėdos srityse, nubrozdinimas dešinio dilbio srityje, padaryti ne mažiau penkiais poveikiais. Kaltinamasis V. P. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu po kaltinamojo akto paskelbimo pripažino panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau esant savigynai. Paskutiniame teisiamajame posėdyje savo kaltę jis visiškai pripažino. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymais, liudytojos R. P. parodymais, jų pateiktais garso įrašais nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nuolat vykdavo žodiniai konfliktai, kadangi kaltinamasis daug metų yra abstinentas, o nukentėjusysis priešingai vartoja dažnai alkoholinius gėrimus, ko kaltinamasis negali toleruoti. Nusikaltimo padarymo dieną būtent kaltinamasis išprovokavo konfliktą su nukentėjusiuoju, kuris buvo neblaivus, nes pats nuėjęs į jo kambarį iš jo norėjo paimti jo vartojamus alkoholinius gėrimus, paėmė alkoholinio gėrimo butelį, po ko juo sudavė nukentėjusiajam per galvą, bei atliko kitus smūgius. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismo vertinimu, kaltinamasis pats išprovokavęs konfliktą, negali teigti, kad jis įgyvendino savo teisę į gynybą. Be to pati įvykio situacija, kad konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vykdavo dažnai, jie būdavo žodiniai, konfliktas vyko namuose, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad kaltinamajam iš nukentėjusiojo pusės kilo realus pavojus, be to sudavimas beveik pilnu buteliu per galvą nelaikytinas pagal savo pobūdį gynybinis veiksmas, tai kėlė realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje išprovokuotos tarpusavio muštynės nevertinamos kaip būtinoji gintis, o jose dalyvavę asmenys paprastai traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal kilusias pasekmes. Be to atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis, būdamas pilnametis, buvo savo vardu registruotuose namuose, kurie jam priklauso nuosavybės teise; kaltinamasis kėsinosi į jo nuosavybę – alkoholinius gėrimus, dėl ko nukentėjusysis BK 28 straipsnio prasme turėjo teisę į būtinąją gintį dėl aiškiai neteisėtų kaltinamojo veiksmų, ta prasme ir galimai pavartodamas proporcingą pavojingam kėsinimuisi fizinį smurtą ar grasindamas jį pavartoti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoji gintis prieš būtinąjį gintį nėra galima. Jokių duomenų, kad kaltinamasis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis byloje nėra.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad konflikto metu kaltinamasis V. P. nukentėjusiajam kaip savo posūniui, kuris yra laikomas jo šeimos nariu, suduodamas per galvą ir kitas kūno dalis ne mažiau kaip tris kartus stikliniu buteliu, bei užmynęs ant kojos ir stipriai laikydamas suėmęs už rankos, padarė muštines žaizdas viršugalvio ir veido srityse, kraujosruvas veide, dešinių dilbio ir pėdos srityse bei nubrozdinimą dešiniojo dilbio srityje, tuo šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi fizinis skausmas sukeltas šeimos nariui privačioje vietoje.

IV. BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindai ir motyvai.

BK 38 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

BK 38 straipsnyje nenustatyta, kad prisipažinimas turi būti nuoširdus, kaltinamajam užtenka tik prisipažinti, nesvarbu kokiais motyvais. Kaltinamasis V. P. paskutiniame posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė, jis ir nukentėjusysis susitaikė, jis jam atleido. Nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė, turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis ankščiau neteistas (1 t., b. l. 105). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis turi teisę susitaikyti baudžiamojoje byloje, kurios apriboti šiuo atveju teismas nemato pagrindo, kadangi tai yra šeimos nariai, jie kartu gyvens ir toliau, dėl ko viešasis interesas yra juos sutaikyti, kad toliau nekiltų konfliktai, neatsirastų sunkesnės pasekmės. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Trijų metų laikotarpyje jis nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Prokuroras prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – numatytą BK 71 straipsnyje, tai yra minimalią 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, atsižvelgdamas, kad kaltinamasis nurodė, kad yra dirbantis, jis anksčiau neteistas, mano, kad jam prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė skirtina.

V. Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamasis V. P. laikinai buvo sulaikytas 2024 m. liepos 19 d. 20:50 val. (1 t., b. l. 71-74); paleistas 2024 m. liepos 20 d. 10:35 val. ( b. l. 97-103). Jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 97-99), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina.

Daiktinis įrodymas – 0,5 l. talpos pradarytas butelis su užrašu „Grand Cavalier“, kuris saugomas Vilkaviškio rajono PK ( b. l. 61 ), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, bei yra menkavertis daiktas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą sunaikintinas, tai pavedant atlikti Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio PK.

Kaltinamojo V. P. pateikta USB atmintinė su garso įrašais (1 t., b. l. 147); nukentėjusiojo M. B. pateikti garso įrašai, įrašyti į kompaktinę plokštelę ( 1 t., b. l. 160), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą paliktini baudžiamosios bylose medžiagoje, nes galimas bylos nagrinėjimo atnaujinimas BK 38 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. B., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje, 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam V. P. išaiškinti, kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per teismo nustatytą 5 (penkių) mėnesių terminą į Teisingumo ministerijos bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį

Kaltinamajam V. P. išaiškinti, kad už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, kuris numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą 0,5 l. talpos pradarytą butelį su užrašu „Grand Cavalier“ kaip nusikaltimo padarymo priemonę bei menkavertį daiktą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, sunaikinti, tai pavedant atlikti Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio PK.

Kaltinamojo V. P. pateiktą USB atmintinę su garso įrašais, nukentėjusiojo M. B. pateiktus garso įrašus, įrašytus į kompaktinę plokštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, palikti saugoti baudžiamosios bylose medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.