- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- ATP-430-397/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00188-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo T. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kėdanių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimu T. D. nubaustas už tai, kad 2015-01-19 14.00 val., skelbime internete melagingai paskelbęs, kad turi ir parduoda vaikišką vežimėlį, su pirkėja E. K. sutaręs dėl vežimėlio kainos, užvaldė – pagrobė pirkėjos jam pervestus 105 eurus, vaikiško vežimėlio pirkėjai neperdavė, nes jo neturėjo, pinigų pirkėjai negrąžino, t. y. šiais veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, dėl ko pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. ir nubaustas 15 parų administracinio arešto.
Šalies argumentai
T. D., nesutikdamas su teismo priimtu nutarimu, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą panaikinti ir paskirtą 15 parų administracinį areštą pakeisti bauda arba viešaisiais darbais, nurodant jų atlikimo terminą ir laiką.
Apeliantas skunde nurodė, jog jis savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, tačiau nurodė, kad nesiekė sukčiauti ar užvaldyti svetimą turtą, o tiesiog buvo padarytas nesėkmingas pirkimo-pardavimo sandoris, ko pasekoje ir buvo padarytas nusikaltimas. T. D. prašė atsižvelgti, kad jis charakterizuojamas teigiamai, nuo balandžio 10 d. pradeda dirbti, augina du nepilnamečius vaikus. Už prieš tai įvykdytą analogišką veiką baustas tik administracine tvarka, žalą atlygino, dėl šios veikos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors savo kaltę pripažino ir įsipareigojo atlyginti žalą. Dėl paskirtos nuobaudos negalės dirbti ir praras darbo vietą, be to, įsipareigojęs dirbti seniūnijoje už pašalpą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas prašė apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
T. D. apeliacinis skundas netenkintinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl T. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., nėra. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, skundu prašoma sušvelninti paskirtos administracinės nuobaudos rūšį, todėl skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų (ATPK 302¹¹ str.).
ATPK 50 str. numato atsakomybę už smulkaus svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.
Kaip matyti iš ATPK 50 str. sankcijos, joje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas – baudą arba administracinį areštą, o galimybės skirti viešuosius darbus, kaip, kad prašoma apeliaciniame skunde, nėra numatyta. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjo atžvilgiu būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo skundžiamu nutarimu T. D. paskirta nuobaudos rūšimi, kuri parinkta įvertinus visas būtinas ir svarbias aplinkybes. Teismas atsižvelgė, kad byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau yra paskirta nuobauda ir pažeidimą padarė pirmiau padaręs nusikaltimą.
Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau pažeidėjo paaiškinimas dėl padaryto pažeidimo, duotas surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, tokios išvados neleidžia daryti. Nagrinėjamu atveju, T. D. paaiškinimas, jog jis vežimėlio net neturėjo, o gavęs pinigus tik ketino jį pirkti pigiau ir parduoti brangiau, nepatvirtina, kad jis nuoširdžiai apgailestautų dėl padaryto pažeidimo, nes paaiškinimas tik patvirtina, jog pažeidėjas stengiasi pateisinti savo priešingą teisei elgesį. T. D. dėl analogiško pažeidimo baustas ne pirmą kartą, taip pat jo atžvilgiu dėl analogiškų veiksmų – sukčiavimo 2014-09-03 priimtas baudžiamasis įsakymas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad analogiškus pažeidimus jis daro neatsitiktinai, o nuolat ir sistemingai.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad parinkdamas nuobaudos rūšį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis už tos pačios rūšies pažeidimus administracine tvarka baustas jau ne pirmą kartą. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. D. dirbtų ar gautų kitų nuolatinių teisėtų pajamų, taip pat nėra jokių jį teigiamai charakterizuojančių ar patvirtinančių šeimos sudėtį duomenų. Visos šios aplinkybės apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos švelnesnės rūšies, nei administracinis areštas, poveikio priemonės nėra efektyvios, kad jis ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, pažeidinėja įstatymus. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas T. D. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą, kurio dydį, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytos trukmės – 15 parų.
Kaip jau minėta, ATPK 50 str. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – bauda ir administracinis areštas. Galimybės už ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymą skirti viešuosius darbus įstatymas nenumato. ATPK 21 str. 4 d., 313 str. 4 d. numato galimybę tik skiriant baudą, ją tuo pačiu nutarimu pakeisti viešaisiais darbais, tačiau kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas apeliantui pagrįstai paskyrė areštą. ATPK 338¹ straipsnyje nustatyta, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik tuomet, kai teismas nusprendžia taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo pagrindo manyti, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti T. D. paskyrus viešuosius darbus.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda T. D. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus bei ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių jam paskirta nuobaudą turėtų būti švelninama.
Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl žinodamas apie gresiančias sankcijas ir vis dėlto pasirinkęs daryti pažeidimus, pažeidėjas prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam areštu, todėl pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo pobūdžiui ir keisti apylinkės teismo nutarimą pagrindo nėra.
Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo - nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
T. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.