Kauno apygardos teismo nutartis

sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui K. K., suinteresuotam asmeniui E. J., jo advokatui M. L., suinteresuotam asmeniui R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus K. K. prašymą pripažinti mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu; nustatyti, kad R. J. ir E. J. veiksmai sukėlė MB „(duomenys neskelbtini)” tyčinį bankrotą; apriboti R. J. teisę 3 metų terminui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; apriboti E. J. teisę 3 metų terminui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Procesinių dokumentų esmė

1. Pareiškėjas bankrutavusios mažosios bendrijos (toliau – B MB) „(duomenys neskelbtini)“ administratorius K. K. pateikė prašymą pripažinti mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu; nustatyti, kad R. J. ir E. J. veiksmai sukėlė MB „(duomenys neskelbtini)” tyčinį bankrotą; apriboti R. J. teisę 3 metų terminui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; apriboti E. J. teisę 3 metų terminui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

2. Nurodė: Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 13 d. nutartimi iškėlė MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir įmonė) bankroto bylą ir nemokumo administratoriumi paskyrė K. K. (toliau - administratorius). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu. Administratorius, patikrinęs įmonės sudarytus sandorius ir kitus dokumentus, nustatė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ prie bankroto buvo privesta tyčia, buvusių įmonės vadovų R. J. ir E. J. veiksmais, sudarant nenaudingus sandorius, sąmoningai blogai valdant įmonę ir taip siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti įmonei vadovavusius asmenis ir jų vadovavimo laikotarpius. MB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. rugsėjo 19 d. MB “ (duomenys neskelbtini)” steigėja - R. J.. Įmonei laikotarpiu nuo 2017 09 20 iki 2022 02 11 vadovavo R. J., o laikotarpiu nuo 2022 02 11 iki 2022 02 10 vadovavo E. J., pastarasis nuo 2022 02 11 buvo vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ narys. Dėl Įmonės faktinio nemokumo momento: pripažįstant bankrotą tyčiniu nustatytinas bendrovės nemokumo faktas, t. y. teismas turi nustatyti momentą, kada bendrovė tapo faktiškai nemokia. Pagal įmonės paskutinį kartą VĮ Registrų centras teikto 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, bendrovė turėjo turto už 462030 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 25223 Eur, debitoriai – 351398 Eur. Įmonės įsipareigojimai sudarė 610389 Eur, iš kurių su darbo santykiais susijusi skola – 21988 Eur. Tai leidžia spręsti, kad įmonė jau 2020 metais buvo nemoki, tačiau įmonės vadovai, tiek R. J., tiek E. J. savalaikiai neinicijavo bankroto proceso, nors tokią pareigą turėjo pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą. Dėl dokumentų ir turto neperdavimo: JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. J. iki šiol neperdavė nemokumo administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Dėl turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui 2022 10 13 nutartimi Kauno apygardos teismas paskyrė E. J. 10 Eur (dešimties eurų) baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Administratoriui įmonės finansinės atskaitomybės duomenis pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė iš kompiuterinės programos ir juos sulyginti su pirminiais dokumentais nėra galimybės, nes jie neperduoti. Dėl paskolos sutarties, kaip prieštaraujančio Įmonės kreditorių interesams, sudarymo: įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Administratorius, susipažinęs su įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis, nustatė, kad buvęs įmonės vadovas E. J. pagal pateiktą finansinę atskaitomybę 2022 08 02 datai skolingas bendrijai 187700 Eur. Ši suma paimta iš bendrijos pagal paskolos sutartis per 2021 metų gruodžio mėnesį. Šios paskolos sutarčių E. J. nepateikė. Už šias suteiktas paskolas nebuvo pateiktos VMI deklaracijos FR0711, dėl ko nebuvo priskaičiuotas ir nesumokėtas GPM. Be to, E. J., kaip atskaitingas asmuo, bendrijai yra negrąžinęs 20573,09 Eur. Administratoriui taip pat neperduota 674,35 Eur, esantys kasoje. Pagal 2021 02 26 MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą bendrija įsipareigojo kreditorei UAB „HSC Baltic“ sumokėti 271892,06 Eur skolą iki 2021 12 31 dalimis. Susitarimą MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė E. J. kaip įgaliotas asmuo. Nežiūrint į tai, E. J. paima paskolą 187700 Eur per 2021 metų gruodžio mėnesį, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus. UAB „HSC Baltic“ patvirtintas kreditorinis reikalavimas MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo byloje 162965,91 Eur. Taip pat MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su kreditore UAB „RRT“ pagal sąskaitas už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. - 29031,39 Eur. Pažymi, kad minėtos paskolos paėmimas lėmė, kad įmonė neteko visų turėtų lėšų, kurios galėjo būti skirtos atsiskaitymui su kreditoriais. Daro išvadą, jog paskolos paėmimas, negrąžintos lėšos E. J. kaip atskaitingo asmens ir kasos likučio neperdavimas buvo nukreiptas prieš pačios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, E. J. siekiant asmeninės naudos - pasisavinti bei nuslėpti įmonės turtą. Dėl apribojimo eiti juridinio asmens vadovo pareigas: JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Šiuo atveju veiksmai, kurie leidžia konstatuoti tyčinį įmonės bankrotą, atlikti laikotarpiu, kai įmonei vadovavo tiek R. J., tiek E. J.. Dėl šios priežasties, prašo nustatyti, kad R. J. ir E. J. veiksmai sukėlė įmonės tyčinį bankrotą ir blogino nemokios bendrovės finansinę padėtį. Teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas); veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai R. J. ir E. J. elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai laiku nesikreipdami dėl bankroto bylos iškėlimo jų vadovaujamai įmonei, dėl šių priežasčių prašo apriboti 3 metų terminui teisę tiek R. J., tiek E. J. būti juridinio asmens vadovu ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Apibendrindamas aukščiau nurodytus argumentus, administratorius daro išvadą, kad tiek R. J., tiek E. J. įmonę valdė netinkamai, neužtikrino kreditorių interesų apsaugos, veikė nuosekliai ir kryptingai, siekdami sumažinti / eliminuoti galimybę atsiskaityti su kreditoriais - įmonei esant nemokiai, iš įmonės piniginių lėšų E. J. pasiskolino 187700 Eur, kaip atskaitingas asmuo bendrijai negrąžino 20573,09 Eur ir administratoriui neperdavė 674,35 Eur, esančių kasoje. Taigi, administratoriaus vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti tiek R. J., tiek E. J. neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su tuo, kad įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Atitinkamai yra pagrindas MB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

3. Teismo posėdyje administratorius palaikė prašymą MB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažinti tyčiniu, akcentavo, kad 2020 12 31 įmonė buvo nemoki, 2021 12 31 įmonės nemokumas dar pagilėjo, tačiau vadovas nesikreipė į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo, o 2021 12 mėn. E. J. buvo išmokėta 155000 Eur, buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, buvo netinkamai tvarkoma finansinė apskaita, vadovas neperdavė administratoriui nei įmonės turto, nei dokumentų.

6. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. J. paaiškino, kad įmonės veikloje nedalyvavo, jokių veiksmų neatliko, visada įmonės faktiniu vadovu buvo E. J., prašė netenkinti administratoriaus prašymo bankrotą pripažinti tyčiniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinamas.

7. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams numatyta CK 2.87 straipsnio 7 dalyje ir siejama su vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, bendrovės akcininko atsakomybė jos kreditoriams numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje ir siejama su jo nesąžiningais veiksmais, be to, juridinio asmens dalyviui ir valdymo organo nariui taikomas bendrasis protingumo sąžiningumo standartas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), bendroji įstatyminė pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, nebūtų generalinio delikto atvejo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 11 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Tokios nuostatos lemia ir pareigą naudotis teisėmis pagal jų paskirtį, sąžiningai, kad naudos gavimas ir naudojimasis tomis teisėmis tuo pačiu nereikštų žalos kitiems asmenims. Vadovaujantis LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu administratoriaus prašymu (JANĮ 71 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad prielaida, jog yra tyčinio bankroto požymių, turi būti pakankamai pagrįsta, nes teismo nutartyje nurodytas už juridinio asmens tyčinį bankrotą atsakingas asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis, 71 straipsnio 4 dalis); įsiteisėjus teismo nutarčiai pripažinti bankrotą tyčiniu, nemokumo administratorius per 6 mėnesius turi teisę kreiptis į teismą: (1) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (JANĮ 72 straipsnio 1 dalies 1 punktas); (2) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), pripažinimo negaliojančiais (JANĮ 72 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai (1 punktas); turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis (2 punktas); kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (3 punktas); juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (4 punktas); veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje (5 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės bankroto. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo - jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115- 915/2017).

9. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 13 d. nutartimi iškėlė mažajai bendrijai (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)" bankroto bylą, administratoriumi paskyrė K. K.. Kauno apygardos teismas 2022 10 18 nutartimi B MB „(duomenys neskelbtini)" bankroto byloje patvirtino pradinius 67 kreditorių finansinius reikalavimus, kreditoriniai reikalavimai eile nutarčių buvo tikslinami, įtraukiami nauji kreditoriai. Administratorius nurodo, jog, patikrinęs įmonės sudarytus sandorius ir kitus dokumentus, nustatė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ prie bankroto buvo privesta tyčia, buvusių įmonės vadovų R. J. ir E. J. veiksmais, sudarant nenaudingus sandorius, sąmoningai blogai valdant Įmonę, netinkamai tvarkant buhalterinę apskaitą, pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą, įmonei tapus nemokia neteikiant pareiškimo dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo taip siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

10. MB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. rugsėjo 19 d. MB “ (duomenys neskelbtini)” steigėja - R. J.. Įmonei laikotarpiu nuo 2017 09 20 iki 2022 02 11 vadovavo R. J., o laikotarpiu nuo 2022 02 11 iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo E. J., kuris nuo 2022 02 11 buvo vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ narys.

11. Nagrinėjant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, būtina nustatyti įmonės faktinio nemokumo momentą. Pagal VĮ Registrų centras teikto 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, bendrija turėjo turto 462030 Eur sumai. Ilgalaikis turtas sudarė 25223Eur (mašinos ir įranga – 12184 Eur, transporto priemonės – 6279 Eur, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai – 6760 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (debitoriai) – 351398 Eur. Įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 610389 Eur, iš kurių su darbo santykiais susijusi skola – 21988 Eur. Administratoriaus vertinimu, kadangi įmonės skolos viršijo įmonės turtą, todėl įmonė jau 2020 metais buvo nemoki, tačiau įmonės vadovai R. J., E. J. savalaikiai neinicijavo bankroto proceso, nors tokią pareigą turėjo pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą, o toliau vykdė veiklą ir didino finansinius įsipareigojimus. Taip pat tvirtina, kad pagal praktiką gautinos sumos, kurios šiuo atveju sudarė 351399 Eur, neįskaičiuotinos į įmonės turtą.

12. Su tokiu vertinimu teismas nesutinka. 2020 metais didžiausias kreditorius buvo UAB „HSC Baltic“. 2020 m. lapkričio 30 d. MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama E. J., ir UAB „HSC Baltic“ sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės prievolės (nuostolių) atlyginimo pagal 2019 06 12 Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“. Šalys susitarė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atlygins UAB „HSC Baltic“ 271 892,06 Eur nuostolius per 14 mėnesių su 4 proc. palūkanomis, t.y. iki 2021 12 31. Todėl ši suma išminusuotina iš trumpalaikių įsipareigojimų. Gautinos sumos, kurios šiuo atveju sudarė 351399 Eur, įskaičiuotinos į įmonės turtą, nes nėra pateikta duomenų, kad šios skolos būtų tik teisė gauti šias sumas, t.y., kad tai beviltiški debitoriniai įsiskolinimai. Todėl teismas daro išvadą, jog įmonė 2020 metais buvo moki, nes įmonės skolos neviršijo įmonės turto – skolos 338496,94 Eur (610389-271892,06), o turtas – 462030 Eur.

13. Iš pateiktų į bylą duomenų teismas daro išvadą, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki 2021 m. pabaigoje, nes 2021 m. balanso duomenimis įmonės skolos sudarė 813016 Eur, o įmonės turtas – 515901 Eur. Dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei į teismą kreipėsi kreditorius UAB „RRT“, todėl pripažintina, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai neįvykdė pareigos inicijuoti bankroto procesą. Bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2022 07 13 nutartimi. Duomenų, kaip pasikeitė kreditorių sudėtis ir kreditorinių reikalavimų apimtis per 2021 metus, per pirmą 2022 metų pusmetį administratorius nepateikė, tvirtindamas, kad jam neperduoti įmonės dokumentai, tačiau pripažindamas, kad finansinės atskaitomybės duomenis jam pateikė buhalterė. Pažymėtina, jog administratorius sudarė finansinių reikalavimų sąrašą, teikė jį tvirtinti teismui. Be to, jam yra žinoma, kad įmonės dokumentai randasi Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje. Duomenų, kad jam neleidžiama susipažinti su dokumentais taip pat nepateikė. Pabrėžtina, kad bankroto bylos neiniciavimas nereiškia, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.

Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos

14. 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymis yra, jeigu juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Administratoriaus nuomone, šį tyčinio bankroto požymį įrodo specialisto išvada. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

15. Iš 2023 06 16 Specialisto išvados matyti, jog E. J. laikotarpiu 2021 11 05 – 2021 12 28 buvo išmokėta 155000 Eur. Tyrimui paskolos sutartis nepateikta. Teismo posėdyje E. J. paaiškino, kad šie pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje, nes buvo reikalinga atsiskaityti grynais pinigais, o toks įforminimas atliktas jam prisiėmus atsakomybę už pinigų panaudojimą. Į bylą nepateikti įrodymai, kad ši suma yra paskola E. J., ar, kad jis šiuos pinigus pasisavino ar iššvaistė. Be to, administratorius nurodo, kad tokiu būdu buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas. Ši aplinkybė taip pat nėra įrodyta, nes nėra pateikta duomenų, kad šia suma, pažeidžiant eiliškumą, buvo atsiskaityta su kreditoriais.

16. 2023 06 16 Specialisto išvadoje nurodyta, kad, tvarkant MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nesivadovauta 2000 02 17 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo patvirtintų taisyklių 9 punktu, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasios, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausio buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“, nes E. J. išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė į bendrijos kasą 2022 08 01 negrąžino 20 400,08 Eur. Šis epizodas taip pat nepatvirtina, kad visa įmonės finansinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, nes vien išlaidas 20400,08 Eur pateisinančių dokumentų nepateikimas sudaro pagrindą minėtą sumą išreikalauti iš atskaitingo asmens.

17. Specialisto išvadoje padaryta tikėtina išvada dėl Z.: jeigu buvo atlikta A. Z. darbų už 35407,40 Eur neišrašant pardavimo dokumentų, ir neišrašant pinigų priėmimo dokumentų buvo gauta 44000 Eur, tuomet MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita už 2022 metus buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Padaryta tikėtina išvada, kad iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto dydžio, nes nurodyta, kad jeigu paaiškėtų, kad statybinės medžiagos (duomenys neskelbtini) parko statybai buvo nurašytos nepagrįstai, tai bendrijos buhalterinė apskaita už 2020 metus buvo tvarkoma nesivadovaujant teisės aktais. Taip pat Specialisto išvadoje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į buhalterinę apskaitą pardavimo dokumento – PVM sąskaitos faktūros RIN Nr. 2204 dėl darbų pardavimo S. N. 26 226,75 Eur sumai ir pinigų iš jos priėmimo kvito serija ABU Nr. 0798222 ir pažeidė teisės aktų reikalavimus.

18. Apibendrindamas, teismas sprendžia, jog aukščiau nurodyti trys epizodai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad visa juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai.

Dėl dokumentų ir turto neperdavimo

19. Tyčinio bankroto požymiu administratorius nurodo tai, kad jam neperduoti įmonės dokumentai ir turtas. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Įmonės finansinės atskaitomybės duomenis pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė iš kompiuterinės programos ir juos sulyginti su pirminiais dokumentais nėra galimybės, nes jie neperduoti. Nustatyta, kad įmonės dokumentai randasi Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje. Duomenų, kad administratoriui neleidžiama susipažinti su dokumentais nepateikta. Taigi, įmonės buhalteriniai dokumentai yra, nustatyti įmonės finansinę ūkinę veiklą galima.

Dėl paskolos sutarčių

20. Administratoriaus vertinimu, E. J. sudarė paskolos sutartis, jos prieštarauja įmonės kreditorių interesams. Jis nustatė, kad buvęs Įmonės vadovas E. J. pagal pateiktą finansinę atskaitomybę 2022 08 02 datai skolingas bendrijai 187700 Eur. Ši suma paimta iš bendrijos pagal paskolos sutartis per 2021 metų gruodžio mėnesį. Paskolos sutarčių E. J. nepateikė. Be to, E. J., kaip atskaitingas asmuo, bendrijai negrąžinęs 20573,09 Eur. Administratoriui taip pat neperduota 674,35 Eur, esantys kasoje. Pagal 2021 02 26 MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą bendrija įsipareigojo kreditorei UAB „HSC Baltic“ sumokėti 271892,06 Eur skolą iki 2021 12 31 dalimis. Susitarimą MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė E. J. kaip įgaliotas asmuo. Nežiūrint į tai, E. J. pasiima 187700 Eur paskolą iš įmonės per 2021 metų gruodžio mėnesį, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus. Patvirtintas UAB „HSC Baltic“ kreditorinis reikalavimas MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo byloje yra 162965,91 Eur. Taip pat nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su kreditore UAB „RRT“ pagal sąskaitas už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. - 29031,39 Eur. Minėtos paskolos paėmimas lėmė, jog įmonė neteko turėtų lėšų, kurios galėjo būti skirtos atsiskaitymui su kreditoriais.

21. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pirma, E. J. neigia, kad buvo sudarytos paskolos sutartys, tvirtina, kad minėti pinigai išleisti įmonės interesais palaipsniui ir tai patvirtina kasos knyga, paskolos sutarčių nėra sudaryta. Antra, įmonė su kreditore UAB „HSC Baltic“ iš dalies per 2021 metus atsiskaitė, t.y. skola nuo 271892,06 Eur sumažėjo iki 144846,07 Eur (patvirtintas finansinis reikalavimas 162965,91 Eur, iš kurio 18119,84 Eur delspinigiai). Trečia, administratorius neįrodė, kad kreditorė UAB „RRT“, kurios kreditorinis reikalavimas susidarė 2021 09 30 – 2021 12 03, turėjo pirmenybę prieš UAB „HSC Baltic“ gauti kreditorinio reikalavimo patenkinimą, jau nekalbant apie kitus kreditorius. Ketvirta, administratorius nepagrindė, kad būtent paskola (jeigu vertinti, kad buvo paskola) lėmė įmonės nemokumą.

22. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs tai, jog aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo nemoki, nereiškia tyčinio bankroto. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad tais atvejais, kai bendrovė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo E. J. buvo lojalus įmonei, jo elgesys neviršijo protingos ūkinės verslo rizikos ribų: nebuvo sudaryti nenaudingi įmonei sandoriai (jeigu paskolos sutartys ir būtų pateiktos) arba atlikti kiti priešingi įmonės interesams veiksmai. Administratorius netgi nenurodė MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto priežasčių. Išnagrinėjęs pateiktus įrodymus ir įvertinęs šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad įmonė bankrutavo dėl didelės apimties nuostolingo projekto, bei susiklosčiusios išskirtinės situacijos, t.y. COVID-19 pandemijos o MB „(duomenys neskelbtini)", norėdama tęsti įmonės veiklą ir atsiskaityti su savo darbuotojais bei pastoviais tiekėjais, buvo priversta taikytis prie situacijos, kas dar objektyviai turėjo įtakos bendrijos ekonominės padėties pablogėjimui. Tyčinis bankrotas gali būti pripažintas tik nustačius požymius, kurie įrodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t.y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o sąmoningi tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Sąmoningų tyčinių veiksmų įmonę privesti prie bankroto teismas nenustatė, administratorius nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog bendrijos vadovas atliko veiksmus, kurie turi tyčinio bankroto požymių. Vien suinteresuoto asmens prisiimta proporcinga rizika, kuri yra neatsiejama nuosavo verslo dalis, nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

Dėl apribojimo eiti juridinio asmens vadovo pareigas

23. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas); veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

24. Administratorius nurodo, kad įmonei būnant nemokiai 2020 12 31, MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai R. J. ir E. J. elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai laiku nesikreipdami dėl bankroto bylos iškėlimo jų vadovaujamai įmonei, dėl šių priežasčių prašo apriboti 3 metų terminui teisę tiek R. J., tiek E. J. būti juridinio asmens vadovu ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

25. Teismas sprendžia, kad šis prašymas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad visą laiką faktiniu įmonės vadovu buvo E. J., todėl būtent jis ir turėjo pareigą 2021 12 31 įmonei tapus nemokia inicijuoti bankroto procesą, tačiau šios pareigos neįvykdė. E. J. neįvykdė ir pareigos perduoti įmones turtą administratoriui. Minėta, įmonės dokumentai randasi Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje. Įvertinus nurodytą, E. J. apribotina teisė būti juridinio asmens vadovu ar būti kolegialaus valdymo organo nariu vieneriems metams.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrija JANĮ apibrėžtą nemokumo būseną pasiekė tuo metu, kai tapo nuostolingu vykdytas (duomenys neskelbtini) parko projektas, veikla buvo suvaržyta dėl šalyje taikyto karantino režimo: buvo atsisakyta projektų, debitoriai nemokėjo už atliktus darbus, reikėjo išlaikyti įmonės darbuotojus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nėra pagrindo pripažinti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Pareiškėjas neįrodė, kad buvo priimti juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingi sprendimai, kurių pagrindu buvo atlikti CK 6.930/1 straipsnio nuostatas pažeidžiantys atsiskaitymai; kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai. Apibendrindamas, teismas prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu atmeta.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1, 3 dalimis, 71 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti prašymą pripažinti mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu.

Apriboti E. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisę vienerių metų terminui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Įpareigoti bankroto administratorių supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.

Įsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti į VĮ „Registrų centras“.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.