- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-10
- Bylos Nr.
- AS-556-359-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- B. M. V.
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui B. M. V. dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme 2010 m. kovo 25 d. gautas pareiškėjo A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 02-07-974 ir sprendimų Nr. 69-13899, Nr. 69-13898 panaikinimo. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 02-07-974 ir sprendimo Nr. 69-13899 paduoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2003 m. balandžio 28 d. raštu buvo informuotas, jog turi kreiptis į valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą dėl žemės nuosavybės dokumentų atsiėmimo, tačiau informacijos apie skundžiamus aktus minėtame rašte nebuvo, kaip ir kartu su juo nebuvo pateikti skundžiami atsakovo aktai. Apie Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 02-07-974 ir sprendimą Nr. 69-13899 sužinojo 2008 m. kovo 20 d. nuvykęs susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo byla, kur tuo pačiu pamatė jo vardu rašytą 2001 m. gegužės 22 d. sutikimą, kad jam būtų pamatuota 1 ha miško ir 1,74 ha žemės. Kadangi tokio sutikimo pareiškėjas nebuvo rašęs, todėl 2008 m. balandžio 11 d. dėl dokumentų klastojimo kreipėsi į Prienų rajono apylinkės prokurorą. Negavęs jokio atsakymo, 2009 m. kovo 28 d. pareiškėjas parašė skundą Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Šis persiuntė jo skundą Prienų rajono prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris 2009 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 1.15-27-09 informavo pareiškėją, kad ikiteisminis tyrimas pagal A. Š. pareiškimą buvo nutrauktas, apie tai jam išsiųstas pranešimas. Šio pranešimo pareiškėjas negavo. Kadangi pareiškėjas laukė, kol bus nustatytos visos aplinkybės baudžiamojoje byloje dėl dokumento suklastojimo, todėl praleido terminą paduoti skundą dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 02-07-974 ir sprendimo Nr. 69-13899 panaikinimo teismui. Be to, A. Š. yra senyvo amžiaus (šiais metais jam sukaks (duomenys neskelbtini)), o suinteresuotasis asmuo B. M. V. dirbo Prienų rajono žemėtvarkos skyriuje.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi neatnaujino skundo dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 02-07-974 ir sprendimo Nr. 69-13899 panaikinimo padavimo teismui termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundžiamais Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 02-07-974 ir sprendimu Nr. 69-13899 buvo atkurtos nuosavybės teisės A. Š. natūra į 2,74 ha žemės ūkio paskirties žemės ir miško kartu su ir M. Š. teisių perėmėja. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d.). Šios normos prasme piliečiai yra asmenys, kurių atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kadangi skundžiami aktai priimti pareiškėjo atžvilgiu, todėl skundą teismui dėl jų panaikinimo A. Š. turėjo teisę paduoti teismui per mėnesį nuo šių aktų gavimo dienos. Nors pareiškėjas skunde bei prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nenurodė, kada jam buvo įteikti Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. 02-07-974 ir sprendimas Nr. 69-13899, taip pat nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šių aktų įteikimo pareiškėjui datą, tačiau nepaisant to, kad nėra konkrečių duomenų, kada pareiškėjui įteikti skundžiamu aktai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, terminas šiems aktams apskųsti skaičiuotinas nuo momento, kai asmeniui tapo žinoma, kas ir kada priėmė jo netenkinantį administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Kiekvienas asmuo savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti. Kaip prašyme nurodė pats pareiškėjas, su Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 02-07-974 ir sprendimu Nr. 69-13899 jis susipažino 2008 m. kovo 20 d., todėl spręstina, kad šią dieną jis sužinojo, kas ir kada priėmė Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 02-07-974 ir sprendimą Nr. 69-13899 bei koks yra šių aktų turinys, todėl nuo šios datos (t. y. 2008-03-20) ir skaičiuotinas skundo padavimo teismui terminas. Skundą Kauno apygardos administraciniam teismui A. Š. turėjo teisę paduoti iki 2008 m. balandžio 21 d. Skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl ginčijamų aktų panaikinimo pareiškėjas padavė 2010 m. kovo 25 d., t. y. praleidęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą paduoti skundą teismui. Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje kreipimasis ne į teismą, o į kitas institucijas nepripažintina svarbia termino paduoti skundą teismui praleidimo priežastimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis byloje Nr. AS556- 309/2008, 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis byloje Nr. AS-261-518/2008), todėl, ir šiuo atveju, spręstina, jog pareiškėjo kreipimasis į Prienų rajono apylinkės prokuratūrą, vėliau - į Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą, delsimas, kol bus nustatytos aplinkybės baudžiamojoje byloje, negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, apribojusiomis pareiškėjo valią paduoti skundą dėl ginčijamų aktų panaikinimo Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjo nurodyta skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis - senyvas amžius, yra subjektyvus elementas, tad ši aplinkybė nevertintina kaip svarbi priežastis atnaujinti terminą paduoti skundą teismui. Be to, senyvas amžius netrukdė pareiškėjui dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo kreiptis į Prienų rajono apylinkės prokuratūrą bei Kauno apygardos prokuratūrą, todėl, nagrinėjamu atveju, laikytina, jog A. Š. senyvas amžius neribojo jo valios ar fizinių galimybių pateikti skundą teismui. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė - B. M. V. buvusi darbo vieta Prienų rajono žemėtvarkos skyriuje, teismo nuomone, neturi jokios įtakos skundo padavimo teismui termino atnaujinimui. Teismas konstatavo, kad skundą dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 02-07-974 ir sprendimo Nr. 69-13899 panaikinimo paduoti A. Š. praleido terminą ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl sąmoningai pasirinktojo teisių gynimo būdo (kreipiantis į kitas institucijas, o ne į teismą), todėl jo nurodytos termino paduoti skundą teismui praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti. Atsisakius atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjo skundą dalyje dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 02-07-974 ir sprendimo Nr. 69-13899 panaikinimo teismas atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Pareiškėjas taip pat prašo teismo panaikinti ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 69-13898, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės M. Š. ir A. Š. į I. Š. nuosavybės teise valdytą 4,52 ha žemės. Kadangi šis aktas priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, todėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos. Nutartyje nustatyta, jog apie šį sprendimą A. Š. turėjo galimybę sužinoti 2008 m. kovo 20 d. susipažinęs su nuosavybės teisių atkūrimo byla, todėl aukščiau minėtas skundo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo 2008 m. kovo 20 d. Skundą teismui dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 69-13898 panaikinimo pareiškėjas turėjo teisę paduoti iki 2008 m. balandžio 21 d. Skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl šio sprendimo panaikinimo pareiškėjas padavė 2010 m. kovo 25 d., t. y. praleidęs terminą paduoti skundą teismui. Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas neprašo atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 69-13898 panaikinimo, todėl jo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 69-13898 teismas atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 69-13899, 2003 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 69-13898 ir 2003 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 02-07-974 pripažinimo negaliojančiais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nei Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 69-13899, nei Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 02-07-974 negavo, nes 2003 m. balandžio 28 d. raštu Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius informavo, kad per mėnesį turi kreiptis į valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą atsiimti žemės nuosavybės dokumentus. Informacija, kad buvo priimtas Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 69-13899 ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. 02-07-974 nebuvo nurodyta ir dokumentai nepridėti.
2. Kauno apygardos administracinis teismas teisingai nustatė, kad apie Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 69-13899 ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 02-07-974 formaliai sužinojo tik susipažinęs su nuosavybės teisių atkūrimo byla 2008 m. kovo 20 d. ir šių aplinkybių neginčija.
3. Skundžiami Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimas ir įsakymas priimti suklastoto jo sutikimo pagrindu, padirbus parašą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jis nepagrįstai kreipėsi dėl pažeistų jo teisių į prokuratūrą, nes ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti nustatytos svarbios bylai aplinkybės, būtent - kas ir kokiu tikslu suklastojo jo sutikimą. Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pasibaigus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tik patvirtina, kad teisingumas nebuvo įvykdytas, aktai priimti suklastoto dokumento pagrindu lieka galioti.
4. Kauno apygardos administracinis teismas dėl formalių priežasčių atmesdamas jo prašymą atnaujinti terminą pažeidžia ne tik jo teises, bet ir pagrindinius teisingumo vykdymo principus ir viešąjį interesą bei visuomenės suvokimą apie teisingumo vykdymą apskritai, formuoja nebaudžiamumo suvokimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas padarė faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 02-07-974 ir sprendimo Nr. 69-13899 panaikinimo teismui padavė praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d.). Pareiškėjas neginčija, kad praleido terminą skundui dėl paminėtų ginčijamų aktų paduoti, tačiau nurodo, kad tai padarė dėl svarbių priežasčių.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą, ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.
Pareiškėjo kreipimasis į Prienų rajono apylinkės prokuratūrą, vėliau - į Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl dokumentų klastojimo, delsimas, kol bus nustatytos aplinkybės baudžiamojoje byloje, negali pateisinti skundo padavimo termino praleidimo. Ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su paties pareiškėjo pasirinktu jo elgesio variantu. Tokia subjektyvaus pobūdžio aplinkybė negali būti pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką terminų atnaujinimo klausimu, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą procesinį terminą, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (amžius, sveikatos būklė ir kt.) nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jis yra senyvo amžiaus, patvirtina subjektyvią skundo praleidimo priežastį. Be to, kaip matyti iš bylos, pareiškėjo senyvas amžius netrukdė pareiškėjui dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo kreiptis į prokuratūrą, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. Š. amžius neribojo jo valios ar fizinių galimybių pateikti skundą teismui.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė - B. M. V. buvusi darbo vieta Prienų rajono žemėtvarkos skyriuje, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokios reikšmės skundo padavimo teismui termino atnaujinimui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su ginčijamų aktų apskundimu, ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 69-13898 panaikinimo teismui padavė praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d.).
Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas neprašė atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 69-13898 panaikinimo, todėl jo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 69-13898 pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
ABTĮ 37 straipsnio 3 dalis nustato, jog nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą) turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą) toks mokestis buvo sumokėtas.
Byloje esantis įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjas A. Š., paduodamas skundą, 2010 m. kovo 24 d. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, kuris jam grąžintinas.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (ABTĮ 151 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį pakeisti.
Grąžinti A. Š. 2010 m. kovo 24 d. sumokėtą 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.