Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-22 · Civilinė byla Nr. 2S-2335-577/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
2S-2335-577/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
J. V.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2335-577/2011Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas priešieškinio trūkumas pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė J. V. 2011-09-27 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė priešieškinį. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad iš pateikto procesinio dokumento matyti, kad atsakovė ginčija 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos visuotinio narių įgaliotinių susirinkimo protokolus, t.y. 2010-01-16 protokolą Nr. 2, 2010-12-11 protokolą Nr. 4 bei 2011-02-11 protokolą Nr. 5; pateiktas priešieškinis neatitinka CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p., reikalavimų, todėl atsakovei nustatė terminą trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį ir bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad savo pateiktame rašte aprašė garažų bendrijos finansinę-ūkinę veiklą ir pasiteiravo, ar nesant bendrijos įgaliotinių kvorumui, bendrijos pirmininkas savo nuožiūra gali spręsti finansinius-ūkinius klausimus. Nurodo, jog pateikė ne priešieškinį, o atsiliepimą. Atsakovė yra pensininkė, o jos vienintelės pajamos – pensija.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-09-27 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė ginčijo bendrijos narių susirinkimo protokolus ir susirinkimuose priimtus sprendimus, todėl teismas atsakovei išaiškino teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu arba byloje pateikti priešieškinį. Atsakovė, pasinaudojusi savo procesinėmis teisėmis, pateikė priešieškinį. Iš atsakovės pateikto dokumento pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė ginčija 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos visuotinio narių įgaliotinių susirinkimo protokolus, t.y. 2010-01-16 protokolą Nr. 2, 2010-12-11 protokolą Nr. 4 bei 2011-02-11 protokolą Nr. 5, todėl pateiktas procesinis dokumentas laikytinas priešieškiniu ir turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu.

Atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Priešieškinis – tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui. Pareikšti priešieškinį galima tik esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jos įgyvendinimo sąlygoms. Priešieškinis pareiškiamas pagal tas pačias taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Taigi priešieškinis turi atitikti ieškiniui keliamus reikalavimus ir turi būti įstatymo nustatyta tvarka apmokėtas žyminiu mokesčiu. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys įgyvendinti teisminės gynybos teisę pasinaudojant aptariamu gynybos būdu – priešieškinio pareiškimu. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į CPK 143 straipsnyje nustatytas papildomas priešieškinio padavimo sąlygas. Jeigu priešieškinis neatitinka CPK 135 ir 111 straipsnio reikalavimų, jo trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 115, 138, 143 straipsniai). Per teismo nustatytą terminą nepašalinus priešieškinio trūkumų, priešieškinis laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovė pateikė priešieškinį ir nustatė terminą trūkumams pašalinti, t.y. sumokėti žyminį mokestį bei pateikti teismui 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2011-02-11 protokolą Nr. 5.

Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ji teismui pateikė atsiliepimą, o ne priešieškinį, kadangi parengiamojo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog pateikia teismui priešieškinį, taip pat iš pateikto procesinio dokumento turinio matyti, jog atsakovė reiškia savarankiškus reikalavimus, t.y. ginčija 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos visuotinio narių įgaliotinių susirinkimo protokolus, t.y. 2010-01-16 protokolą Nr. 2, 2010-12-11 protokolą Nr. 4 bei 2011-02-11 protokolą Nr. 5.

Pažymėtina, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nurodė atsakovei, jog ji gali prašyti teismo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pridedant prie prašymo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus. Todėl atsakovės argumentas, kad jos vienintelis pajamų šaltinis yra pensija, apeliacinės instancijos nevertintinas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienos šalies teisės procese atitinka kitos šalies teises: ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, o atsakovas turi teisę nuo jo gintis, pasinaudodamas įstatyme nustatytomis atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonėmis – pateikdamas atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 str.) ir (ar) pareikšdamas priešieškinį (CPK 143 str.). Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus (nuomonę) dėl jam pareikštų reikalavimų, išdėstydamas materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalius) atsikirtimus, kuriuos privalo pagrįsti įrodymais. Tuo tarpu priešieškinis – tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese. Kaip jau minėta, pareiškiant priešieškinį taikomos visos bendros ieškinio pareiškimo taisyklės. Esminis skirtumas tarp minėtų atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdų (priemonių) – atsiliepimu atsakovas nereiškia ieškovui savarankiško reikalavimo, o tik išdėsto savo poziciją dėl pareikšto ieškinio, nurodo faktines aplinkybes, argumentus ir paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą. Todėl, jeigu atsakovė nesiekia nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšti ieškovui savarankiško reikalavimo, šiuo atveju neginčija bendrijos narių susirinkimo protokolų pagrįstumo, priešieškinio pareiškimas nėra tikslingas. Atsakovė gali ginti savo teises pareikšdama atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kurį, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė jau pateikė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė atsakovei terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, todėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei terminą iki 2012 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-27 nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Teisėja Jadvyga Mardosevič