Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.2d.8p. ir jam paskirta bausmė - 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63str.l,4 ir 9d.d. ši bausmė iš dalies pridėta prie 2006-08-24 Kaišiadorių raj. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė A. P. paskirta 1 (vieneri) metai ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.2d.8p. nuteistas ir M. S., kurio atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. Taip pat, M. S. ir A. P. pagal BK 284 str. ld. išteisinti, nesant jų veiksmuose šio nusikaltimo sudėties (BPK 3 str.ld. lp.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nuteisė M. S. ir A. P. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad jie būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje 2006 m. rugsėjo 27 d. apie 18 val. M. S. namo, esančio (neskelbtini duomenys), kieme iš chuliganiškų paskatų, norėdami pasityčioti, pažeminti, tyčia abu užpuolė nepilnametį K. M. ir sugriebęuž pažastų, tikslu pagąsdinti, prieš nukentėjusiojo valią nutempė K. M. prie pririšto kieme šuns. Šuo užpuolė kaltinamųjų atitemptą ir laikomą nukentėjusįjį ir ne mažiau du kartus įkando į dešinę ir kairę kojas nukentėjusiajam. Tokiu būdu nepilnamečiui K. M. buvo padarytos kastinės žaizdos dešinės kojos nugariniame paviršiuje ir kairės blauzdos nugariniame išoriniame paviršiuje - tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai A. P. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. Nuteistasis M. S. nuosprendžio neskundžia.

Kaip matyti iš nuteistojo A. P. apeliacinio skundo, nors jis iš esmės taip pat neneigia savo kaltės, tačiau nurodo, kad neturėjo tikslo sužaloti K. M., nepagalvojo, kad šuo įkas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs ir ištyręs visus įrodymus, jų visetą, atlikęs jų išsamią analizę teisingai nustatė, kad A. P. kartu su M. S. veikdami bendrininkų grupėje 2006 m. rugsėjo 27 d. apie 18 val. M. S. namo, esančio (neskelbtini duomenys), kieme iš chuliganiškų paskatų, norėdami pasityčioti, pažeminti, tyčia abu užpuolė nepilnametį K. M. ir sugriebę už pažastų, tikslu pagąsdinti, prieš nukentėjusiojo valią nutempė K. M. prie pririšto kieme šuns, ko pasekoje šuo du kartus įkando į kojas nukentėjusiajam. T.y. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Sveikatos sutrikdymas yra neteisėtas, be tyčios atimti gyvybę, žalos padarymas kito žmogaus sveikatai, pažeidžiant jo kūno organus ar jų funkcijas. K. M. sveikatos sutrikdymo aplinkybes teismo posėdyje patvirtino patys nuteistieji: M. S. teigė, kad norėjo tik pajuokauti, A. P. teigė, kad norėjo pagąsdinti vaiką, abu vieningai patvirtino, jog nukentėjusįjį prie šuns nutempė prievarta. Kaip seka iš aptartų aplinkybių, nuteistaisis tiesiogiai nenorėjo padaryti nukentėjusiojo sveikatai žalos, tačiau, jėga nutemdamas K. M. prie šuns, sąmoningai leido šiai žalai kilti, t.y. veikė netiesiogine tyčia. Šios aplinkybės patvirtina teismo nurodytą nusikaltimo kvalifikacijos teisingumą bei nustatytą atsakomybę, iškilusią pagal faktiškai sukeltus padarinius. Dėl paminėtų priežasčių apelianto nurodytais motyvais keisti pirmos instancijos teismo nuosprendžio pagrindo nėra.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus, nuteistojo asmenybę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, ir jų nepažeidė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kaišiadorių apylinkės seniūnijos seniūnas pateikė A. P. charakteristiką, kurioje be kita ko nurodoma, jog jis daug padeda ūkio darbuose savo seneliams, kurie yra invalidai, tačiau vien tokia sakinio formuluotė negali būti esmine priežastimi, dėl kurios A. P. turėtų būti skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Taipogi teismas nustatė, kad A. P., būdamas jauno amžiaus, yra teistas keturis kartus, kas rodo polinkį nusikalsti, paskutinė paskirtoji nuosprendžiu baumė nėra atlikta, nedriba, baustas administracine tvarka. Dėl šių charakterizuojančių nuteistąjį duomenų jam buvo tinkamai nustatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Sunkinančia aplinkybe pripažinta ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teismas taipogi atsižvelgė ir į tai, jog A. P. kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Bausmė nuteistajam paskirta žymiai mažesnė, negu numatyta straipsnio sankcijos vidurkyje, todėl nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.

Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių analize, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, pagrindo nėra, ir todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.