- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-11
- Bylos Nr.
- A2.2.-632-669/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00481-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Pažeidėjas
- M. D.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungė, nedirbantis, baustas administracine tvarka,
traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. 2014-05-07 iš I. L. sukčiavimo būdu pagrobė 120 litų, tai yra I. L. pervedus į M. D. banko sąskaitą 120 litų už automobilio „Mitsubishi Eclipse“ priekinį žibintą, M. D. A. L. žibinto neišsiuntė.
Teismo posėdyje M. D. neprisipažino dėl padaryto pažeidimo. Nurodė, kad 2014-05-07 I. L. pervedė į jo banko sąskaitą 120 litų už automobilio „Mitsubishi Eclipse“ priekinį žibintą. Jis 2014-05-09 16.00 val. Plungės autobusų stotyje įdavė žibintą autobuso, vykstančio maršrutu Klaipėda – Kaunas, vairuotojui ir su juo susitarė, kad šis Kauno autobusų stotyje nuneš žibintą į siuntų skyrių ir išsiųs į Uteną. Vairuotojui nurodė I. L. duomenis ir davė 40 litų. Autobuso vairuotojo nepažįsta, jo duomenų nežino. Maždaug po savaitės jam paskambino I. L. ir pasakė, kad negavo žibinto.
Motyvuojamoji dalis
Nors M. D. neprisipažino dėl padaryto pažeidimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Iš 2014-06-05 I. L. pareiškimo ir paaiškinimo matyti, kad 2014-05-06 portale auto.plius.lt rado skelbimą dėl parduodamo automobilio žibinto. Telefonu susitarė su M. D. dėl žibinto pirkimo ir 2014-05-07 į M. D. nurodytą banko sąskaitą pervedė į 120 litų už automobilio „Mitsubishi Eclipse“ priekinį žibintą, tačiau žibinto negavo, pinigai nebuvo grąžinti.
Iš 2014-05-07 mokėjimo nurodymo matyti, kad I. L. pervedė į M. D. banko sąskaitą 120 litų už automobilio dalis.
Iš 2014-07-24 tyrėjo A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad žodžiu apklausus UAB „Kautra“ autobusų vairuotojus V. S. ir G. Ž., jie patvirtino, jog gegužės mėnesį vykstant maršrutu Skuodas – Plungė – Kaunas 16.00 val. iš Plungės autobusų stoties jokios siuntos į Kauno autobusų stoties siuntų skyrių nėra vežę. Pažymima, kad M. D. galėjo siuntą išsiųsti tiesiogiai iš Plungės į Uteną, maršrutu Klaipėda – Plungė – Utena.
Iš 2014-07-23 UAB „Kautra“ pranešimo matyti, kad nuo 2014-05-07 iki 2014-05-31 Kauno autobusų stoties siuntų skyriuje nebuvo gauta nei siųsta siuntų I. L. vardu.
Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą. Asmens kaltę privalo įrodyti institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad iš paminėtos teisės normos seka, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
M. D. paaiškino, kad 2014-05-07 I. L. pervedė į jo banko sąskaitą 120 litų už automobilio „Mitsubishi Eclipse“ priekinį žibintą. I. L. paaiškino, kad 2014-05-07 į M. D. nurodytą banko sąskaitą pervedė į 120 litų už automobilio „Mitsubishi Eclipse“ priekinį žibintą, tačiau žibinto negavo, pinigai nebuvo grąžinti. 2014-05-07 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad I. L. pervedė į M. D. banko sąskaitą 120 litų už automobilio dalis.
M. D. paaiškino, kad jis 2014-05-09 16.00 val. Plungės autobusų stotyje įdavė žibintą autobuso, vykstančio maršrutu Klaipėda – Kaunas, vairuotojui ir su juo susitarė, kad šis Kauno autobusų stotyje nuneš žibintą į siuntų skyrių ir išsiųs į Uteną. Autobuso vairuotojo nepažįsta, jo duomenų nežino.
Tokį M. D. paaiškinimą paneigia tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija apie tai, kad žodžiu apklausus UAB „Kautra“ autobusų vairuotojus V. S. ir G. Ž., jie patvirtino, jog gegužės mėnesį vykstant maršrutu Skuodas – Plungė – Kaunas 16.00 val. iš Plungės autobusų stoties jokios siuntos į Kauno autobusų stoties siuntų skyrių nėra vežę. Taip pat UAB „Kautra“ pranešimas apie tai, kad nuo 2014-05-07 iki 2014-05-31 Kauno autobusų stoties siuntų skyriuje nebuvo gauta nei siųsta siuntų I. L. vardu.
M. D. paaiškinimas, kad siuntą jis įdavė autobuso vairuotojui, kurio nepažįsta ir jokių duomenų nežino, yra visiškai nelogiškas ir neįtikinamas, kaip neįtikinama ir tai, kad autobuso vairuotojas, tarsi darydamas paslaugą M. D., parvežęs siuntą į Kauną turėjo ją pats nunešti į Kauno autobusų stoties siuntų skyrių ir išsiųsti į Uteną.
Teismas taip pat pripažįsta tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis, kad M. D. galėjo siuntą išsiųsti tiesiogiai iš Plungės į Uteną, maršrutu Klaipėda – Plungė – Utena, kas būtų buvę logiška ir protinga, tačiau to nepadarė.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas pripažįsta esant visiškai įrodytą M. D. kaltę dėl pažeidimo padarymo, o M. D. paaiškinime nurodytos aplinkybės vertintinos kaip M. D. bandymas suklaidinti teismą ir tokiu būdų išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad M. D. sukčiavimo būdu įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, nes pagrobtojo turto vertė neviršija 1 MGL dydžio sumos. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str. sudėtį, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina administracinė nuobauda, numatyta ATPK 50 str. sankcijoje.
M. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 str., 32 str.).
Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi bendrosiomis nuobaudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 str., skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
I. L. padaryta žala neatlyginta, todėl M. D. įpareigotinas atlyginti I. L. padarytą turtinį 120 Lt dydžio nuostolį (ATPK 37 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio baudą.
Įpareigoti M. D. atlyginti I. L., gim. (duomenys neskelbtini), padarytą 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) dydžio nuostolį.
Apie priimtą nutarimą informuoti I. L..
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.
Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu per pirmąsias 20 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 1 kabinetą (Laisvės al. 4, Plungė).
Vėliau įrodymas apie sumokėtą baudą turi būti pateikiamas institucijai surašiusiai protokolą, priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo bendram 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.
Atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu teismas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.