Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų J. V. J. ir J. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-876/2016 pagal ieškovės V. E. I. ieškinį atsakovams Onai D. J., J. V. J., J. J. dėl pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Z. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje teismo prašė pripažinti jos pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą 2015 m. birželio 29 d. Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D., notarinio registro Nr. 2858, negaliojančiu dėl suklydimo.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas J. J.. Tėvo turto paveldėtojais buvo ieškovės sesuo atsakovė O. D. J. ir jų motina, mirusiojo sutuoktinė E. J.. Ieškovė ir jos broliai, atsakovai – J. V. J. ir J. J., tėvo palikimo nepriėmė, apie tai pateikė raštiškus pareiškimus notaro biurui. Ieškovės motinai E. J. 2002 m. lapkričio 5 d. išduotas pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimas, o jai ir atsakovei O. D. J. 2002 m. lapkričio 5 d. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Motinai mirus, ieškovė pagal jos ir brolių (atsakovų) susitarimą, 2015 m. birželio 29 d. pareiškimu atsisakė nuo palikimo. Ieškovė manė, kad palikimą sudaro tik motinos vardu įregistruota 5/8 dalis buto su atitinkamomis dalimis jam priklausančių statinių, esančiais (duomenys neskelbtini). Būtent dėl to ir tai, kad mirusioji buvo išreiškusi valią butą su dalimi statinių palikti ją prižiūrėjusiai atsakovei O. D. J. ir kad visi mirusiosios vaikai buvo sutarę, kad atsakovei po motinos mirties atitenka motinos vardu įregistruota buto dalis, nulėmė ieškovės apsisprendimą atsisakyti motinos palikimo.

Ieškovė nurodė, kad atsisakymas nuo palikimo neatitinka tikrosios jos valios, kadangi ji palikimo atsisakė nežinodama visų svarbių jos atsisakymą nulėmusių aplinkybių. Sudariusi šį vienašalį sandorį, ieškovė iš esmės suklydo, kadangi, teisingai suvokdama pasirašomo sandorio esmę ir jo dalyką, jo nebūtų pasirašiusi, rašytinis jos pareiškimas turėjo valios trūkumų; juos nulėmė neteisingai suvoktos pasekmės. Ieškovės suklydimą lėmė tai, kad ji manė, jog broliai (atsakovai) taip pat laikysis jų susitarimo ir atsisakys nuo tėvų palikimo, tačiau atsakovai palikimo neatsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu ieškovės 2015 m. birželio 29 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D., notarinio registro Nr. 2858, dėl suklydimo. Priteisė ieškovei iš atsakovo J. J. 195,50 Eur, iš atsakovo J. V. J. 545,50 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė valstybei iš atsakovų, iš kiekvieno po 2,55 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, darė išvadą, kad ieškovė buvo suklaidinta atsakovų, nes buvo suformuotas lūkestis, jog visi atsisakys palikimo. Teismas aplinkybę, jog ieškovei nebuvo žinoma apie visą palikimo mastą, nelaikė esmine suklydimo aplinkybe, kadangi ieškovė bendravo su savo seserimis atsakove O. D. J. ir žinojo apie esamus žemės sklypus.

Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė, pasirašydama ginčijamą pareiškimą, tikėjosi, kad jos broliai taip pat atsisakys palikimo, manė, kad visas turtas po motinos mirties atiteks motiną prižiūrėjusiai atsakovei O. D. J.. Teisme atsakovai pripažino, kad atsakovė O. D. J. kalbėjo su jais apie palikimo atsisakymą, jie žinojo kada ir kuriuo laiku turėjo atvykti į notaro biurą, kur būtų susitarta dėl paveldėjimo, tačiau atsakovai sutartu laiku neatvyko ir seserų neinformavo apie neatvykimo priežastis. Teismas vertino, kad atsakovai nutylėjo apie savo ketinimą, nors suprato, kad ieškovė pagal esamas aplinkybes tikisi, jog jie taip pat atsisakys palikimo. Teismas vertino, kad atsakovų nutylėjimas ir nuomonės neišsakymas leido ieškovei susiformuoti nuomonę, kad visi trys įpėdiniai pasirašys atsisakymus nuo palikimo ir tai suklaidino ieškovę. Notarė teisme taip pat patvirtino, kad ieškovė nurodė, kad broliai vėliau atvažiuos ir atsisakys nuo palikimo.

Teismas nurodė, kad, nors įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreikšta įstatyminio įpėdinio valia dėl atsiradusių paveldėjimo teisinių santykių (pvz. pažadas, nuomonė), nesukelia teisinių pasekmių ir nelaikytina apgaule, tačiau teismas įvertino ir tai, kad šalis sieja artimi giminystės ryšiai, todėl žodinį susitarimą ieškovė laikė jau esama sąlyga, kuriai esant priėmė ginčijamą sprendimą.

Teismas, įvertinęs, kad ieškovė tikėdamasi, jog jos broliai laikysis žodinio susitarimo ir taip pat atsisakys palikimo, tačiau atsakovai palikimo neatsisakė ir taip suklaidino ieškovę, kad šiuo metu visi trys mirusiosios vaikai yra pateikę prašymus priimti palikimą, ir tik viena ieškovė atsisakiusi palikimo, darė išvadą, kad ieškovė, žinodama tikrąją padėtį, panašioje situacijoje nebūtų pasirašiusi pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo, todėl vadovaudamasis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, tokį ieškovės suklydimą vertino esminiu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovai J. V. J. ir J. J. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

8.1. Ieškovei nepriklauso teisė paveldėti atsiradusio turto (žemės sklypų dalies), nes ji atsisakė nuo palikimo.

8.2. Ieškovei atsisakymo nuo palikimo pasekmės buvo išaiškintos. Jokio suklydimo negalėjo ir būti, kadangi nei ieškovei, nei atsakovams apie žemės sklypus nebuvo žinoma.

Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi apeliantai nenurodo jokių teismo sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų jiems pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. E. I. 2015 m. birželio 29 d. pareiškimu apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintu Šakių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Z. D., atsisakė nuo jai pagal įstatymą tenkančios palikimo dalies, atsiradusios (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai E. J.. Pareiškime nurodoma, kad ieškovei paaiškintas CK 5.60 straipsnio turinys, pareiškimas notarės perskaitytas garsiai, ieškovei pareiškus, kad ji pilnai suprato teisines pasekmes ir tų pasekmių sąmoningai nori, jos pasirašytas (b. l. 7).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės suklydimą dėl valios atsisakyti motinos palikimo išreiškimo nulėmė pagrįstas tikėjimas, grįstas visų įpėdinių susitarimu atsisakyti palikimo ir kad jos broliai laikysis šio žodinio susitarimo. Tačiau atsakovai palikimo neatsisakė ir taip suklaidino ieškovę. Apeliantai skunde teigia, kad ieškovei atsisakymo nuo palikimo pasekmės buvo išaiškintos, o jokio suklydimo negalėjo ir būti, kadangi nei ieškovei, nei atsakovams apie žemės sklypus nebuvo žinoma.

Vertinant skundo argumentą, jog ieškovė negalėjo suklysti atsisakydama palikimo, kadangi nei ieškovei, nei atsakovams apie žemės sklypus nebuvo žinoma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog ieškovei nebuvo žinoma apie visą palikimo mastą, nelaikė esmine suklydimo aplinkybe, kadangi teismas nustatė, kad ieškovė bendravo su savo seserimis atsakove O. D. J. ir žinojo apie esamus žemės sklypus.

Apeliantai skunde teigia, kad ieškovei atsisakymo nuo palikimo pasekmės buvo išaiškintos. Šis argumentas neteikia pagrindo teismo sprendimo išvadas vertinti nepagrįstomis.

Teismo posėdžių metu notarė nurodė, kad išaiškino ieškovei atsisakymo nuo palikimo pasekmes. Taip pat nurodė, kad atsimena, jog viena iš įpėdinių atsisakė palikimo, nes tikėjosi, kad jos broliai taip pat atsisakys palikimo, kad įpėdinėms nebuvo žinoma, kodėl broliai sutartu laiku neatvyko į notaro biurą. Apeliantai apeliaciniame skunde dėl šių notarės paaiškinimų jokių argumentų nenurodo, jų neginčija. Teismas ieškovės suklydimą konstatavo iš visų byloje ištirtų įrodymų visumos daręs išvadą, kad ieškovė buvo suklaidinta atsakovų, nes buvo suformuotas lūkestis, jog visi atsisakys palikimo, manė, kad visas turtas po motinos mirties atiteks motiną prižiūrėjusiai atsakovei. Teismas vertino, kad atsakovai nutylėjo apie savo ketinimą, nors suprato, kad ieškovė pagal esamas aplinkybes pagrįstrai tikėjosi, jog jie taip pat atsisakys palikimo, ir kad atsakovų nutylėjimas ir nuomonės neišsakymas leido susiformuoti ieškovės nuomonei, kad visi trys įpėdiniai pasirašys atsisakymus nuo palikimo ir tai suklaidino ieškovę. Apeliantai apeliaciniame skunde dėl šių teismo išvadų pagrįstumo jokių teisinių argumentų nenurodo ir juos pagrindžiančių įrodymų neteikia.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad atsakovai nenuginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovė atsisakė motinos palikimo tikėdamasi, kad jį visą paveldės mirusiosios dukra atsakovė O. D. J.. Tai suponuoja išvadą, kad iš tiesų ieškovė, atsisakydama palikimo, siekė visai kitų tikslų, t. y. nesiekė visiškai (besąlygiškai) atsisakyti palikimo. Apeliantų neginčijama teismo išvada, kad ieškovės apsisprendimą nulėmė lūkestis, kad atsakovai laikysis žodinio susitarimo tarp įpėdinių ir kad ieškovė, atvykdama pas notarę, turėjo tikslą atsisakyti palikimo suteikiant galimybę jį visą priimti atsakovei. Aiškindamas CK 1.90 straipsnyje išdėstytų teisės normų prasmę, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014). Ieškovė ginčijamą sandorį sudarė laikydamasi žodinio susitarimo ir tikėdamasi, kad jo laikysis ir atsakovai (jos broliai), todėl toks jos elgesys sudarant sandorį nevertintinas neapdairiu, neatidžiu ar nerūpestingu.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, teisingai išsprendė ginčą, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o Šakių rajono aplinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.