Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus (Kėdainiai) prokuroro S. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11155-25, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. vasario 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64¹ straipsniu, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimu bausme su įpareigojimais. 2017 m. spalio 18 d. nutartimi 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) 2022 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė -įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2022 m. gruodžio 7 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. kovo 30 d. apie 20.20 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, savo šeimos narei - sugyventinei V. P. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į galvą ir du kartus alkūne į veidą, taip smurtaudamas sukėlė V. P. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis apie 15 metų gyvena su sugyventine V. P.. Veda bendrą ūkį, buitį. 2025 m. kovo 30 d. nuo ryto su sugyventine gėrė alkoholinius gėrimus. Jis buvo labai apsvaigęs ir beveik nieko nepamena. Pamena, kad atsigulė į lovą ir dėl kažko kilo konfliktas. Galėjo, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, konflikto metu sugyventinei suduoti vieną kartą kumščiu į galvą ir du kartus alkūne į veidą. Dėl girtumo nepamena. Nuoširdžiai gailisi (e. b. l. 85–87).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniai įrodymais.

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad A. D. yra jos sugyventinis. Apie 15 metų gyvena su A. D., veda bendrą ūkį. 2025 m. kovo 30 d. nuo ryto namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu gėrė alkoholinius gėrimus. Abu buvo neblaivūs. Namuose apie 20 val. su sugyventiniu gulėjo lovoje ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tiksliai visų aplinkybių dėl girtumo ji nepamena. Kaip per miglą pamena, jog lovoje A. D. jai sudavė du kartus alkūne į lūpas. Lūpos buvo kraujuotos. Ji pradėjo rėkti. Dėl girtumo nepamena, ką rėkė. Negali pasakyti, kodėl išėjo į laiptinę. Prie jos priėjo kažkokia moteris. Nepamena, ką pastarajai sakė. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus. Ji nekvietė. Dėl girtumo nejuto fizinio skausmo. Buvo neblaivi, atsipalaidavusi ir jokio skausmo nejautė. Šiandien jai taip pat niekur neskauda. Nepamena, ką sakė policijos pareigūnams. Po sūnaus mirties jos atmintis susilpnėjo. Išgėrus alkoholio, beveik visai nieko nepamena. A. D. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau susitaikydavo. Civilinio ieškinio nereikš. A. D. pretenzijų neturi, jam atleido. Negali pasakyti, kodėl policijos pareigūnams sakė, kad sugyventinis sudavė jai kumščiu į veidą. Neatsimena, kad sugyventinis jai sudavė į galvą (e. b. l. 67–69).

Liudytoja M. G. parodė, kad bute, kuris yra po jos butu, gyvena vyras ir moteris. Pastarųjų nepažįsta. 2025 m. kovo 30 d. apie 20.20 val. ji buvo namuose ir išgirdo, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini)cypia moteris. Girdėjo, kad vyras reikalavo iš moters alkoholio. Ji nuėjo ir pasibeldė į buto Nr. (duomenys neskelbtini)duris, kurias atidarė vyras. Pastarasis pradėjo mosikuoti rankomis. Jis buvo neblaivus. Po to atėjo moteris, kuri taip pat buvo neblaivi. Moteris išėjo verkdama į laiptinės koridorių. Moteris sakė, kad ją sumušė sugyventinis, trenkė jai kumščiu ir alkūne į veidą. Moters lūpos buvo kruvinos. Matėsi, kad moteris buvo ką tik sumušta, nes kraujas nebuvo sukrešėjęs. Anksčiau yra girdėjusi iš minėto buto sklindantį triukšmą, riksmus, tačiau policijos nekvietė. Šį kartą buvo beprotiškas cypimas, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu (e. b. l. 149–151).

Iš 2025 m. kovo 25 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad gautas paaiškinimas, jog 2025 m. kovo 30 d. apie 20.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 3,17 promilių girtumas) A. D. sumušė neblaivią (nustatytas 2,44 promilių girtumas) sugyventinę V. P.. Pirminiais duomenimis A. D. sudavė vieną kartą kumščiu V. P. į galvos sritį, alkūne du kartus trenkė į lūpą ir ją prakirto. V. P. sukeltas fizinis skausmas (e. b. l. 31–34).

Iš 2025 m. kovo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta (e. b. l. 23–25).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2025 m. kovo 30 d. 20.45 val. A. D. nustatytas 3,17 promilių girtumas (e. b. l. 53).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2025 m. kovo 30 d. 20.36 val. V. P. nustatytas 2,44 promilių girtumas (e. b. l. 35).

Iš 2025 m. kovo 30 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta V. P.. Apžiūros metu ant pastarosios kūno sužalojimų nematyti. Apžiūrėjus veidą, ant lūpų matyti kraujo dėmės (e. b. l. 48–49).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. kovo 31 d. specialisto išvados Nr. G 644/2025 (02) matyti, kad V. P. objektyvių sužalojimo žymių nenustatyta. Nesant sužalojimo žymių nėra galimybės atsakyti į užduotyje pateiktus klausimus ir nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą (e. b. l. 73–74).

Iš 2025 m. balandžio 16 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato policijos registruojamų įvykių registre (toliau PRĮR) 2025 m. kovo 30 d. 20.24 val. gautas pranešimas ROIK Nr. 0125000175567. Pranešėja M. G. informavo, kad „šiuo metu namuose kaimynas muša savo žmoną, pranešėja išgirdusi jos šauksmą, nuėjo pas kaimyną, rado ją sumuštą, kraujuojančia lūpa, trenkta per veidą, moteris ištisai verkia, praneša kaimynė, pabus su nukentėjusiąja koridoriuje (e. b. l. 152–153).

Iš 2025 m. balandžio 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas adresu https://swap.policija.lt/index.php/login serveryje esantis vaizdo įrašas, filmuotas policijos pareigūno kūno kamera. Įrašo apačioje yra užrašas „2025 03 30“. Įraše matyti moteris, kuri prisistatė V. P.. Pastaroji atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jos sugyventinis A. D. prieš ją šiandien smurtavo, jai kumščiu sudavė vieną kartą į galvą ir du kartus alkūne į lūpas (e. b. l. 154–156).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tuo tarpu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios V. P., liudytojos M. G. parodymus, policijos kūno kamerų vaizdo įrašuose, policijos registruojamų įvykių registro informaciją, įvykio vietos apžiūros protokole, asmens apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. kovo 30 d. apie 20.20 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, savo šeimos narei - sugyventinei V. P. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į galvą ir du kartus alkūne į veidą, taip smurtaudamas sukėlė V. P. fizinį skausmą.

Byloje kaltinamojo A. D. paaiškinimais ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis tyčia vieną kartą kumščiu sudavė V. P. į galvą ir du kartus alkūne į veidą. Nukentėjusioji, kaip matyti iš bylos duomenų, tuo metu šaukė, verkė. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto naudojimo sukeliant fizinį skausmą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis A. D. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamuoju įsakymu spręstinais klausimais sutinka (e. b. l. 170–173).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, taip pat ir už analogiško nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs (e. b. l. 110–117), baustas administracine tvarka (e. b. l. 127–135), dirbantis (e. b. l. 107–109), registruotas priklausomybės ligų registre, psichikos ligų registre neregistruotas (e. b. l. 157).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, A. D. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytą skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant didesnį nei minimalus šios bausmės rūšies dydį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), kurią jis įpareigotinas įvykdyti per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, vėliau – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltų, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos skirti įpareigojimus, įpareigojant A. D. per visą bausmės vykdymo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. D. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti A. D. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, vėliau – panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams Jonavoje prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.