- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-55-366/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26876-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Civilinis ieškovas
- M. V.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-11-20 nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, D. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
M. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš D. A. M. V. 1900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur (du šimtus eurų) advokato padėjėjo pagalbai byloje apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. A. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 29 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), turėdama išankstinį tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, ikiteisminiu tyrimu nenustatytame internetiniame puslapyje radęs transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties pavyzdį bei jį atsispausdinęs ikiteisminiu tyrimu nenustatytoje vietoje, po to turėtu rašikliu su mėlynos spalvos tušu tyčia suklastojęs oficialų dokumentą - 2018-05-29 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. surašydamas sutartį prieš automobilio savininko T. A. valią ir jam nežinant, minėtos sutarties viršuje esančioje grafoje „pardavėjas" mėlynos spalvos tušiniu rašikliu įrašęs transporto priemonės FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini), savininko asmens kodą (duomenys neskelbtini) bei jo vardą pavardę „T. A." bei grafoje „Transporto priemonę pardavė" mėlynos spalvos tušiniu rašikliu padaręs rankraštinį įrašą - „T. A." ir suklastojęs T. A. parašą - pasirašęs išgalvotu parašu, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2018 m. gegužės 29 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), prie 116 namo, apgaule - sąmoningai pateikdamas objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją - prisistatydamas nukentėjusiajam M. V. parduodamos transporto priemonės - automobilio FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini), savininku ir nurodydamas, kad automobilis yra tik registruotas T. A. vardu, nes registravus automobilį kaip jo, D. A., nuosavybę, transporto priemonę areštuotų antstoliai už D. A. skolas, pateikęs 2018-05-29 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su aukščiau nurodytais D. A. padarytais rankraštiniais įrašais ir suklastotu T. A. parašu, nukentėjusiojo prašymu, surašęs pirkimo - pardavimo vietoje sekančio turinio raštą „Aš D. A. (duomenys neskelbtini) Pardaviau automobilį FIAT DUCAO val. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį man D. A. (duomenys neskelbtini)", taip suklaidindamas nukentėjusįjį M. V. dėl realios nuosavybės priklausomybės ir privertus pastarąjį suklydimo įtakoje perduoti savo turtą - transporto priemonės pirkimui turėtus su savimi pinigus, pardavė nukentėjusiajam T. A. priklausantį automobilį FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal 2017-09-28 panaudos sutartį Nr. 2 naudojosi A. K. B., 2018 metų gegužės mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslią dieną, leidusi laikinai naudotis D. A. minėtu automobiliu, kurį 2018-06-02 A. K. B. sugyventinis V. V. susigrąžino iš nukentėjusiojo M. V., kaip neteisėtai parduotą be jų žinios. Tokiu būdu D. A. apgaule, savo naudai, įgijo svetimą nukentėjusiajam M. V. priklausantį, turtą - pinigus 1900 eurų, nukentėjusiojo sumokėtus automobilio FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini), pirkimo metu.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. V. nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria atsisakyta priteisti 550 eurų, sumokėtų advokato padėjėjui už ieškinio paruošimą bei atstovavimą teisme ir prašo šią sumą priteisti iš nuteistojo D. A..
3. Nurodo, kad išlaidas atstovo teisinei pagalbai apmokėti grindė teismui pateiktais Pinigų priėmimo kvitais, iš kurių nustatyta, kad atstovui yra sumokėjęs 750 eurų: 2019 m. birželio mėn. - 450 eurų, 2019 m: liepos mėn. - 100 eurų, 2019 m. lapkričio mėn. - 200 eurų (III t., b.l. 10-12). Teismui buvo pateiktas Advokato orderis, Nr. 662852, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugsėjo 4 d., buvo pavesta atstovui atstovauti nukentėjusiajam M. V. (II t., b.1.97 ). Tačiau teismas iš D. A. priteisė tik 200 eurų atstovavimo išlaidų pagal 2019 m. lapkričio 5 d. kvitą. Kitų išlaidų (550 eurų), sumokėtų atstovui, teismas nepriteisė, motyvuodamas tuo, kad kiti pateikti pinigų priėmimo kvitai pagrindžia pinigų mokėjimą atstovui iki pavedimo atstovauti nukentėjusįjį šioje byloje.
4. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad iš nepriteistų 550 eurų, 450 eurai sumokėti už atstovo susipažinimą su ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos medžiaga, o taip pat už civilinio ieškinio paruošimą. Teisinių paslaugų sutartį su atstovu sudarė 2019 m. birželio 1 d., 450 eurų už teisines paslaugas sumokėjo 2019 m. birželio 29 d. Atstovas, susipažinęs su visa medžiaga, paruošė civilinį ieškinį, kurį kartu su kvitu Nr. 1041215 pateikė į bylą. Mano, kad pateikiant civilinį ieškinį, nėra būtina pateikti advokato orderį. Sudarydamas atstovavimo sutartį, nežinojo, ar bus jam (M. V.) reikalinga teisinė pagalba teisme, tačiau vėliau nusprendė, kad tokia pagalba jam reikalinga ir sutarė su teisininku kad jis atstovaus nagrinėjant bylą teisme (prie skundo pridedama teisinių paslaugų sutarties kopija). Likę 100 eurų yra atstovavimo išlaidos, sumokėtos atstovui vykstant į teismo posėdžius Rokiškio mieste. Teismo posėdis Rokiškyje neįvyko dėl kaltinamojo kaltės, nes jis pasislėpė nuo teismo.
Motyvuojamoji dalis
III Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis M. V. nekelia klausimo nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti iš nuteistojo visos sumos, sumokėtos advokato padėjėjui už suteiktą teisinę pagalbą.
6. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar išrašą, o baudžiamajame procese - advokato orderį. To paties įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokatui (advokato padėjėjui) už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientas moka šalių sutartą užmokestį. Toks reglamentavimas reiškia, kad atstovavimas baudžiamajame procese prasideda nuo advokato orderio pateikimo momento, o sutinkamai su BPK 104 bei 105 straipsniais proceso išlaidomis gali būti pripažintos ir priteistos iš nuteistojo tik atstovavimo išlaidos. Iš byloje pateikto advokato orderio Nr. 662852 (T. 2, b.l. 97) matyti, jog advokato padėjėjui D. M. atstovauti nukentėjusįjį pavesta tik 2019-09-04. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog būtent nuo šio momento tarp nukentėjusiojo ir advokato padėjėjo susiklostė atstovavimo santykiai ir būtent nuo šio momento už teisinių paslaugų teikimą sumokėtas atlygis gali būti pripažintas proceso išlaidomis ir ta suma priteista iš nuteistojo.
7. Iš byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų (T. 3 b.l. 10 – 12) matyti, kad be 200 eurų, sumokėtų 2019-11-05, nukentėjęs advokato padėjėjui dar sumokėjo 450 eurų 2019 m. birželio mėnesį ir 100 eurų 2019 m. liepos mėnesį. Kaip matyti, pastarieji du mokėjimai buvo padaryti dar iki orderio pateikimo. Kolegija atkreipia dėmesį ir į kitas aplinkybes. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2019-06-01 ir 450 eurų sumokėti už susipažinimą su byla bei civilinio ieškinio paruošimą. Tačiau skunde minimos atstovavimo sutarties nėra pateikta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsakinėdamas į klausimus, nukentėjęs aiškiai pasakė, jog tokios sutarties neturi. Be to nesant byloje advokato orderio nebuvo jokio teisinio pagrindo advokato padėjėjui leisti susipažinti su byla. Tai reiškia, kad toks procesinis veiksmas (susipažinimas su byla) realiai nebuvo atliekamas. 2019 m. liepos 10 d. pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad 100 eurų sumokėta už atstovavimą. Tačiau iš 2019-06-05 ir 2019-07-30 teisiamojo posėdžio protokolų (T. 2, b.l. 56 -57, 76) matyti, kad posėdžiai neįvyko ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Abejais atvejais į posėdžius neatvyko nei pats nukentėjęs, nei jo atstovas. Todėl neaišku apie kokį atstovavimą kalbama.
8. Esant aukščiau aptartiems įrodymams, pirmosios instancijos teismo sprendimas proceso išlaidomis pripažinti tik 200 eurų sumokėtų advokato padėjėjui už atstovavimą yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą ir keisti tokį sprendimą nėra jokio pagrindo.
9. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų (dėl apmokėjimo už tokias paslaugas), klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.