Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2022-02-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A13.-3-405/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-02-01
Bylos Nr.
A13.-3-405/2022
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00391-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. S.
Institucija
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos bendrasis skyrius
Kategorijos
  • 21.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A13.-3-405/2022
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00391-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3; 21.9.4; 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. vasario 1 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 346 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 346 str. 4 d. už tai, kad 2020 m. liepos 28 d. apie 15.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), mažametei D. A., gim. (duomenys neskelbtini), laikant ant rankų Jorkšyro terjero šuniuką „Č.“, ją ir šuniuką užpuolė S. S. šuo, suėmė dantimis šuniukui „Č.“ už sprando, išplėšė jį ir ėmė purtyti, šuniukas nuo patirtų sužalojimų mirė. D. A. ginant savo šuniuką „Č.“, užpuolęs šuo įkando į rankos pirštą. Protokole nurodoma, kad šiais savo neteisėtais veiksmais S. S. nevykdė LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. reikalavimų, t. y. neužtikrino, kad jo laikomas šuo nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai ir turtui, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 346 str. 4 d.

S. S. neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, paaiškino, kad jis tokio šuns neturi, be to, patalpų prie parduotuvės „M.“ neturi jau aštuonerius metus. Jei žmonės šunį matė prie tų patalpų, nereiškia, kad šuo jam priklauso. Jei tuo metu patalpos jam ir priklausė, tai galėjo lauke dirbantys darbuotojai šunį maitinti. Kaip jam pasakojo, mergaitei įkandęs šuo seniai bėgiojo mieste, atbėgdavo į tą kiemą, kuriame gyvena mergaitė, jį gyventojai maitino. Šuo įregistruotas kaip priklausantis kitam asmeniui. Prieš kurį laiką iki nagrinėjamo įvykio jam buvo paskambinęs seniūnas ir paprašęs nuvažiuoti pažiūrėti, ar ne jam priklausantis šuo bėgioja. Jo žmona turi šunį, todėl jis nuvažiavo pažiūrėti, ar ne jos šuo, bet šuns nebuvo. Pas juos namuose laikomas šuo ne toks, koks nuotraukoje, tik šiek tiek panašus. Liudytojai nepatvirtina, kad jis būtų šėręs tą šunį, vedžiojęs jį. Moteris, kuri teigia, kad šunį jam perdavė, suinteresuota taip sakyti, nes ji atvežė motinai šunį, kurio motina nenorėjo laikyti. Nei vienas liudytojas neteigia, kad konkrečiu adresu pas jį matė gyvenantį šį šunį. Jei institucija teigia, kad šuo priklauso jam, turi būti nurodyta, kokiu adresu jis laiko šunį. Jis, kaip ir nurodo nukentėjusiosios atstovė, buvo nuvažiavęs į namo, kuriame gyvena nukentėjusioji, kiemą, nes jam paskambino seniūnas ir paragino nuvažiuoti pažiūrėti, ar ne jo šuo. Jis nuvažiavo, nes nenorėjo ginčytis su seniūnu. Jam nukentėjusiosios atstovė pasakė, kad šuo sukandžiojo jų šuniuką ir įkando mergaitei, tuomet jis ir pasakė, kad reikėjo šunį nušauti.

Nepilnametės nukentėjusiosios D. A. atstovė pagal įstatymą K. N. paaiškino, kad ji įvykio nematė, apie tai, kad šuo sužalojo jų šuniuką ir įkando dukrai, jai pranešė kaimynas V. P. Tuomet ji iškvietė policiją. S. S. pirmą kartą pamatė, kai jis atvažiavo į jų kiemą ieškoti šuns. Jis klausė, kur tas šuo. Kai ji pasakė, kad šuo sukandžiojo šuniuką ir įkando mergaitei, pasakė, kad reikėjo jį irgi nušauti. Mano, kad šuns savininkas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nes nebūtų atvažiavęs ieškoti šuns.

Liudytojas S. K. paaiškino, kad K. N. – jo draugė. Po įvykio kartu su V. P. vežė nukentėjusį šuniuką pas veterinarą, nuvežus į Vilnių, šuniukas nuo sužalojimų nugaišo. Grįžus, įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai paprašė šunį, kuris sukandžiojo šuniuką ir įkando mergaitei, nuvežti į prieglaudą, todėl jie šunį nuvežė į prieglaudą. Anksčiau šį šunį buvo matęs kieme – apie dvi savaites jis atbėgdavo į kiemą, matyt, kieme buvę vaikai jį paglostydavo. Iki tol kartais matydavo jį bėgiojantį prie parduotuvės „M.“. Šuo stambokas, atrodo kaip kovinis, ausys apkarpytos, kailis baltas su šviesiai rudomis dėmelėmis. Nuotraukoje panašus šuo į tą, kurį vežė.

Liudytoja N. B. paaiškino, kad ji neturi sąlygų laikyti didelį šunį, o dukra M. S. nupirko jai šunį, kuris užaugo didelis, nors dar nebuvo suaugęs. Tuomet dukra susitarė, kad šunį paims S. S., nes jis turėjo vietos jam priklausančioje teritorijoje, esančioje prie parduotuvės „M“. Bet šuo dažnai pabėgdavo ir sugrįždavo pas juos. Tuomet sūnus nuvesdavo šunį šeimininkui. Tai buvo labai seniai. Šuns paso ji neturėjo – jį dukra perdavė su šuniu. Šuo buvo didelis, nebuvo agresyvus, jo spalva buvo ruda su baltu. Mieste matė šį šunį vieną kartą prie parduotuvės „M“. Jis buvo palaidas. Tai buvo tas pats šuo, nes į ją atsisuko ir pažiūrėjo. Šuo pas juos atbėgdavo prieš pusantrų ar prieš dvejus metus.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad jo motina pasakė, kad jų buvęs šuo, kurį atidavė S. S., sukandžiojo kitą šunį, dėl to buvo atvažiavę pareigūnai Šito šuns jie neturi jau penkerius ar daugiau metų. Šiuo buvo didelis, rudos ir baltos spalvos. Jie jį paėmė mažą, o kai atidavė, jis buvo jau didelis. Sesuo ieškojo, kam atiduoti šunį, ir pasakė, kad atidavė šunį. Ji nesakė, kam atidavė šunį. Po kurio laiko jis klausė motinos, kam atidavė šunį, motina pasakė, kad S. S. Kiek prisimena, maždaug metus šuo pabėgdavo iš S. S. ir atbėgdavo pas juos. Jis tris-keturis kartus šunį buvo nuvedęs S. S. ir atiduodavo teritorijoje buvusiems darbuotojams. Po poros metų šuo jau neateidavo.

Liudytoja M. S. paaiškino, kad mama norėjo nedidelio šuniuko, ji nupirko jį kaip mažą, o šuo užaugo didelis. Tuomet ji sužinojo, kad S. S. turi didelę teritoriją ir ieško šuns jai saugoti. Ji susitarė su S. S., kad paims šunį. Ji kitą dieną atvedė šunį ir atidavė šuns pasą. Šuo iš pradžių grįždavo atgal pas juos ir ji vedė šunį į S. S. priklausančią teritoriją. Šunį S. S. atidavė prieš 4-5 m. Šuniui tuo metu nebuvo metų. Šuo atbėgdavo iš karto po to, kai šunį perdavė. Vėliau ji matė šunį bėgiojantį, šuo atpažino ją. Ji nematė šuns, kuris įkando kitam šuniui ir mergaitei. Pamatė socialiniuose tinkluose įdėtą šuns nuotrauką ir pažino, kad tai tas pats šuo, kurį ji atidavė S. S. Matydavo šunį bėgiojantį, bet anksčiau, maždaug metus prieš įvykį ji šuns nebuvo mačiusi.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad jis – K. N. kaimynas. Išėjęs į kiemą pamatė, kad verkia mergaitė, o didelis šuo apžiojęs mažą šuniuką. Jis nubaidė šunį, mažą šuniuką vežė pas veterinarus Pabradės m., po to kartu su S. K. vežė į Vilnių. Vilniuje šuniukas nugaišo. Kai grįžo, policijos pareigūnai paprašė nuvežti šunį, apkandžiojusį mažą šuniuką, į gyvūnų prieglaudą, jie šunį nuvežė. Šuns kailis buvo šviesiai rudas su baltu, apkirptos ausys. Jis prieš tai buvo matęs šį šunį bėgiojantį kieme. Jis nežinojo, kam šuo priklauso, po įvykio žmonės kalbėjo, kad šuo priklauso S. S., bet jis S. S. nepažįsta ir pats nematė pas S. S. šio šuns.

LR ANK 346 st. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Minėta norma yra blanketinė, t. y. jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nevykdant kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojama veika, numatyta Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., protokole nurodoma, kad asmuo neužtikrino, kad jo laikomas šuo nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai ir turtui.

Byloje esančiais įrodymais patvirtinama ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija, kad 2020 m. liepos 28 d. apie 15.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme šuo užpuolė D. A. ant rankų laikytą šuniuką ir jį sužalojo, taip pat įkando D. A. į rankos pirštą. Vis tik byloje negauta objektyvių duomenų, kuriais būtų patvirtinama, kad įvykio metu šuo, apkandžiojęs kitą šunį ir įkandęs mergaitei, priklausė S. S. S. S. paaiškino, kad šis šuo jam nepriklauso, o liudytojai, teigiantys, kad šį šunį jis laiko teritorijoje prie parduotuvės „M“, teikia neteisingą informaciją, nes jis prie parduotuvės „M“ nuosavybės neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą ir apklausti liudytojai nenurodė matę, kad prieš įvykį minėtas šuo būtų buvęs pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Iš byloje esančios pažymos apie gyvūno augintinio ženklinimą elektronine tapatybės nustatymo priemone (ETNP) (b. l. 11) nustatyta, kad šuns, gimusio 2013 m. balandžio 1 d., kurio spalva ruda su balta ir kurio ETNP Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė N. B., Liudytojai N. B., R. B., M. S. paaiškino, kad šį jų augintą šunį, kuriam tuo metu dar nebuvo metų, M. S. atidavė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. S., tačiau įvykio tyrimo metu nebuvo surinkti kiti objektyvūs įrodymai, kuriais būtų patvirtinami minėtų liudytojų parodymai apie tai, kad jie šunį atidavė S. S.. Be to, net jei ir darant prielaidą, kad šuo buvo atiduotas S. S., iš pažymoje apie gyvūno augintinio ženklinimą esančių šuns gimimo duomenų ir minėtų liudytojų paaiškinimų apie tai, kad, atiduodant šunį, šuniui nebuvo vienų metų, galima daryti išvadą, kad liudytojai atidavė šunį prieš šešerius metus iki įvykio, iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad po to, kai šunį atidavė, šuo metus-pusantrų atbėgdavo pas juos, po to, liudytojų teigimu, jie šunį kelis kartus matė bėgiojantį po miestą, o paskutinius metus prieš įvykį šuns visai nematė, todėl šiais liudytojų parodymais nepatvirtinama administracinio nusižengimo protokole nurodoma aplinkybė, kad šuo priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Iš VšĮ „Tautmilės globa“ 2021 m. sausio 28 d. rašte Švenčionių rajono savivaldybės administracijai (b. l. 45) esančių duomenų nustatyta, kad šuns, kuris buvo perduotas VšĮ „Tautmilės globa“, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. toks pats, koks nurodytas pažymoje apie gyvūno augintinio ženklinimą elektronine tapatybės nustatymo priemone, tačiau šiais duomenimis tik patvirtinama, kad šuo, 2020 m. liepos 28 d. įkandęs mergaitei ir sukandžiojęs jos laikytą šuniuką, yra tas pats šuo, kurio savininke pažymoje įrašyta N. B. Kaip minėta, liudytojai N. B., R. B., M. S. šunį, bėgiojantį Pabradės m., buvo matę ne vėliau kaip prieš metus iki nagrinėjamo įvykio, tyrimo metu apklausta A. P. paaiškino tik apie prieš dvejus metus vykusius įvykius, kai šunį, atėjusį į jos gyvenamąją vietą, atvažiavęs pasiėmė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vėliau paimti šunį buvo atvažiavęs jo sūnus, ir jai nežinoma, ar šuo priklauso S. S., ar jo sūnui. Liudytojai S. K. ir V. P. nurodė nematę, kad mergaitei įkandęs ir kitą šunį sukandžiojęs šuo būtų buvęs pas S. S. Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą K. N. nurodė, kad S. S. kitą dieną po įvykio buvo atvažiavęs į jų kiemą ir klausė, kur šuo, tačiau S. S. paaiškino, kad jam paskambino seniūnas ir pasakė, kad nuvažiuotų pažiūrėti, ar tame kieme ne jo šuo, kadangi jo sutuoktinė laiko šunį, jis ir nuvažiavo pažiūrėti, ar ne jų šuo pabėgęs. Pareikštas kaltinimas negali būti grindžiamas vien aplinkybe, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo atvažiavęs į kiemą ir klausė, kur šuo, nes nepaneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kad jis buvo atvykęs dėl kito šuns, be to, byloje negauta tiesioginių įrodymų apie tai, kad šuo, sukandžiojęs kitą šunį ir įkandęs mergaitei, įvykio metu priklausė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Byloje negauta objektyvių tiesioginių įrodymų, kuriais būtų patvirtinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė. Liudytojų – vienos šeimos narių N. B., R. B. ir M. S., kurie teigia šunį atidavę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, parodymai nepagrįsti kitais įrodymais, šuns savininke iki šiol nurodoma N. B., byloje nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus nepaneigiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo neginčijamai konstatuoti, kad S. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 str. 4 d.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pagal teismų praktikoje taikomą nuostatą, visos kylančios abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (LVAT nutartis byloje Nr. N-575-2791/2009). Byloje negauta objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių S. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, nagrinėjant bylą teisme nėra galimybės pašalinti kilusias abejones ir nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, todėl, neįrodžius, kad S. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 str. 4 d., administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 346 str. 4 d., 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p., 636 str., teismas

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą S. S. (S. S.) atžvilgiu pagal LR ANK 346 str. 4 d.

Nutarimas per 20 d. nuo jo kopijos įteikimo ar išsiuntimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė