Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Bigbank“ AS ieškinį atsakovui M. R. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ieškovas „Bigbank“ AS ir atsakovas M. R. 2022 m. vasario 2 d. sudarė Sutartį 1, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 7 000 Eur vartojimo kreditas iki 2028 m. vasario 10 d., 5 708,97 Eur skiriant atsakovo turimų įsipareigojimų refinansavimui, 1 291,03 Eur pervedant į atsakovo banko sąskaitą. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti 18,79 proc. metines palūkanas, 9,50 Eur mėnesinį administravimo mokestį bei 377,30 Eur sutarties sudarymo mokestį, išskaidytą per visą vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį. Pradinė kreditorė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir suteikė atsakovui Sutartyje 1 numatyto dydžio kreditą, pervesdama į atsakovo nurodytas banko sąskaitas.

Ieškovas ir atsakovas 2022 m. kovo 7 d. sudarė Sutartį 2, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas iki 2027 m. spalio 11 d., vartojimo kreditą pervedant į atsakovo banko sąskaitą. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti 9 proc. metines palūkanas, 9,50 Eur mėnesinį administravimo mokestį bei 49 Eur sutarties sudarymo mokestį, išskaidytą per visą vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį. Pradinė kreditorė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir suteikė atsakovui Sutartyje 2 numatyto dydžio kreditą, pervesdama į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, abi sutartys buvo nutrauktos 2024 m. vasario 29 d.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnyje nustatytas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ ) 5 straipsnyje įtvirtinta vartojimo kredito davėjo pareiga pateikti vartotojui visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo vartojimo kredito davėjas, remdamasis vartojimo kredito davėjo siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis ir atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo nurodytus prioritetus ir pateiktą informaciją, pateikia vartojimo kredito gavėjui informaciją tam, kad šis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad VKĮ 5 straipsnyje įtvirtintą informavimo pareigą ieškovė įvykdė tinkamai.

VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl negrąžinto vartojimo kredito priteisimo, turi pareigą įvertinti, ar kredito davėjas tinkamai įvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą prieš suteikiant jam kreditą ar keičiant kredito sumą.

Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad vertindama atsakovo kreditingumą ieškovė naudojosi informacija apie atsakovo gaunamas pajamas, taip pat turimus įsipareigojimus. Aptarti duomenys patvirtina, kad sudarant ginčo vartojimo kredito sutartis jose nustatytas atsakovo mėnesio įmokos dydis neviršija 40 procentų atsakovo tvarių pajamų. Taigi kreditingumo patikrino pareigą ieškovė įvykdė tinkamai.

Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3 punktu šalys susitarė, kad, nutraukus sutartis prieš terminą, kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigoja nedelsiant grąžinti visą negrąžintą bendrą kredito sumą, negrąžintą sutarties sudarymo mokestį, sumokėti apskaičiuotas palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį bei kitas pagal sutartis mokėtinas sumas.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nustatytais terminais nemokėjo kredito įmokų, todėl Sutartis 1 ir Sutartis 2 su juo buvo nutrauktos. Atsakovas pripažįsta pažeidęs sutartis, neginčija nei Sutarties sąlygų, nei Sutarties nutraukimo, elektroniniuose laiškuose nurodo, kad atliks ieškovui mokėjimą iki 2024 m. gruodžio 10 d., tačiau paties atsakovo pateiktas banko išrašas patvirtina, kad paskutinė įmoka ieškovui buvo pervesta 2024 m. lapkričio 8 d., todėl, remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, Sutarties 1 ir Sutarties 2 bendrųjų sąlygų 5.3 punktu, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 159,36 Eur negrąžintą kreditą (5 445,99 Eur pagal Sutartį 1 + 713,37 Eur pagal Sutartį 2) yra pagrįstas ir tenkintinas.

Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Sutarčių šalys sutartimis susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis pagal Sutartį 1 atsakovas grąžina iki 2028 m. vasario 10 d., o pagal Sutartį 2 – iki 2027 m. spalio 11 d. Taigi, iki sutarčių galiojimo pabaigos (atitinkamai 2028 m. vasario 10 d. ir 2027 m. spalio 11 d.) atsakovui tinkamai pagal sulygtus grafikus vykdant Sutartį 1 ir Sutartį 2 ieškovas turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyse numatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 18,79 proc. pagal Sutartį 1 ir 9 proc. pagal Sutartį 2. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sutarčių nevykdymo) ieškovas negavo iš atsakovo pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovo negautas pajamas pagal Sutartį 1 sudaro 2 344,50 Eur suma, apskaičiuota kaip ieškovo negautos pelno palūkanos, skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo (2024 m. vasario 29 d.) iki sutarties termino pabaigos (2028 m. vasario 10 d.). Ieškovo negautas pajamas pagal Sutartį 2 sudaro 125,16 Eur suma, apskaičiuota kaip ieškovo negautos pelno palūkanos, skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo (2024 m. vasario 29 d.) iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 11 d.).

Po sutarčių nutraukimo skolininko (atsakovo) prievolė vykdyti sutartį (mokėti kredito gražinimui skirtas įmokas ir palūkanas pagal šalių suderintą kredito gražinimo grafiką) pasibaigė. Atsakovui liko prievolė grąžinti kreditą ir atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl sutarčių pažeidimo. Sutartys negali būti tinkamai įvykdytos po jų nutraukimo. Sutartims esant nutrauktoms, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties 1 ir Sutarties 2 nevykdymą) kreditoriaus atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovui negautas pajamas. Ieškovo negautas pajamas iš viso sudaro 2 469,66 Eur (2 344,50 Eur + 125,16 Eur), apskaičiuoti kaip negautos palūkanos nuo Sutarties 1 ir Sutarties 2 nutraukimo iki sutarčių termino pabaigos, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši suma ieškovui priteistina iš atsakovo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (8 629,02 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo. Ieškovas pateikė duomenis, kad už ieškinį sumokėjo 194 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinas 194 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (8 Eur), todėl iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 5 dalimi, 259, 265, 268 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui „Bigbank“ AS (j. a. k. 10183757) iš atsakovo M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6 159,36 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 36 ct) negrąžintą kreditą, 2 469,66 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 66 ct) negautas pajamas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (8 629,02 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 194 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.