Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Pericentras“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo pagal ieškovo UAB “Livena” ieškinį atsakovui UAB „Pericentras“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Atsakovas yra pilnai padengęs pagrindinę skolą, o didžioji skolos dalis buvo padengta dar iki teismo sprendimo priėmimo. Turtinė atsakovo padėtis yra sunki - atsakovas turi įsiskolinimų bankui, lizingo bendrovei moka už įgytus krovininius automobilius išperkamosios nuomos mokestį. Pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, todėl jo sprendimas sumažinti delspinigius tik iki 0,1 procento už kiekviena pavėluotą atsiskaityti dieną, nepagrįstai pažeidžia atsakovo interesus ir suteikia nepagrįstą pranašumą ieškovui, kadangi pastarojo naudai priteistų delspinigių suma beveik dvigubai viršija įsiskolinimo, buvusio sprendimo priėmimo dieną, sumą.

2. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje panašaus pobūdžio bylose delspinigiai yra mažinami iki 0,02 procentų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų netesybų dydį, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos sutartinių netesybų klausimu. Šis atsakovo argumentas pagrįstas.

Netesybos – tai prievolių netinkamo ir nesavalaikio vykdymo pasekmė, kurios tikslas – kompensuoti kreditoriaus dėl to patirtus nuostolius (CK 6.73 str., 6.258 str.). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad netesybos yra įskaitomos į nuostolius, reiškia tai, jog netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją. Toks netesybų ir nuostolių santykio aiškinimas yra suformuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje UAB „ Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Kolegija sutinka su apelianto motyvu, kad netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai ) aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose baudinės netesybos nenustatytos; netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius. Netesybos negali būti priemonė nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismas, spręsdamas klausimą, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas, kai jos yra neprotingai didelės ar skolininkas įvykdė dalį pagrindinės prievolės, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Netesybos gali būti mažinamos tik nustačius, kad jos yra neprotingai didelės arba kad skolininkas dalį prievolės įvykdė. Netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tais atvejais, kai šalys nebuvo susitarusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų ir nėra nustatyti didesni kreditoriaus nuostoliai, atsižvelgiant į CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose nustatytas palūkanų normas pagal pinigines prievoles, pripažįstama, kad minimalius kreditoriaus nuostolius atlygina 0,02 dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006, 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006 ir kt.). Šioje byloje ieškovo nuostoliai dėl to, kad atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, nebuvo nustatyti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas dalį skolos sumokėjo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, dalį – pirmos instancijos teismo posėdžio metu, o likusią 4945,39 Lt skolos dalį sumokėjo apeliacinėje instancijoje (tai nustatyta byloje). Apeliacinėje instancijoje šalys pripažino, kad visa skola yra sumokėta. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteistų netesybų suma beveik dvigubai viršija, buvusio sprendimo priėmimo dieną, sumą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo argumentas dėl delspinigių sumažinimo iki teismų praktikoje panašiais atvejais taikomo dydžio (0,02 proc.) yra pagrįstas, dėl to apeliacinis skundas tenkintinas, sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistus delspinigius iki 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną, kas sudaro 1665,00 Lt delspinigių.

Tenkinant apeliacinį skundą, iš ieškovo apeliantui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

n utaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista 8324,89 Lt delspinigių pakeisti.

Ieškovui UAB „Livena“ iš atsakovo UAB „Pericentras“ priteistą delspinigių sumą sumažinti iki 1665,00 Lt.

Kitas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovo UAB „Livena“ atsakovui UAB „Pericentras“ 200 Lt žyminį mokestį sumokėtą apeliacinės instancijos teisme.