Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Eglei Končiūtei, Violetai Žalienei, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims išieškotojui E. D., skolininkei V. K., jos atstovui advokato padėjėjui O. D., išvadą teikiančios institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės V. D. aktą dėl sprendimo neįvykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo E. D. su antstolės V. D. pareiškimu visiškai sutinka. Suinteresuotas teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. nesilaiko vykdomajame rašte nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, pažeidžia jo, kaip vaiko tėvo, teisę bendrauti su vaiku, todėl už teismo sprendimo nevykdymą V. K. privalo atsakyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio normas.

Savivaldybės institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tarnyba iki šiol neturėjo duomenų apie tai, kad suinteresuoti asmenys netinkamai vykdytų tėvų pareigas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tėvų tarpusavio nesutarimai gali neigiamai paveikti vaiką.

Byla, neprieštaraujant suinteresuotiems asmenims E. D., V. K. ir savivaldybės institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaikų teisių apsaugos skyriaus – atstovei, nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant antstolei V. D..

Motyvuojamoji dalis

Iš vykdomosios bylos Nr. 0004/14/00043 medžiagos nustatyta, jog Plungės rajono apylinkės teismo 2012-07-30 nutartimi, yra nustatyta tėvo E. D. bendravimo su vaiku S. K. tvarka. Minėta nutartimi teismas nusprendė, jog pereinamuoju laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-02-01, t.y. kol vaikas pripras prie tėvo, ieškovas E. D., priklausomai nuo jo darbo grafiko, bendrauja su vaiku dvi dienas per savaitę, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą 18 val. Apie sūnaus pasiėmimą E. D. įspėja V. K. prieš 24 val. Per Kūčias ir Romos Katalikų Šv. Kalėdas 2012 m. E. D. bendrauja su vaiku, pasiimdamas jį iš S. K. gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas jį motinai V. K. iki 20 val. Naujųjų Metų sutikimą ir pirmąją Naujųjų metų dieną S. K. praleidžia su motina. Antrąją Naujųjų metų dieną E. D. bendrauja su vaiku, pasiimdamas S. K. iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 20 val. Pereinamuoju laikotarpiu vaikas pas tėvą nakvoti negali. Vėliau, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, šventinėmis dienomis- per Kūčias, Romos Katalikų Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus-su nepilnamečiu vaiku šalys bendrauja šventėmis keisdamiesi kas metai: vienais metais E. D. su vaiku bendrauja per Kūčias ir Šv. Kalėdas, V. K.-per Naujuosius metus. Per Šv. Velykas su vaiku pirmą dieną bendrauja E. D., antrą dieną-V. K.. Sekančiais metais Kūčias ir Šv Kalėdas vaikas praleidžia su motina V. K., E. D. bendrauja su vaiku per Naujųjų metų sutikimą ir pirmąją Naujųjų metų dieną. Švenčių dienomis E. D. vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima 10 val. ir pristato į vaiko gyvenamą vietą iki 20 val. Nepilnamečio sūnaus gimtadienį 2012 m. S. K. praleidžia su motina V. K.. Sekančiais metais-su tėvu E. D.. Ir toliau-poriniais metais gimtadienį vaikas praleidžia su motina, neporiniais-su tėvu. Motinos dieną vaikas S. K. praleidžia su motina, tėvo dieną-su tėvu. Apie sūnaus pasiėmimą Erikas D. V. K. įspėja ne vėliau kaip prieš tris dienas. Kol S. K. nepradės lankyti mokyklos, per vasaros atostogas E. D. su sūnumi gali bendrauti du kartus per vasarą, vaiką pasiimdamas dviem savaitėms. Apie sūnaus pasiėmimą atostogoms E. D. su vaiko motina V. K. pasiėmimo laiką derina ne vėliau kaip prieš savaitę. Dėl darbo grafiko, komandiruočių ar kitų priežasčių negalėdamas pasiimti sūnaus numatytoms atostogoms, E. D. vaiko motiną V. K. įspėja ne vėliau kaip prieš tris dienas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, S. K. pradėjus lankyti mokyklą, E. D., a.k(duomenys neskelbtini) bendraus su nepilnamečiu sūnumi S. K., a.k(duomenys neskelbtini) keturis kartus per metus sūnaus atostogų metu, atsižvelgiant į mokymosi ir atostogų programą, bei savo atostogų metu. Vasarą sūnus praleis su tėvu keturias savaites, o rudenį, žiemą ir pavasarį-po vieną savaitę. Atostogų laiką E. D. su V. K. suderina ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų. Dėl kurių nors priežasčių negalėdamas pasiimti sūnaus numatytoms atostogoms, E. D. įsipareigoja pranešti vaiko motinai V. K. ne vėliau kaip prieš tris dienas.

Antstolė V. D. 2014-07-07 akte nurodė, jog gauti du išieškotojo E. D. raštai dėl teismo sprendimo nevykdymo. 2014-07-07 rašte E. D. nurodo, jog 2014 m. liepos 1 d.grįžęs į Lietuvą E. D. bandė prisiskambinti sūnaus motinai V. K., ji neatsiliepė į telefono skambučius, paskui parašė jai trumpą žinutę, kad 2014-07-05 atvažiuos pasiimti sūnaus, nurodytu laiku nuvykęs į jos gyvenamąją vietą, jam durų niekas neatidarė, nors girdėjosi sūnaus balsas. Dėl teismo sprendimo nevykdymo išieškotojo nurodytomis datomis antstolė surašė aktą. Kadangi antstolės akte nurodytas E. D. prašymas, kuriuose nurodytos datos, teismas nagrinėja tik tas aplinkybes, kurios susijusios su sprendimo nevykdymu tomis konkrečiomis dienomis.

Civilinio proceso kodekso 18 str. numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pažymėtina, jog ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, jog sprendimai turi būti vykdomi tinkamai, todėl Civilinio proceso kodekso 771 str., numatantis atsakomybę už teismo sprendimo nevykdymą, taikomas tada, kai antstolis kreipiasi dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo. Tačiau, nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą instituto paskirtis yra užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo ir antstolio patvarkymų vykdymą. Taikant šį teisės institutą negalima piktnaudžiauti asmens teisėmis, vykdyti jį tik formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausiai būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 33 str. 1 d.).

Ištyrus bylos medžiagą ir suintersuotų asmenų paaiškinimus, nustatyta, kad šioje byloje ginčas kilęs tik dėl to, ar gali E. D. paimti S. su nakvyne. Plungės rajono apylinkės teismo nutartis nustatė pereinamąjį laikotarpį, kuris yra apibrėžtas ne laiko atkarpa, o įvykiu „kol vaikas pripras prie tėvo“. Kadangi pereinamasi laikotarpis neįvyko, tėvas su sūnumi nebendravo, penkiametis nėra priparatęs prie tėvo. Aplinkybės, dėl kurių teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį nėra išnykusios. E. D. su sūnumi susitiko 2014-07-19, iki tol E. D. su S. nebuvo susitikę apie 1,5 (vienerius su puse) metų, per tą laikotarpį jis neskambino sūnui, nesveikino švenčių bei gimtadienio proga, nesiuntė dovanų, vaiko vystymusi nesidomėjo. Vienintelį kartą E. D. ketino susitikti su sūnumi prieš 2013 m. Šv. Kalėdas, bet susitikimas neįvyko, kadangi S. susirgo.

Teismui nenustačius aplinkybių, kurios patvirtintų, kad vien tik dėl V. K. kaltės nebuvo įvykdytas teismo sprendimas nustatytą datą, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 5 dalį ir skirti suinteresuotam asmeniui V. K. baudą išieškotojo naudai. Esant šioms aplinkybėms, antstolės pareiškimas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimo (akto) dėl sprendimo nevykdymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.