Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „P. C.“ AS ieškinį atsakovui P. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – atsakovui asmeniškai (įteikta 2020 m. vasario 17 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas sudarė su uždarąja akcine bendrove „m. LT“ transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „m. LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę, įsipareigojo mokėti įmokas, valdė bei naudojosi transporto priemone su teise ją išpirkti. (Duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė nutraukė sutartį dėl esminių pažeidimų, t. y. atsakovui nemokant Sutartyje nustatytų įmokų.

2017 m. vasario 28 d. Skolų perleidimo sutarties pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „m. LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujai kreditorei R.M. S. OU, o ši 2017 m. kovo 1 d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu 2019 m. liepos 17 d. perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovą ieškovui. Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 476,73 Eur. Ieškovas, kaip naujas kreditorius, 2019 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą bei paragino atsiskaityti, tačiau atsakovas skolos negrąžino.

Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku nemokėjo įmokų už transporto priemonės nuomą Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 13.9.1.2 punkte nurodyta, kad jeigu Sutartis nutraukiama dėl gavėjo (šiuo atveju – atsakovo) kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų bei atsakomybių gavėjas pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti visas įmokas, kurių mokėjimo terminas suėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 188,65 Eur nuomos mokesčio pagrįstas ir yra tenkintinas.

CK 6.524 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Sutarties 8.4.7 punkte nustatyta, kad nuomininkas turi savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti. Sutarties 12.7. punkte nustatyta, kad grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo Sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Gavėjui nesilaikant šių reikalavimų iš jo gali būti pareikalauta padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę. Iš prie ieškinio pridėto 2019 m. gegužės 30 d. defektacijos akto (remonto sąmatos) matyti, kad transporto priemonės remonto darbų ir detalių kaina yra 163,35 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 163,35 Eur turto atstatymo išlaidų taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.524 straipsnis).

Sutarties 6.2 punkte yra numatyta, kad nuomininkas turi sumokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su transporto priemonės gabenimu ir perdavimu. Pagal pradinio kreditoriaus pateiktus duomenis (PVM sąskaitą – faktūrą ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą) pradinis kreditorius patyrė 105 Eur transporto priemonės gabenimo išlaidų, į kurias reikalavimo teises taip pat yra perleidęs ieškovui, todėl minėta suma priteisiama ieškovui iš atsakovo.

Ieškovas taip pat prašo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo 73,36 Eur baudos ir 41,13 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis.). Nagrinėjamu atveju sutarties pažeidimas pasireiškė tiek įmokų už transporto priemonės nuomą nemokėjimu, tiek nuomininko pareigos techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą nevykdymu.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą kreditorius negali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius. Iš Sutarties turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju sutartyje už tą patį pažeidimą įtvirtintos dvigubos netesybos, t. y. ir delspinigiai, ir bauda. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda) pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015), todėl nagrinėjamu atveju taikytinas įskaitymo principas, nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas – delspinigius ir baudą, tai delspinigiai (mažesnioji suma) įskaitytina į baudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistina 73,36 Eur baudos, o reikalavimas dėl 41,13 Eur delspinigių atmetamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 92,80 procentų (530,36 Eur/571,49 Eur x 100 procentų) ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 13,92 Eur (15 Eur x 92,80 procentai) bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios 1,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui „P. C.“ AS, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) , Swedbank, AB iš atsakovo P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 457 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) skolos, 73,36 Eur (septyniasdešimt tris eurus 36 ct) baudos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. vasario 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,92 Eur (trylika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.