Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. 2020 m. kovo 29 d. apie 22 val. 10 min. Alytaus mieste, Rūtų – Tvirtovės – Naujosios gatvių sankryžoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Kia Sorento“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), reguliuojamoje sankryžoje, esant išjungtam šviesoforui (mirksint geltonam šviesoforo signalui), įvažiuodamas iš šalutinės Rūtų gatvės ir kirsdamas pagrindinę Naująją gatvę, sukėlė avarinę situaciją neduodamas kelio pagrindine Naująja gatve važiavusiam skiriamaisiais ženklais pažymėtam tarnybiniam policijos automobiliui ir tokiais savo veiksmais privertė tarnybinio policijos automobilio vairuotoją staigiai stabdyti bei pakeisti važiavimo kryptį. Toliau vairuodamas minėtą automobilį Tvirtovės gatve S. G. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę (pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreikštas per garsiakalbį, liepiant sustoti, taip pat išreikštas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos bei raudonos spalvų švyturėlius). Tokiais savo veiksmais S. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto, 9 punkto, 14 punkto, 16 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. G. apie bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai – pasirašytinai (bylos lapai (toliau – b. l.) 1 – 2; ANK 573 straipsnio 1 dalis). S. G. neatvyko į teismo posėdį, jis prašė bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 1 – 2). Esant tokioms aplinkybėms, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenos dalyviams (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinių nusižengimų tyrimo metu S. G. parodė, jog nagrinėjamų įvykių dieną jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir, važiuodamas Alytuje, Rūtų gatve, nepastebėjo pagrindine gatve važiavusio policijos automobilio, todėl ir sukėlė avarinę situaciją. Vėliau jis nestojo, kai jį stabdė policijos pareigūnai, kadangi tuo metu jis buvo neblaivus. Jis sutinka su jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais ir pilnai pripažįsta savo kaltę (b. l. 1 – 2).

Tai, jog S. G. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, be jo paties prisipažinimo bei parodymų, patvirtina byloje surinkti ir toliau aptariami bylos duomenys, kurie pripažįstami įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos nusižengimų padarymo aplinkybės (b. l. 1 – 2).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. kovo 29 d. jis dirbo policijos ekipaže AP-1702 kartu su vyriausiuoju patruliu J. G. Apie 22 val. 10 min. jie važiavo Alytaus mieste, Jotvingių gatve ir privažiavo sankryžą su Rūtų, Tvirtovės, Naujosios gatvėmis. Jiems kertant šią sankryžą ir važiuojant pagrindiniu keliu iš Jotvingių gatvės link Naujosios gatvės, iš šalutinio kelio, tai yra iš Rūtų gatvės dideliu greičiu atvažiavo automobilis „Kia Sorento“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris kirto tą pačią sankryžą ir įvažiavo į Tvirtovės gatvę, taip sukeldamas avarinę situaciją, kurios metu, siekiant išvengti susidūrimo, jiems teko staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Kadangi minėtas automobilis sukėlė avarinę situaciją, todėl jie pradėjo vytis šį automobilį. Privažiavus automobiliui „Kia Sorento“ iš galo, buvo įjungti tarnybinio automobilio šviesos bei garso signalai, tačiau automobilio vairuotojas į tai nereagavo, pasuko į Žiburio gatvę ir padidino važiavimo greitį. Pasivijus automobilį „Kia Sorento“, jie kelis kartus per garsiakalbį nurodė minėto automobilio vairuotojui nedelsiant sustabdyti savo vairuojamą automobilį, tačiau vairuotojas vis tiek nereagavo į tokį reikalavimą ir toliau važiavo. Jiems važiuojant paskui automobilį „Kia Sorento“, šis įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet jiems (policijos pareigūnams) privažiavus iš kairės pusės, automobilis „Kia Sorento“ sustojo, kadangi jam jau nebuvo kur važiuoti. Jie greitai išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo prie automobilio „Kia Sorento“ ir išlaipino jo vairuotoją. Paaiškėjo, jog automobilį „Kia Sorento“ vairavo S. G., kuris nurodė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Paklausus S. G., kodėl šis nepakluso reikalavimui sustabdyti automobilį, jis teigė, jog nematė to, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Kartu su S. G. važiavo ir L. G., kuris teigė, kad pats liepė S. G. sustabdyti automobilį, tačiau šis jam atsakė „nieko tokio, parvažiuosime“. Bendraujant su S. G., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Apie 22 val. 21 min. alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0065, šiam buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. Apie 22 val. 42 min. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu atlikus pakartotinį patikrinimą, S. G. buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. Automobilis „Kia Sorento“ buvo nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir užplombuotas (b. l. 3).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „Kia Sorento“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkė yra (duomenys neskelbtini), o valdytojas – S. G. (b. l. 4).

Filmuotoje vaizdo medžiagoje, pateiktoje iš tarnybinio policijos automobilio AP-1702, užfiksuota, kaip 2020 m. kovo 29 d. 22 val. 14 min. šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, esant išjungtiems šviesoforams (mirksint geltonos spalvos šviesoforo signalui), į šią sankryžą dideliu greičiu iš šalutinio kelio įvažiavo automobilis „Kia Sorento“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris užkirto kelią pagrindiniu keliu važiavusiam minėtam policijos pareigūnų automobiliui bei privertė juos staigiai stabdyti. Policijos pareigūnams įjungus specialiuosius šviesų signalus ir pradėjus vytis minėtą automobilį „Kia Sorento“, šio vairuotojas nestojo ir važiavo toliau. Vėliau persekiojamas automobilis įvažiavo į prie daugiabučių namų esančią transporto priemonių stovėjimo aikštelę ir ten sustojo (b. l. 6).

Iš asmens duomenų išrašų matyti, jog S. G. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones ir neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 7, 19 – 21).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog S. G. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

Motyvuojamoji dalis

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

S. G. visus nagrinėjamus administracinius nusižengimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). S. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 35, 36 straipsniai). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog S. G. yra ne vieną kartą teistas Lietuvos Respublikoje ir turi dar neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, be to, jis yra teistas ir užsienio valstybėse (b. l. 12 – 18; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnis). Verta pažymėti, jog paskutinis S. G. teistumas Lietuvos Respublikoje yra už nusikaltimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (b. l. 12 – 18). S. G. yra baustas ir administracine tvarka, jis turi dar neįvykdytą administracinę nuobaudą – nesumokėtą baudą (b. l. 8 – 11, 19 – 21). Bylos duomenimis, S. G. yra dirbantis (b. l. 1 – 2). Byloje daugiau nėra kitų S. G. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus S. G. baudas, neviršijančias straipsnių sankcijose numatytų jų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkio.

S. G. vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelių ANK straipsnių dalis, todėl galutinė subendrinta administracinė nuobauda jam skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo

Įstatymas numato, jog už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių (ANK 417 straipsnio 8 dalis); už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis); už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis).

Pažymėtina, jog kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, tai asmeniui kartu su administracine nuobauda skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus ANK straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, <...>) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą <...>. Pažymėtina, jog asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą (ANK 28 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina pažymėti, jog nagrinėjamus administracinius nusižengimus S. G. įvykdė vairuodamas transporto priemonę, tačiau neturėdamas tam suteiktos teisės. Būtina esmingai įvertinti ir aplinkybę, jog S. G. padarė vienus iš pačių grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kėlusius realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nedrausmingą S. G. asmenybę, siekiant pilnai įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį bei, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 3 dalimi, jam skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam minimaliam jos terminui – 3 metams.

Be to, už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis).

ANK 29 straipsnio 1 dalis numato, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus <...>. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (ANK 29 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju S. G. visus jam inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Kia Sorento“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Pažymėtina, jog už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas (ANK 29 straipsnio 4 dalis). Tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas nė vienas iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti ir ne pažeidėjui priklausantį automobilį, todėl ši administracinio poveikio priemonė S. G. neskiriama. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. kovo 30 d. S. G. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 12 – 18). Kaip matyti iš bylos duomenų, S. G. atžvilgiu atliekamam ikiteisminiam tyrimui turi reikšmės ir minėtas automobilis „Kia Sorento“, todėl kiti klausimai dėl šio automobilio šiuo nutarimu nėra sprendžiami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 28 straipsniu, 29 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

S. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 70 Eur (septyniasdešimties eurų) dydžio baudą.

S. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

S. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

S. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, S. G. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir paskirti jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi, 28 straipsniu, paskirti S. G. administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, atimant jam 3 (trejiems) metams teisę vairuoti transporto priemones.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.