Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), tutintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 466 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pažeidė Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-854 „Dėl Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 5 punktą, kadangi pažeidimo nustatymo metu, t. y. 2018 m. kovo 8 d., vykdydamas individualią taksi veiklą 146,550MHz radijo dažnį (kanalą) naudojo be Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau - Tarnyba) išduoto leidimo.

Teisme A. K. parodė, kad dėl padaryto nusižengimo prisipažįsta ir gailisi. A. K. parodė, kad administracinis nusižengimas padarytas ne tyčia, o dėl neapdairumo. A. K. teisme teigė, jog įmonės buhalterinius reikalus tvarkė joje dirbusi buhalterė, todėl apie pareigą sumokėti mokestį už leidimą naudotis radijo dažniu (kanalu) jis nežinojo, taip pat nežinojo, jog iki šiol radijo dažniu (kanalu) naudojosi pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. A. K. teigė, kad jam nebuvo tikslo piktybiškai vengti mokėti už naudojimąsi radijo dažniu (kanalu), kadangi naudojimasis minėtu radijo dažniu jam būtinas vykdant individualią veiklą.

Tarnybos atstovė A. Šenavičienė parodė, kad A. K. buvo išduotas leidimas naudotis radijo dažniu (kanalu), todėl jis žinojo galiojančių teisės aktų reikalavimus. 2017 m. leidimas naudotis radijo dažniu (kanalu) buvo panaikintas, kadangi nebuvo vykdomi mokestiniai įsipareigojimai. Raštas dėl leidimo naudoti radijo dažnį (kanalą) panaikinimo A. K. buvo išsiųstas registruotu paštu adresu, kuriuo registruota A. K. įmonė. Tarnybos atstovė prašė teismo dėl nustatyto nusižengimo skirti nusižengimo pobūdį atitinkančią nuobaudą.

Liudytojas Virginijus Petraška (Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos patarėjas) nurodė, kad atliekant pavestas funkcijas, 2018 m. kovo 4 d. užfiksuotas radijo dažnio (kanalo) naudojimas, surašytas protokolas, 2018 m. kovo 5 d. nustatyta vieta, kurioje įrengta stacionarioji radijo stotis. 2018 m. kovo 7 d. nuvykus į patalpas, patikrinus esančią įrangą, kurioje užprogramuotas dažnis (kanalas) ir naudojama įranga pokalbiams tarp (duomenys neskelbtini), teikiant (duomenys neskelbtini) paslaugas Ukmergės mieste.

Be A. K. prisipažinimo teisme jo kaltę, padarius ANK 466 straipsnio 1 dalies administracinį nusižengimą, patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad 2018 m. vasario 28 d. Tarnybos pareigūnams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 46 straipsnio 1 dalimi, atliekant radijo stebėseną, buvo užfiksuoti pokalbiai 146,550 MHz radijo dažniu (kanalu). Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąraše, patvirtintame Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 1V-893 „Dėl Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašo patvirtinimo“, nėra nurodytas 146,550 MHz radijo dažnis (kanalas). Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, radijo dažniai (kanalai), išskyrus tuos, kurie gali būti naudojami be atskiro leidimo Taisyklių 4 punkte nurodytomis sąlygomis, gali būti naudojami tik gavus Tarnybos leidimą ir Tarnybos nustatytomis sąlygomis ir nustatytai paskirčiai. 2018 m. kovo 5 d., naudojant Tarnybos judriąją radijo stebėsenos stotį, sumontuotą automobilyje Mercedes Benz G270, valstybinis numeris ABS 587, nustatyta, kad pokalbiai buvo vykdomi iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ant kurio yra įrengta A. K., vykdančiam (duomenys neskelbtini) individualią veiklą, priklausanti radijo ryšio antena. Tarnybos pareigūnams atvykus minėtu adresu ir patikrinus naudojamą radijo ryšio įrangą, nustatyta, kad A. K. naudojo stacionarią radijo ryšio stotį Kenwood TK-7162E (serijos numeris 80800430), prijungtą prie išorės radijo ryšio antenos, įrengtos ant pastato stogo, pokalbiams su (duomenys neskelbtini). Nešiojamų signalų imtuvu PER 100 (serijos numeris 101088-Va) nustatyta, kad stacionarios radijo ryšio stoties Kenwood TK-7162E (serijos numeris 80800430), priklausančios A. K., pirmas kanalas yra užprogramuotas 146,550 MHz radijo dažniu (kanalu) (b. l. 1); radijo dažnio (kanalo) naudojimo tikrinimo protokolai, iš kurių nustatyta, kad 146,550 MHz radijo dažnis (kanalas) naudojamas be leidimo (b. l. 2-4, 5); aktas dėl pažeidimo nustatymo (b. l. 6); paaiškinimas, iš kurio nustatyta, kad A. K. prisipažįsta dėl padaryto pažeidimo, nurodo, jog įvyko nesusipratimas, kadangi anksčiau visas sąskaitas ir mokėjimus tvarkydavo buhalterė, jis nebuvo gavęs jokio perspėjimo apie neteisėtą naudojimąsi radijo dažniu (kanalu) (b. l. 7); kita bylos medžiaga.

A. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė Taisyklių 5 punktą, todėl yra traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl ANK 466 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo (b. l. 1).

Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad, siekiant užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą, elektroninių ryšių paslaugų kokybę bei išvengti žalingųjų trukdžių, radijo dažniai (kanalai), išskyrus tuos, kurie gali būti naudojami be atskiro leidimo Taisyklių 4 punkte nurodytomis sąlygomis, gali būti naudojami tik gavus Tarnybos leidimą ir Tarnybos nustatytomis sąlygomis ir nustatytai paskirčiai. Pagal ANK 466 straipsnio 1 dalį elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą asmenims, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, arba juridinių asmenų, kurie nesiverčia elektroninių ryšių veikla, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 860 Eur iki 1 600 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. naudojosi radijo dažniu (kanalu) 146,550 MHz neturėdamas tam išduoto leidimo, kaip reikalauja teisės aktai. Teismas sprendžia, kad A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 466 straipsnio 1 dalį.

A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėta, kad A. K. nebaustas administracine tvarka, prisipažino padaręs nusižengimą, padėjo jį išaiškinti, gailisi dėl neteisėtų savo veiksmų, ką teismas pripažįsta atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. K. vykdo individualią veiklą, t. y. teikia (duomenys neskelbtini) Ukmergės mieste, kuriai yra būtinas radijo dažnio (kanalo) naudojimas. Be to, 2015 m. kovo 5 d. jam buvo išduotas leidimas naudoti 146,550 MHz radijo dažnį (kanalą), tačiau 2017 m. vasario 15 d. minėtas leidimas buvo panaikintas, kadangi A. K. nemokėjo nustatytų mokesčių už radijo dažnio (kanalo) naudojimą. A. K. teigimu, visus įmonės finansinius reikalus tvarkė joje dirbusi buhalterė, todėl jis nežinojo apie privalomo mokesčio už radijo dažnio (kanalo) naudojimą. Teismas sprendžia, kad A. K., būdamas individualios įmonės vadovu, būdamas apdairus ir atsakingas, turėjo pareigą žinoti visus jam priklausančios įmonės įsipareigojimus.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį nusižengimą A. K. skirtina atitinkamo straipsnio (jo dalies) sankcijoje nustatyto minimalaus dydžio bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 466 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 466 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 860,00 (aštuonių šimtų šešiasdešimt) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui A. K., kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18080282090 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėja nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.