- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- I-1524-243/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00955-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjui J. M., atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovui Stasiui Žilinskui, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. patikslintą skundą atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl 2014-07-31 rašto (sprendimo) Nr. AS-5554 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. M. skundu prašo panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos 2014-07-11 raštą (sprendimą) Nr. AS-5554, kuriuo atsakyta į jo 2014-07-17 pareiškimą dėl neteisėto reklamos leidimo išdavimo, ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti jo 2014-05-14 ir 2014-07-17 pareiškimus. Ginčijamu raštu nurodyta, jog B. B. leidimas įrengti išorinę reklamą išduotas teisėtai ir pagrįstai, nes jo pateikti dokumentai atitiko Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, jis 2014-05-14 Plungės rajono savivaldybės administracijai padavė pareiškimą, jog kaimynai K. ir B. B. vykdo nelegalią veiklą – nuomoja patalpą pokyliams gyvenamajame name, kuri nėra įregistruota kaip pokylių salė, ir kuriai neturi leidimo. Nurodo, jog apie vykdomą nelegalią veiklą informuoja išorinė reklama. Pareiškėjas nesutinka su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialisto 2013-05-15 išvada, kad reklama įrengta pagal suderintą projektą. Teigia, jog skyrius neturėjo teisės suderinti išorinės reklamos projektą, nes reklamuojama neteisėta veikla, o Plungės miesto seniūnas neturėjo teisės išduoti leidimą reklamai. Prašė nubausti B. B. administracine tvarka. Nurodo, jog 2014-06-17 gavo atsakovės atsakymą Nr. AS-4550, kuriame nurodyta, jog reklama suderinta ir 2013-08-23 Plungės miesto seniūnas išdavė leidimą reklamai. Pareiškėjas nurodo, jog 2014-07-18 pakartotinai padavė pareiškimą atsakovei, nes, jo manymu, 2014-05-14 pareiškimas nebuvo tinkamai ištirtas. Nurodo, jog ginčijamu atsakymu jo pareiškimas netirtas. Pareiškėjas argumentuoja, jog dėl B. B. vykdomos nelegalios veiklos jis praranda pajamas, nes yra dviejų Plungės mieste veikiančių viešojo maitinimo įmonių savininkas, (b.l. 13-15).
Pareiškėjas J. M. patikslintą skundą prašo patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo byloje, o ginčijamas atsakymas teisinių pasekmių jam nesukelia. Teigia, jog skunde dėstomi pareiškėjo samprotavimai ir subjektyvus situacijos suvokimas. Argumentuoja, jog pareiškėjas 2014-05-14 ir 2014-07-17 nenurodė, kuo kaimyno iškaba apie vykdomą veiklą pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Atsakovės teigimu, ne kiekviena iškaba yra reklama, o B. B. įrengta iškaba yra informacinio pobūdžio, ja siekiama tik informuoti apie vykdomą veiklą, o ne skatinti įsigyti prekes ir paslaugas (b.l. 19-22).
Atsakovės atstovas prašo skundo netenkinti atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-925/2013, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, kt.). Vertinant, ar tam tikras dokumentas, kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).
Pareiškėjas prašo panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos 2014-07-11 raštą Nr. AS-5554, kuriuo atsakyta į jo 2014-07-18 pareiškimą dėl neteisėto reklamos leidimo išdavimo (b.l. 4). Iš pareiškėjo 2014-05-14 pareiškimo ir 2014-07-17 pakartotinio pareiškimo (b.l. 8, 9) turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės siekia B. B. nubaudimo už įrengtą, jo teigimu, nelegalią reklamą, kuri reklamuoja nelegalią veiklą. Ginčijamu raštu pareiškėjas informuotas, jog iškaba įrengta teisėtai, o B. B. pateikti dokumentai atitiko įstatymo reikalavimus, todėl jam išduotas leidimas išorinei reklamai įrengti. Tokio turinio raštas pats savaime pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, nes jame nėra nurodyta privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų tokį sprendimą priėmusios viešojo administravimo institucijos vardu priimtų sprendimų, galinčių konkrečiai įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas. Pareiškėjas nenurodo ir iš bylos duomenų negalima konstatuoti, kad ginčijamame rašte buvo nustatytas koks nors privalomojo pobūdžio patvarkymas, kurio įvykdymas yra susijęs su pareiškėjo teisėmis ar pareigomis, juo nebuvo nustatytos konkrečios teisinių santykių dalyvių teisės ir pareigos, todėl ginčijamas raštas vertintinas kaip informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių pareiškėjui, ir jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis).
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administraciją išnagrinėti jo 2014-05-14 ir 2014-07-17 pareiškimus. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo pareiškimai išnagrinėti, į juos atsakyta Viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka. Šią aplinkybę skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina savivaldybės administracijos atsakymai į jo pareiškimus, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškimai nebuvo išnagrinėti. Priešingai, iš ginčijamo rašto turinio matyti, jog išnagrinėjus pareiškimą Reklamos įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjo pareiškimus, t.y atlikti veiksmus, kuriuos atlikus pareiškėjui nekils teisinės pasekmės Pareiškėjas siekia, kad būtų nubaustas B.B., tačiau jam pačiam šio asmens nubaudimas ar nenubaudimas teisinių pasekmių taip pat nesukelia, t.y. pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamu atveju. Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus nagrinėjamu atveju vertintinas kaip pirmojo skundo reikalavimo, kuris nenagrinėtinas teisme, išvestinis reikalavimas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo ne dėl teisės (ginčijamame rašte nėra Plungės rajono savivaldybės administracijos valinio pobūdžio patvarkymų, kurie įtakotų pareiškėjo interesus ar teises), o dėl fakto, nes pareiškėjas iš esmės siekia kito asmens nubaudimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjant bylą, teismas turi nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012, kt.).
Teisėjų kolegija įvertinusi visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių konstatuoja, jog byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.
Nutraukus bylą pareiškėjui grąžintinas 2014-09-20 sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis, remiantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu ( b.l. 15).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. patikslintą skundą atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl 2014-07-31 rašto Nr. AS-5554 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
grąžinti pareiškėjui J. M. sumokėtą 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminį mokestį, kurio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.