- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-150-113-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- A. M., ir V
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-113/2011
2010 m. vasario 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-12-10 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir vienuolika mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2010-06-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2010-09-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir V. G. bei V. N., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą:
jis, 2010 m. birželio 20 d., apie 3.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupe su V. G. ir V. N., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 81, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš gatve ėjusius D. S. ir J. V., tai yra: A. M. alkūne užspaudė J. V. galvą, nukentėjusiajam pradėjus bėgti, pasivijo jį ir parvertęs ant žemės, užlaužė rankas, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis, padarė J. V. kairio alkūnės sąnario raiščių patempimą. Po to A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, gulinčiam J. V. kumščiu sudavė du kartus į kaklo dešinę pusę ir vieną kartą į dešinį skruostą, iš jo kišenės ištraukė 300 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson K530i“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir 80 litų vertės odinę juodos spalvos piniginę, kurioje J. V. vardu buvo išduoti dokumentai: asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), banko „Swedbank“ AB mokėjimo kortelė „Maestro Music“ Nr. (duomenys neskelbtini), skaitytojo pažymėjimas bei SIM kortelės „Ežys“ sąskaitos išankstinio papildymo kortelė. A. M., panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę priešintis, pagrobė J. V. priklausantį 380 litų vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-12-10 nuosprendį, kadangi neteisingai paskirta bausmė ir ją sušvelninti, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neturėjo galimybės susitaikyti ir atsiprašyti nukentėjusiojo, kadangi buvo sulaikytas. Nepagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi prieš tris valandas buvo išgėręs tik porą taurių vyno. Nuteistasis A. M. teigia, kad buvo užsiregistravęs darbo biržoje bei turėjo pragyvenimo šaltinį, kadangi dirbo pavienius darbus pas ūkininką.
Atsikirsdamas į nuteistojo A. M. apeliacinį skundą nukentėjusysis J. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl 2010-09-20 patirtos traumos. Atsikirtime teigiama, kad baudžiamojoje byloje iš A. M. jam priteistas 1028 Lt civilinis ieškinys nėra atlygintas.
Nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. M. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija.
Nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentai nesudaro jokio pagrindo keisti jam paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam A. M. paskyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę.
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).
Nuteistasis A. M. prašo paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės buvimą, nuteistojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo A. M. prašoma skirti švelnesnė bausmės rūšis būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo A. M. asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis nuteistajam bus laisvės atėmimas.
A. M. anksčiau kartą teistas, teistumui neišnykus padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Šį nusikaltimą A. M. padarė nepraėjus nė kelioms savaitėms po Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-06-08 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas taip pat už tyčinio nusikaltimo padarymą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. M. ne kartą baustas administracine tvarka. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad A. M. jokių išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nesistengia rasti teisėto pragyvenimo šaltinio ir keisti gyvenimo būdą. Apylinkės teismas teisingai ginčijamu nuosprendžiu paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentus, kuriuose jis nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p. nustato, kad veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, jeigu tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tai, kad A. M. plėšimo metu buvo išgėręs alkoholio, neneigia nė pats apeliantas. Tai patvirtino ir kiti nuteistieji V. G. bei V. N.. Taigi akivaizdu, jog nusikaltimą A. M. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p. nuostatas ir pagrįstai nuteistojo A. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.
Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kuri mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. reikalavimų, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo švelninti paskirtos subendrintos bausmės.
Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-12-10 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.