Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-727-280/2015

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-10-15
Bylos Nr.: 2A-727-280/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
Ieškovas: R. Ž.
Atsakovas: R. Ž.
Trečiasis asmuo: I. M.

Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-727-280/2015

Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00763-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.4.3; 2.6.2.7; 2.6.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-434/2015 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui R. Ž., trečiajam asmeniui I. M., dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorės suteiktos paskolos pripažinimo solidaria, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti R. Ž. ir R. Ž. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Biržų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašas Nr. 20), dėl atsakovo R. Ž. kaltės, nutraukus santuoką ieškovei palikti mergautinę Ž. pavardą, o atsakovui – Ž. pavardę, priteisti iš atsakovo 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovei nuosavybės teise priteisti 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), bei automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. Ž. nuosavybės teise priteisti negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 18 su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 20 000 Lt kreditorinį įsiskolinimą I. M. pripažinti ieškovės ir atsakovo solidaria prievole, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susipažino 1992 m. dirbdami kartu muitinėje, o jam išsiskyrus su žmona, tų pačių metų rudenį ėmė gyventi kartu. Po skyrybų jis viską paliko savo žmonai ir vaikams. Ji su tuo sutiko. Gavusi lengvatinį kreditą, 1995 m. iš R. nupirko jo namus (duomenys neskelbtini), kuriuose jie abu kartu su jos vaikais ir gyveno. Kreditą grąžino viena, padedama savo mamos. Su atsakovu, nors ir gyveno kartu, bendro ūkio nevedė. Ieškovė, pardavusi namą (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt, nusipirko kitą namą (duomenys neskelbtini) už 5 000 Lt, kurį iš likusių gautų pinigų už parduotą namą remontavo. Su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), vėliau abu išvyko dirbti į Norvegiją. 2008-07-28 įsigijo butą (duomenys neskelbtini) už 70 500 Lt, tačiau 50 000 Lt buvo panaudoti iš jai priklausančio namo (duomenys neskelbtini) kaime ir žemės pardavimo metu gautų lėšų. Kadangi atsakovas 2009 m. buvo nuteistas ir iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę, ieškovė yra apsisprendusi išsituokti, nes bendras jų gyvenimas yra nebeįmanomas, dėl ko prašo santuoką nutraukti, nes ji iširo dėl atsakovo kaltės. Be buto, santuokoje yra įgiję ir garažo boksą bei transporto priemonę MAZ 8114, kuriuos prašo priteisti atsakovui. Jau atsakovui būnant įkalinimo įstaigoje, ji pardavė tris jiems abiems priklausančius automobilius, o dukrai grįžus iš įkalinimo įstaigos, 2014 m. ji iš savo pusseserės pasiskolino 20 000 Lt, kurių dalį panaudojo automobilio Audi A6 pirkimui, nes automobilis buvo reikalingas dukrai. Dukros vardu automobilis nebuvo registruotas todėl, kad į jį nebūtų nukreiptas kitoje šalyje jai paskirtos baudos išieškojimas. Santuokos metu jų su atsakovu vardu buvo įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau jį iš tiesų pirko dukra iš savo lėšų, tačiau jos ir atsakovo vardu butas buvo registruotas todėl, kad dukros gyvenimo draugas negalėtų į tą turtą pretenduoti. Skolą I. M. prašo pripažinti solidaria, kadangi jie abu su atsakovu vienu metu buvo pasiskolinę iš dukros T. 20 000 Lt, o automobilis Audi A6 buvo pavogtas, už jį draudimas išmokėjo 20 000 Lt draudimo išmoką, ji šiuos pinigus atidavė dukrai. Kadangi perkant butą (duomenys neskelbtini) ieškovė panaudojo 50 000 Lt savo asmeninių lėšų, o tik 20 500 Lt buvo panaudota santuokinių lėšų, todėl jai priklauso 85,46/100 dalys, o atsakovui – 14,54/100 dalys buto. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir visiškai butu bei jo mokesčiais nesirūpina, todėl ieškovė visą butą prašė priteisti jai, o atsakovui nepriteisti kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, santuoką tarp R. Ž. ir R. Ž., įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Biržų rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr.20, nutraukė dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes, santuokoje gytą turtą padalino taip: R. Ž. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise paskyrė 1/2 dalį 2 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), 21 700 EUR vertės (tenkanti turto dalies vertė 10 850 EUR), ½ dalį negyvenamos patalpos – garažo bokso Nr.18, (duomenys neskelbtini), 2 224,28 ERU vertės (tenkanti turto dalies vertė 1 112,14 EUR), ½ dalį transporto priemonės MAZ 8114, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 1992 m. laidos, 144,80 EUR vertės (tenkanti turto dalies vertė 72,40 EUR); R. Ž. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise paskyrė 1/2 dalį 2 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), 21 700 EUR vertės (tenkanti turto dalies vertė 10 850 EUR); ½ dalį negyvenamos patalpos – garažo bokso Nr.18, esančio (duomenys neskelbtini), 2 224,28 ERU vertės (tenkanti turto dalies vertė 1 112,14 EUR); ½ dalį transporto priemonės MAZ 8114, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 1992 m. laidos, 144,80 EUR vertės (tenkanti turto dalies vertė 72,40 EUR), negrąžintą I. M. paskolą 20000 Lt (5792,40 EUR) pripažino asmenine ieškovės R. Ž. skola, priteisė iš R. Ž. R. Ž. 435 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 198 EUR jos sumokėto žyminio mokesčio, priteisė iš R. Ž. 218 EUR žyminio mokesčio ir 18,66 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas, grąžino R. Ž. likusius jos į teismo sąskaitą sumokėtus 42,30 EUR už turto vertinimo ekspertizę. Teismas atsižvelgė, jog abi šalys pripažįsta santuokinį gyvenimą nutrūkus, šalių bendrą gyvenimą esant nebegalimą, į tai, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą 15 metų laisvės atėmimo, todėl santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo ieškovei priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Remdamasis tiek ieškovės paaiškinimais, tiek atsakovo rašytiniais atsiliepimais į ieškinį, tiek kreditorės I. M. paaiškinimais, tiek byloje apklaustų liudytojų J. Ž., T. P., E. Ž., V. B., D. Š., R. M. parodymais teismas nustatė, kad šalys kartu gyveno nuo 1992 metų rudens, o 2004 m. susituokė. Ieškovė pati teismui pripažino, kad gyvendami su atsakovu kartu nesusituokę, kartu pirkdavo maistą, kartu gyvendavo ir kartu keisdavo gyvenamąją vietą, kartu atostogaudavo, kartu nutarė parduoti namus (duomenys neskelbtini) kaime ir pirkti butą (duomenys neskelbtini), kurį kartu atsiremontavo pagal savo norus, atsakovui pirmam išvykus dirbti į Norvegiją, po kurio laiko ten išvyko ir ieškovė. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis visą laiką dirbo tiek Lietuvoje, tiek išvykęs į Norvegiją ir uždirbtas lėšas skyrė šeimai išlaikyti, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tuo tarpu ieškovės ir jos motinos nurodytų aplinkybių, kad ir ieškovė visą laiką, gyvendama kartu su atsakovu dirbo ir niekada nebuvo jo išlaikoma, nepatvirtina jokie rašytinai duomenys, nes iš VSDF pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 1992 iki 2014-08-22 d. ji dirbo tik nuo 1993-05-01 iki 1994-04-18 d. ir nuo 2004-08-05 d. iki 2004-12-05 d., o Norvegijoje dirbo nuo 2009-08-01 d. iki 2012-09-01 d., t.y. po to, kai toje pačioje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuteistas atsakovas, buvo įkalinta ir jos dukra, dirbo prižiūrėdama jos tris mažamečius vaikus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šalys nuo 1992 m. iki pat santuokos sudarymo gyveno kartu, kartu keitė gyvenamąją vietą, bendrai tvarkė ūkį, poilsiavo, rūpinosi vienas kitu, įgijo bendro turto, taigi, nors dar ir nebuvo sudarę santuokos, buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, t.y. įsigyti turtą bendram jų gyvenimui ir ūkio tvarkymui, kas atitinka jungtinės veiklos sutartį ir ieškovė su atsakovu yra saistomi sutartinių turtinių santykių. Teismas laikė, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovės nurodyta 50 000 Lt suma, šalims 2008-07-28 d. įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), buvo jos asmeninė nuosavybė, tuo labiau, kad atsakovo argumentus, jog jis tuo metu turėjo uždirbęs pakankamai lėšų šio buto įsigijimui, patvirtina ir jo pateikti rašytiniai įrodymai apie jo Norvegijoje uždirbtas dideles pinigų sumas. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovė suremontavo butą, sutvarkė balkoną, rūsį, klijavo plyteles, neduoda pagrindo išvadai, kad šis turtas buvo pagerintas iš esmės, t.y. bute nebuvo daromas joks kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ar pan. Tai, kad ieškovė viena jau 6 metus butu rūpinasi ir moka mokesčius taip pat nesuteikia jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Be to, ieškovei atsakovo darbdavys pervedė 11 000 Lt atsakovo uždirbtų lėšų, ieškovė pardavė jiems abiems priklausiusias transporto priemones - šios nustatytos aplinkybės rodo, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų šalių buto išlaikymui. Teismas vertino, kad ieškovė, butą jai priteisus natūra, neturėtų lėšų kompensacijai atsakovui išmokėti, butas yra dviejų kambarių, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad bendraturčiai dėl savo santykių neturėtų galimybių bendrai valdyti ir naudoti šį butą, todėl šalių santuokoje įgytą visą turtą padalino lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas nedalino santuokos metu išregistruotos transporto priemonės Audi A6 AVANT, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) o 20 000 Lt skolą kreditorei I. M. pripažino asmenine ieškovės skola, kadangi ieškovės paimta paskola buvo naudojama ne šeimos poreikiams tenkinti.

Šalies argumentai

I. R. Ž. apeliaciniu skundu prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalijimo pakeisti ir 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 18, esantį (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti R. Ž., kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad teismas netinkamai padalino santuokoje įgytą turtą ir darė klaidingą išvadą, kad ieškovė su atsakovu, kartu gyvendami iki santuokos sudarymo, buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, t. y. įsigyti turtą bendram gyvenimui ir ūkio tvarkymui. Ši teismo išvada prieštarauja ieškovės ir liudytojų paaiškinimams, rašytinei bylos medžiagai. Ieškovė su atsakovu iki santuokos sudarymo neturėjo bendro biudžeto, santaupas laikė ir leido atskirai. Atsakovas nei ieškovei, nei jos vaikams materialiai nepadėjo. Ieškovei gavus lengvatinį kreditą ir įsigijus namą su žemės sklypu, atsakovas kredito grąžinti nepadėjo. Perkant ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė panaudojo savo 50 000 Lt lėšų, gautų pardavus jos asmeninį turtą – žemės sklypus ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas Lietuvoje ir visą laiką dirbo, tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad jo individuali įmonė veikė nuostolingai. Atsakovas labai nedaug prisidėjo prie pastatų (duomenys neskelbtini) remonto. Be to, nors atsakovas nemažai uždirbdavo Norvegijoje, tačiau dideliems kiekiems narkotikų, už kurių gabenimą atsakovas buvo nuteistas, reikėjo didelių pinigų sumų. Visus pinigus, atsakovo darbdavio pervestus ieškovei, ieškovė išleido atsakovo poreikiams tenkinti. Per daugiau nei šešerius metus, kai atsakovas yra įkalinimo įstaigoje, ieškovė ginčo buto išlaikymui išleido daugiau nei 6 500 Eur. Buto remontą ieškovė taip pat baigė daryti viena, tam naudojo iš brolio gautus 10 000 Lt, baldai supirkti už iš dukters T. P. pasiskolintus 20 000 Lt. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, teismas privalėjo nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti ginčo butą, o atsakovui garažo boksą bei transporto priemonę MAZ 8114.

Atsiliepimas

A. R. Ž. atsiliepimu prašo ieškovės R. Ž. apeliacinį skundą atmesti, o Biržų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir konstatavo, kad šalys nuo 1992 m. rudens nesusituokę gyveno kartu, kartu pirkdavo maistą, keisdavo gyvenamąją vietą, atostogaudavo, kartu nutarė parduoti namus ir pirkti butą (duomenys neskelbtini), kurį remontavo kartu pagal savo norus. Ieškovė savo vardu namus pirko dėl to, kad tuo metu kaip vieniša motina galėjo pasinaudoti valstybės teikiama lengvata ir geresnėmis sąlygomis gavo kreditą. Ieškovė ar liudytoja apklausta jos motina nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės motina padėjo grąžinti paimtą kreditą, bei tai, iš kokių lėšų ieškovė šį kreditą grąžino. Ieškovė nuslėpė, kad ši paskola grąžinta jau santuokos metais iš atsakovo Norvegijoje uždirbtų lėšų. Per visą gyvenimo kartu su atsakovu laikotarpį ieškovė praktiškai nedirbo (per 22 metus dirbta apie 15 mėnesių), ją išlaikė atsakovas. Nors ieškovė ir teigia, kad atsakovas prie pastatų (duomenys neskelbtini) remonto prisidėjo labai nedaug, tačiau šiuos teiginius paneigia ieškovės brolio parodymai, jog jis kartu su atsakovu šį namą remontavo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovo įmonė veikė nuostolingai, kadangi byloje pateiktas 2011-06-14 raginimas susimokėti skolą VSDF, tačiau laikotarpis, už kurį buvo nesumokėti mokesčiai, yra tuomet, kai atsakovas buvo įkalinimo įstaigoje, ir nieko bendro su atsakovo mokumu neturi. Turto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimas neturėjo įtakos buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, kadangi lėšos šiam butui buvo sukauptos atsakovui dirbant Norvegijoje. Butui įrengti ir baldams supirkti taip pat reikėjo nemažos sumos ir tai padaryta dar iki atsakovo suėmimo – butą įsirengus sutuoktiniai su draugais sutiko 2009 naujuosius metus. Ieškovės dukra T. P. negalėjo padėti mamai su remontais nei fiziškai, nei skolinant statybinių medžiagų ar pinigų, kadangi buvo nuteista toje pačioje byloje kaip ir atsakovas, iš jos buvo konfiskuoti 4 milijonai Norvegijos kronų. Atsakovas nurodė, kad teismas išsamiai vertino ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius įrodymus, motyvuotai argumentavo, kodėl remiasi vienais įrodymais, o kitus atmeta, nustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad byloje priimtas ieškovei iš dalies nepalankus sprendimas, nereiškia teismo sprendimo nepagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae).

Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame (atskirajame) skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Šio modelio įtvirtinimą ir šį apeliacijos objektą patvirtina teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-208/2005 ).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose, reiškia kad [...] apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.”(LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-522/2000).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Apeliaciniu skundu ginčijama tik teismo sprendimo dalis, kuria padalintas šalių santuokoje įgytas turtas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pasisako apeliacinio skundo ribose.

Apeliantė nurodo, kad teismas darė klaidingą išvadą, jog ieškovė su atsakovu, kartu gyvendami iki santuokos sudarymo, buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, t. y. įsigyti turtą bendram gyvenimui ir ūkio tvarkymui, teigia, kad šią išvadą paneigia bylos medžiaga ir liudytojų paaiškinimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių.

Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu kaip vyras ir moteris pradėjo bendrauti 1992 m. rudenį, ieškovė priėmė atsakovą gyventi pas save, gyvenant kartu, maistą pirkdavo atsakovas, o ieškovė gamindavo. Liudytoju apklaustas ieškovės brolis J. Ž. patvirtino, kad sesuo su atsakovu pradėjo gyventi 1992 m. rudenį (duomenys neskelbtini) g., po to (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini), po to nusipirko butą (duomenys neskelbtini), ieškovė su atsakovu gyveno kaip pora, atrodė kaip normali šeima, po santuokos ieškovės ir atsakovo santykiai nepakito.

Buvusi R. Ž. sutuoktinė D. B. paaiškino, kad po santuokos nutraukimo ji su vaikais dar trejus metus gyveno tuose pačiuose namuose (duomenys neskelbtini), o vėliau R. Ž. su R. Ž. atsikraustė gyventi į šiuos namus, R. Ž. buvusios sutuoktinės dalį apmokėjo – davė 8 000 Lt ir buvusi sutuoktinė išsikėlė gyventi kitur.

Liudytojos atsakovo draugė D. Š. ir atsakovo sesuo R. M. nurodė, kad ieškovė ir atsakovas buvo darni šeima, vedė bendrą ūkį, kartu atostogavo ir leisdavo pinigus, važiuodavo į svečius. Taigi, apklaustų liudytojų bei pačios ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu, kartu keldavosi iš vieno gyvenamojo būsto į kitą, įsigytus būstus remontuodavo, kartu dirbo Norvegijoje, o vėliau susituokė.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojų parodymai patvirtina priešingai, tačiau vien ieškovės mamos E. Ž. ir dukters T. P. nurodoma aplinkybė, kad atsakovas neišlaikė ieškovės vaikų, neįrodo, kad šalys vedė atskirą ūkį, kadangi vaikų išlaikymas yra jų tėvų pareiga, o ieškovė ir jos motina patvirtino, kad vaikų tėvas ieškovės vaikus išlaikė.

Nors atsakovo kviestos liudytojos nurodė nežinančios, ar atsakovas su ieškove vedė bendrą ūkį ir kaupė lėšas kartu, tačiau šalių elgesys gyvenant kartu – priimant sprendimus, atostogaujant, perkant maistą ir gaminant valgyti kartu, keliantis iš vienos vietos į kitą, remontuojant, patvirtina, kad ieškovė su atsakovu siekė bendro tikslo, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog šalys, nors dar ir nebuvo sudarę santuokos, buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, t.y. įsigyti turtą bendram jų gyvenimui ir ūkio tvarkymui ir šį tikslą vėliau patvirtino sudarydami santuoką.

Ieškovė teismo posėdžių metu nurodė, kad namui (duomenys neskelbtini) pirkti gautą lengvatinį kreditą grąžino ji pati su motinos pagalba, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nebuvo pateikta.

Atsakovo atsiliepime pagrįstai pažymima, kad ieškovė laikotarpiu nuo 1992-01-01 iki 2014-08-22 dirbo tik 15 mėnesių, todėl nėra aišku, iš kokių asmeninių lėšų ieškovė būtų galėjusi grąžinti kreditą, išsilaikyti pati ir išlaikyti vaikus, remontuoti įsigytą turtą.

CPK 178 str. įtvirtina šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Ieškovė teismo procese buvo atstovaujama advokato, teisėja byloje ieškovei priminė, kad ieškovė turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodomas aplinkybes apie jos turtinę padėtį, įmokas kreditui grąžinti bei gyvenimo su atsakovu metu gautas pajamas, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji pati grąžino paimtą kreditą namo pirkimui, taip pat ar iš tiesų dirbo vaistus ir buitinę chemiją platinančioje įmonėje bei pagal verslo patentą prekiavo dėvėtais rūbais, kokias pajamas iš tokios veiklos gavo.

Įvertinęs tai, kad ieškovė su atsakovu, gyvendami kartu, dėjo bendras pastangas sukurti turtą, tai, kad ieškovė dirbo tik periodiškai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad lengvatinis kreditas namo (duomenys neskelbtini) įsigijimui buvo grąžintas iš abiejų šalių lėšų. Pardavus šį namą, 2004 m. buvo įsigytas žemės sklypas su pastatais ir kitas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriuos pardavę, šalys 2008 m. nusipirko ginčo butą (duomenys neskelbtini), bei garažo boksą netoliese. Nors apeliantė teigia, kad lėšos gautos pardavus nuosavybę (duomenys neskelbtini), buvo jos asmeninės, tačiau, kaip jau buvo nustatyta, šalys, gyvendamos kartu, gyvenamuosius būstus pirkdavo pardavusios prieš tai turėtą turtą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir 50 000 Lt, gauti už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), priklausė tiek ieškovei, tiek atsakovui. Dėl šios priežasties, dalinant sutuoktinių turtą – butą (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių principo.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie šalių bendro buto išlaikymo, todėl tai turėtų būti pagrindas nepriteisti atsakovui kompensacijos, t. y. nukrypti nuo lygių turto dalių principo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo darbdavys, atsakovo prašymu, ieškovei pervedė ~11 000 Lt atsakovui priklausiusių išmokų už atostogas, be to, apeliantė santuokos metu pardavė šalims priklausiusias transporto priemones ir už tai gautas bendras lėšas galėjo panaudoti bendro turto išlaikymui. Nors ieškovė nurodo per šešerius metus buto išlaikymui išleidusi daugiau nei 6 500 Eur, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Visiškai neįrodyta ir aplinkybė, jog ieškovė atsakovo duotas lėšas ir gautas pardavus automobilį naudojo tik atsakovo reikmėms. Nesant duomenų, jog ieškovė viena išlaikė bendrą turtą, pagrindo dalinant sutuoktinių turtą mažinti atsakovo turto dalį nėra.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovui prašant, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas nurodė patyręs ir prašė priteisti 290 EUR advokato pagalbos išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2015-06-25 Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0022/15 ir 2015-06-26 Vietinio mokėjimo nurodymą Nr. 32 (T. 2, b. l. 133-134). Nurodytos išlaidos neviršija Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų ribų, yra pagrįstos, todėl priteisiamos iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 88 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 290 EUR advokato pagalbos išlaidų R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė