- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- eI-1668-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04653-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Jolanta Malijauskienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- VĮ ,,Regitra“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Egidijos Puzinskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui VĮ ,,Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. R. skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VĮ ,,Regitra“ 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (1.13)-24-4301 ,,Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti VĮ ,,Regitra“ pateikti pareiškėjui visus duomenis/informaciją pagal jo 2016 m. lapkričio 11 d. prašymą ,,Dėl informacijos/duomenų pateikimo“. Nurodė, kad atstovaudamas V. A. 2016 m. balandžio 5 d. atstovavimo sutarties Nr. 1887 ir 2016 m. balandžio 5 d. pavedimo Nr. 1887 pagrindu, rinkdamas teisinėms paslaugoms teikti reikalingus dokumentus ir informaciją, kreipėsi į VĮ ,,Regitra“ su 2016 m. lapkričio 11 d. prašymu, kuriame nurodė, jog Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-46-652/2016 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų. Byloje renkant duomenis apie visą ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytą ir (ar) turimą kilnojamąjį turtą, buvo būtina gauti duomenis apie lengvojo automobilio NISSAN JUKE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką. Kartu su prašymu atsakovui VĮ „Regitra“ buvo pateikti advokatui V. R. suteikti įgaliojimai atstovauti V. A. (išrašas iš atstovavimo sutarties ir pavedimas). Atsakovas 2016 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (1.13)-24-4301 „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė pateikti prašomus duomenis ir nurodė, kad pateikti duomenis apie prašyme nurodytos kelių transporto priemonės dabartinį savininką-valdytoją, fizinį asmenį, tiesiogiai nesusijusį su pareiškėju pavedimo sutartimi dėl teisinės pagalbos suteiktais įgaliojimais, neturi teisinio pagrindo, šiuos duomenis galės pateikti teismo nurodymu. Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su prašymu pateikti informaciją, nurodė ne tik teismą ir bylos, kuriai aktuali prašoma pateikti informacija, numerį, bet nurodė ir bylos esmę bei prašomos pateikti informacijos priežastis, nurodė teisinį duomenų gavimo pagrindą, kaip reikalaujama Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1-2 punktuose, Asmens duomenų apsaugos įstatymo 6 straipsnyje, pateikė jam suteiktus įgaliojimus įrodančius dokumentus. Pareiškėjo klientė įgaliojo advokatą gauti duomenis ir apie trečiuosius asmenis, tačiau atsakovas informaciją atsisakė suteikti. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas prieštarauja minėtiems teisės aktams, atstovavimo sutarčiai ir paneigia advokato kaip valstybės įgalioto asmens atliekamų specifinių funkcijų prigimtį teikiant asmenims teisinę pagalbą. Atsakovas, atsisakydamas suteikti informaciją, galimai vadovavosi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, nors to skundžiamame sprendime nenurodė, tačiau toks teisinis atsisakymo pateikti informaciją pagrindas neturi ir negali prieštarauti specialiajai teisės normai – Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1-2 punktų nuostatoms. Prašyti pateikti duomenys yra itin reikšmingi santuokos nutraukimo byloje, nes, turimais duomenimis, automobilis jau nebepriklauso vienai iš sutuoktinių įmonių, nors byloje kilęs ginčas dėl šio lengvojo automobilio priklausymo vienam iš sutuoktinių. Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta advokato pareiga saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti, todėl nėra ir nebuvo jokio pagrindo manyti, kad advokatas atskleistų gautus bylai reikšmingus duomenis apie trečiuosius asmenis. Nesuteikiant informacijos buvo pažeista Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą, teisė turėti advokatą. Duomenys apie trečiojo asmens nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį turtą nėra svarbesni už advokato teisę gauti teisinėms paslaugoms teikti būtiną informaciją. Todėl atsakovas kaip subjektas, teikiantis viešąsias paslaugas, nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti jo prašomą informaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ ,,Regitra“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–14) su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas kaip ieškovės V. A. atstovas 2016 m. lapkričio 11 d. prašymu prašė pateikti duomenis apie tai, kam šiuo metu priklauso lengvasis automobilis NISSAN JUKE, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini), duomenis/dokumentus, kurių pagrindu šį automobilį įsigijo savininkas, t. y. prašė pateikti duomenis apie konkrečią transporto priemonę (kilnojamąjį turtą), o ne pareiškėjo atstovaujamosios sutuoktinio vardu valdomas transporto priemones, todėl atsakovo 2016 m. lapkričio 16 d. atsisakymas suteikti registro duomenis apie prašyme nurodytos transporto priemonės savininką yra teisėtas ir motyvuotas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad advokato teisė reikalauti pateikti informaciją nėra absoliuti. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 382 straipsnis numato pagrindinius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus santuokos nutraukimo bylose, tarp prie ieškinio pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų kopijos, pažymos apie šalių gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybių pateikti šiuos dokumentus. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį kartu su ieškiniu gali būti pateikiami prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Civilinis procesas suteikia šalims (jų atstovams) plačias teises, įskaitant teisę teikti teismui prašymus (CPK 42 straipsnis, 199 straipsnis). Remiantis suformuota teismų praktika, nagrinėjant šeimos bylas teismo vaidmuo yra aktyvus, t. y., CPK 376 straipsnis suteikia teismui teisę rinkti įrodymus šeimos teisinių santykių bylose, todėl tokiu atveju, kai vienas iš sutuoktinių neturi konkrečių įrodymų dėl kito asmens (sutuoktinio) turto, jis turi teisę prašyti teismo juos išreikalauti. Atsižvelgiant į tai, kad teismai turi prieigą prie registrų, įskaitant VĮ ,,Regitra“, duomenų bazių, atsakovas, atsisakydamas pateikti prašomą informaciją, nepažeidė pareiškėjo kaip advokato teisės į efektyvią ir laiku teiktiną teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo kaip advokato teisės gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro.
Nustatyta, kad pareiškėjas kaip V. A. atstovas 2016 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“, prašydamas pateikti duomenis, kam šiuo metu priklauso lengvasis automobilis NISSAN JUKE, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini), duomenis/dokumentus, kurių pagrindu šį automobilį įsigijo savininkas. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. balandžio 5 d. sudarytos atstovavimo sutarties Nr. 1887 pagrindu atstovauja V. A. interesams Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-46-652/2016 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų. Pareiškėjas teigė, kad prašoma informacija reikalinga siekiant surinkti duomenis apie visą santuokos metu įgytą/turimą kilnojamąjį turtą. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė minėtą atstovavimo sutartį ir 2016 m. balandžio 5 d. pavedimą atstovauti V. A. interesus (b. l. 7-9). Atsakovas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (1.13)-24-4301 atsisakė pateikti atsakovo tvarkomo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis apie pareiškėjo prašyme nurodytos kelių transporto priemonės dabartinį savininką-valdytoją, fizinį asmenį, tiesiogiai nesusijusį su pavedimo sutartimi dėl teisinės pagalbos suteiktais įgaliojimais.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 8 punktas įtvirtina principą, kad institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, savo veikloje vadovaujasi valstybės informacinių išteklių atvirumo principu, kuris reiškia, kad sudaromos palankios sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims pakartotinai panaudoti informaciją, kurią valdo institucijos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas, neatsižvelgiant į fizinių ir juridinių asmenų teisėtos veiklos tikslus ir teisinę formą. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir, atsižvelgiant į registro steigimo tikslus, Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir (arba) registro nuostatuose nustatyta tvarka <...> teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys <...> teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir jų kopijų <...> teikimą gavėjams gali apriboti tik Lietuvos Respublikos įstatymai ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktai.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Pagal šio įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro valdytoja – Vidaus reikalų ministerija, o registro tvarkytoja – valstybės įmonė „Regitra“. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registras įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286. Šiuo nutarimu patvirtinti šio registro nuostatai (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 13-14 punktus registro objektai yra motorinės transporto priemonės ir jų priekabos <...>. Registre tvarkomi duomenys – transporto priemonės identifikavimo duomenys, transporto priemonės savininko ir valdytojo duomenys (fizinio asmens kodas, gimimo data, vardas (-ai), pavardė (-ės), gyvenamosios vietos adresas ir kt., juridinio asmens kodas, pavadinimas, teisinė forma ir kt.), informacija apie transporto priemonės teisėto valdymo pagrindus bei daugelis kitų duomenų. Nuostatų 40 punktas numato, kad registro duomenis gavėjams teikia registro tvarkytojas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 41 punktą registro duomenys, išskyrus įstatymų ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus atvejus yra vieši. Nuostatų 45 punktas numato, kad asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
Nuostatų 46 punktas numato, kad registro duomenys teikiami pagal gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju), kuriame nurodomas registro duomenų naudojimo tikslas, jų teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti registro duomenų apimtis <...>. Pagal Nuostatų 47 punktą gavėjai registro duomenis gali naudoti tik tokiam tikslui, tokia apimtimi ir tokiu būdu, kokie nurodomi juos gaunant. Nuostatų 54 punktas numato, kad kai atsisakoma teikti registro duomenis, asmeniui, pateikusiam prašymą juos gauti, pranešama apie priimtą sprendimą atsisakyti tenkinti jo prašymą ir suteikiama informacija apie tokio sprendimo apskundimo tvarką.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad duomenų gavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal įstatymo 6 straipsnį asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal <...> duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). <...> Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.
Specialioji Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte įtvirtinta norma numato advokato teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjas kaip advokatas, atstovaudamas V. A. interesus, siekdamas gauti asmens duomenis, saugomus Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, privalėjo nurodyti duomenų naudojimo tikslą, gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį. Pareiškėjas kaip duomenų gavimo teisinį pagrindą nurodęs Advokatūros įstatymo nuostatas, turėjo pareigą įrodyti prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
Kaip minėta, pareiškėjas 2016 m. lapkričio 11 d. prašyme apibrėžė siekiamų gauti duomenų apimtį, t. y. pageidavo gauti duomenis, kam šiuo metu priklauso lengvasis automobilis NISSAN JUKE, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini), duomenis/dokumentus, kurių pagrindu šį automobilį įsigijo savininkas. Pareiškėjas kaip duomenų gavimo tikslą nurodė siekį surinkti duomenis apie visą atstovaujamosios sudarytos santuokos metu įgytą/turimą kilnojamąjį turtą. Kaip minėta, pareiškėjas duomenų gavimo teisiniu pagrindu nurodęs Advokatūros įstatymo nuostatas, turėjo pareigą įrodyti prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas šios pareigos tinkamai neatliko. Nors pareiškėjas nurodė, kad atstovauja V. A. interesus civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, tačiau 2016 m. lapkričio 11 d. prašyme niekaip nepagrindė, kaip duomenys apie konkrečios transporto priemonės savininką bei duomenys ir dokumentai, kurių pagrindu savininkas įsigijo šią transporto priemonę, yra susiję su pareiškėjo siekiamu tikslu surinkti duomenis apie atstovaujamosios sudarytos santuokos metu įgytą/turimą turtą. Teismas pažymi, kad siekiant surinkti duomenis apie V. A. sudarytos santuokos metu įgytą turtą, aktualūs galėtų būti duomenys apie pareiškėjo atstovaujamosios V. A. ar jos sutuoktinio įgytas/turimas santuokos metu transporto priemones, tačiau tokių duomenų nebuvo prašoma, o buvo prašoma pateikti duomenis apie trečiojo asmens valdomą transporto priemonę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pritaria skundžiamame atsakovo sprendime padarytai išvadai, kad aptariamai transporto priemonei priklausant fiziniam asmeniui, nesusijusiam su pareiškėju pavedimo sutartimi dėl teisinės pagalbos, duomenys apie transporto priemonės savininką (kaip ir duomenys apie transporto priemonės įgijimo pagrindą) pareiškėjui negalėjo būti pateikti. Pareiškėjui nepagrindus prašomų pateikti duomenų ryšio su teisinių paslaugų teikimu, duomenų teikimas būtų neatitikęs teisinio pagrindo, kuriuo rėmėsi pareiškėjas, t. y. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto, bei būtų nesuderinamas su minėtomis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Nuostatų normomis.
Teismas pažymi, kad registre tvarkomų asmens duomenų teikimo galimybę vienkartinio duomenų teikimo atveju apsprendžia pateiktas prašymas – jame nurodytas duomenų naudojimo tikslas, gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti duomenų apimtis. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju teismas vertina tik atsakovo atsisakymo pateikti registro duomenis teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo 2016 m. lapkričio 11 d. prašymą. Kaip minėta, pareiškėjas 2016 m. lapkričio 11 d. prašyme nepagrindė Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte esančio teisinio pagrindo gauti duomenis. Nors pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad duomenys reikšmingi santuokos nutraukimo byloje, nes joje yra kilęs ginčas dėl minėto automobilio priklausomybės vienam iš sutuoktinių, tačiau tokios aplinkybės (toks duomenų ryšys su teisinių paslaugų teikimu) 2016 m. lapkričio 11 d. prašyme nebuvo nurodytos ir pagrįstos. Pareiškėjas, tinkamai pagrindęs prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, turi teisę iš naujo kreiptis į atsakovą, prašydamas pateikti šiuos registro duomenis.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad skundžiamas atsakovo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, o pagrindų jo naikinimui nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo V. R. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.