- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-27
- Bylos Nr.
- e2YT-1382-887/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00168-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- N. V.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad jo motina B. D. po savo motinos O. B., mirusios (duomenys neskelbtini) ., ir po savo brolio Č. A. B., mirusio (duomenys neskelbtini) priėmė jų palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvai yra B. D. ir V. V. D.. B. D. motina O. B. mirė (duomenys neskelbtini) ., (duomenys neskelbtini) mirė B. D. brolis Č. A. B. Vienintelė paveldėtoja po motinos ir brolio mirties tapo B. D., kuri nesikreipė į notarą, tačiau priėmė palikimus faktiškai pardėdama valdyti turtą. Pareiškėjas padėjo motinai turtu rūpintis, jį prižiūrėjo. B. D. mirė (duomenys neskelbtini) , jos turtą paveldėjo pareiškėjas. Tik paveldėjęs turtą pareiškėjas sužinojo, kad motina nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau turtu naudojosi iki mirties. Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pareiškėjo motina po savo motinos ir brolio mirties dirbo žemę, sodino daržoves, naudojo derlių, taip pat prižiūrėjo sodą, susirinkdavo obuolius. Motina B. D. dalimi žemės leido naudotis kaimynui A. K. bei sutarė su kaimynu, kad jis pjaus žolę. Prižiūrėjo gyvenamąjį namą, kuriame atliko remontą, dažė ir tapetavo sienas, pamūrijo bei išdažė pečių, sudėjo grindis. Po mirties gyvulius pardavė, katiną ir šunį pasiėmė į Kauną, dalį baldų išsivežė, dalį paliko, kad galėtų naudotis namu.
Pareiškėjo atstovė advokatė D. Ž. teismo posėdyje pareiškimą palaikė visiškai jame nurodytais motyvais, pagrindė teisiniais argumentais, papildomai paaiškino, kad pareiškėjas iki šiol naudojasi nekilnojamuoju turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Liudytojas A. K. teismo posėdyje patvirtino pareiškėjo ir jo atstovės nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad pareiškėjo motina B. D. turtu naudojosi kaip savo, matė, kaip sodino daržoves, sode skynė vaisius ir remontavo gyvenamąjį namą. Ji leido jam naudotis dalimi dirbamos žemės taip pat prašė pjauti žolę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) jo tėvai: B. D. ir V. D., susituokė su J. V. (duomenys neskelbtini) ir priėmė žmonos pavardę. B. D. (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), O. B. (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Č.A. B. gyvenamosios vietos nedeklaravo. O. B. mirė (duomenys neskelbtini) ., Miroslavo švč. Trejybės parapijos klebono pažyma patvirtina, kad O. B. mirė (duomenys neskelbtini) ., palaidota (duomenys neskelbtini), likę artimieji dukra B. ir sūnus A. B. D. mirė (duomenys neskelbtini) , Č. A. B. mirė (duomenys neskelbtini) Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarė patvirtina, kad pareiškėjas priėmė B. D. palikimą, Alytaus rajono 1-ajame notaro biure žymų apie paveldėjimo bylų užvedimą į (duomenys neskelbtini) . mirusios O. B. ir (duomenys neskelbtini) mirusio Č. A. B. palikimą nerasta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis O. B. teisės į ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, O. B. vardu registruota nuosavybės teisė į 580/2359 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Č. A. B. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 608/2359 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jo motina B. D. po savo motinos O. B. ir brolio Č. A. B. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), taigi nagrinėjamu atveju taikytinos ir Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau - CK1964) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą notarų biurui. Pagal CK1964 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po motinos O. B. mirties ir jos sūnaus Č. A. B. mirties jų likusiu paveldimu nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojosi, jį valdė pareiškėjo motina B. D., o po jos mirties turtu disponuoja pareiškėjas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad B. D. po motinos O. B. ir brolio Č. A. B. mirties aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatyti pareiškėjo prašomi juridiniai faktai.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad B. D. po motinos O. B. ir brolio Č. A. B. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. B. D. po motinos ir brolio mirties laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po O. B. ir Č. A. B. mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytini šie juridinę reikšmę turintys faktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur, todėl nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė Č. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.