Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-863-327/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-08
Bylos Nr.
1S-863-327/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
E. R.
Advokatai
Juozas Ančiukaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1S-863-327/2016Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos : 2.5.14; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vik­toro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. R. atstovo advokato Juozo An­čiu­kaičio skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsi­sa­kyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – at­vi­rosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. R. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 12 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2006 m. gruodžio 20 d., pabaiga – 2019 m. birželio 20 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 1 mėnesis 8 dienos.Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­linio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti E. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­si­jos 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos E. R.. Teismas konstatavo, kad E. R. šiuo metu nedaro pažangos, mažinančios nusikalstamo el­gesio riziką, ir nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įsta­ty­mų bei nenusikals.E. R. atstovas advokatas Juozas Ančiukaitis skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016m. birželio 7 d. nutartį, ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Ko­misijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakar­to­ti­nio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Pa­tai­sos įstaigos socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose nurodytos aplinkybės bei nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai taip pat nuteistąjį charakterizuojantys duomenys yra priskirti prie kitų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tikslingumo. Skunde taip pat pažymėta, kad visi komisijos po­sėdyje dalyvavę nariai balsavo už E. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ad­vo­kato teigimu, teismo argumentas, jog Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, demotyvuoja ir menkina Komisijos darbą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Teismas nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus grįsdamas savo priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Skunde pažymėta, kad E. R. per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, t. y. laikėsi vidaus tvar­kos taisyklių ir režimų reikalavimų, dalyvavo socialinės rebilitacijos programose. Nuteis­ta­sis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą bei nuo 2014 m. gruodžio 10 d. dirba ūkio aptarnavimo brigadoje, už gerą darbą 5 kartus buvo paskatintas. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo am­žių, išsilavinimą, sprendimus stengiasi priimti adekvačiai, retai praranda savitvardą impul­sy­vumas pasireiškia retai, atpažįsta problemas, jaučia poreikį jas spręsti, siekia pasimokyti iš savo klaidų ir tai įrodo, jog šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, susidoroja su nei­gia­mo­mis emocijomis, supranta, kad visų veiksmų eiga turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių, jas apgalvoja, yra suformulavęs ilgalaikius ir trumpalaikius gyvenimo tikslus. Nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra. Socialinės reabilitacijos programose dalyvauja aktyviai, sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji yra jam naudinga. Iš asmeninės sąskaitos atlygina žalą nukentėjusiesiems. Po galimo lygtinio paleidimo dirbs, gyvens pas pusbrolį.Advokato teigimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nu­teistajam E. R. lygtinį paleidimą, buvo šališkas - lygtinio paleidimo klausimą svarstė trečią kartą tas pats teisėjas. Teismas netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikš­min­gas aplinkybes, nepateikė jokių argumentų dėl nuteistojo netinkamo elgesio bausmės at­likimo metu, nepaaiškino aplinkybės su kuo nuteistasis neva bandė sukurti konfliktinę si­tua­ciją. Teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, cha­rak­terizuojančias aplinkybes, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo pavo­jin­gu­mą, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos. Todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti E. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prašymą. Skunde taip pat remiamasi Eu­ropos Tarybos Ministrų Komitetas savo 1999 metų rekomendacija Nr. R(99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo.Nuteistojo E. R. atstovo advokato Juozo Ančiukaičio skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atė­mimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ko­mi­sijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įsta­ty­mų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip impe­ra­ty­vų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­li­tacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje nu­ma­ty­tą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lyg­ti­nai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabi­li­ta­ci­jos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. R. laisvės atėmimo baus­mės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Atlikus nuteistojo nu­si­kalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. R. priklauso žemai rizikos grupei (17 balų), tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusi­kals­tamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, todėl šiuo atveju būtina nustatyti nekeliančią jokių abejonių ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką už vidaus tvarkos taisyklių reika­la­vimų pa­žeidimus drausmine tvarka baustas 24 kartus, 1 kartą buvo apsvarstytas dėl padaryto pa­žei­dimo, 5 kartus paskatintas. Ir nors, kaip teisingai nurodoma skunde, nuobaudos šiuo metu nega­lioja, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimai buvo daromi nuosekliai per bausmės laiką, paskutinis padarytas 2012 m. gruodžio 27 d., t. y. praėjus 6 metams laiko nuo bausmės atlikimo pradžios, kuomet E. R., neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo rei­kalavimus, pažeidė nustatytą tvarką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis šiuo metu alkoholio problemos neįvardina, tačiau pataisos namuose du kartus baustas už alkoholio vartojimą (nusikalto taip pat būdamas neblaivus). Pa­žymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės rea­bi­litacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos prog­ra­mo­se bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusi­kals­ta­mo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskutiniu metu impulsyvumo apraiškų E. R. elgesyje nestebima, tačiau bausmės atlikimo metu buvo fiksuota, jog asmuo bandė sukurti konfliktinę situaciją. Nors tvirtina, kad anksčiau tu­rėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja; daugeliu atveju numato tam tik­rus sprendimus, tačiau ne visada geba nustatyti aiškius. Pažymėtina ir tai, kad vis tiek išlieka šie nuteistojo E. R. kriminogeniniams veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos (turi priteistą 8014,40 Eur dydžio civilinį ieškinį, išskaičiuota 273,84 Eur, savo noru atlygino 43,44 Eur); piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikalto neblaivus, pataisos namuose 2 kartus baustas už alkoholio vartojimą), mąstymas ir elgesys (nusikalto spontaniškai, „momento pagautas“, ap­svarsto ne visas savo elgesio pasekmes, ne visuomet pasirenka tinkamas strategijas prob­le­moms spręsti). Toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pa­žangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atė­mi­mo bausmės są­ly­gas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukš­tesniojo teis­mo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, nu­matytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adek­vati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nu­teis­tojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą. Tai, kad apylinkės teismas priėmė nuteistojo netenkinantį sprendimą, nėra pagrindu išvadai, kad teismas buvo šališkas.Skunde nurodyta Europos Sąjungos rekomendacija dėl lygtinio paleidimo taikymo tėra reko­men­dacinio pobūdžio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisine sąmone.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­lei­dimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kai­šia­do­rių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. R. gynėjo advokato Juozo Ančiukaičio skundą atmesti ir Kai­šia­do­rių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Viktoras PreikšasGytis VečerskasValdas Vitunskas