- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- 2YT-27101-527/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01937-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., VSDFV Kauno skyrius, K. K., A. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: VSDFV Kauno skyrius, R. B., K. K. ir A. K.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018-09-14 pareiškime, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėja prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini), yra dukros S. D., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o pastaroji yra V. B. dukra. Pareiškėja nurodė, kad jos mama I. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) su V. B. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyveno kartu nuo 1993 m. adresu (duomenys neskelbtini), gyvendami kartu vedė bendrą ūkį ir nors palaikė artimus santykius, tačiau santuokos neregistravo, tam priešinosi I. D. mama E. V., pas kurią jie ir gyveno. Jiems gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja, ir nors faktiškai tėvas tėvystę pripažino, tačiau dėl įtemptų santykių su uošviene pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo nerašė, o mama savo ruožtu taip pat nerodė iniciatyvos. Mamai I. D. tvarkantis pareiškėjos gimimo dokumentus tėvu buvo įrašytas neegzistuojantis žmogus – V. D. (nurodytas tėvo vardas ir motinos pavardė) be asmens kodo. Mama I. D. mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnametei pareiškėjai gyvenant su tėvu V. B. tėvystės įforminimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Pareiškėjos tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus tėvams pareiškėją, kuriai tuo metu buvo 11 metų, užaugino giminės tiek iš mamos, tiek ir iš tėvo pusės. Jokių abejonių giminaičiams dėl tėvystės nebuvo ir nėra. V. B. iš pirmos santuokos turėjo vaikus R. B. ir K. B. (po santuokos pavardė Kondračenkova). Tėvas turėjo seserį A. K., gim. (duomenys neskelbtini). V. B. tėvai yra mirę. (duomenys neskelbtini) mirus V. B., o dar anksčiau (duomenys neskelbtini) mirus mamai I. D., tėvystės klausimas liko neišspręstas. Pareiškėja turi teisę į tėvystės nustatymą, turi teisę gauti našlaitės pašalpą ir kt. garantijas, tačiau laiku nesutvarkyti dokumentai to padaryti neleidžia. V. B. sūnus R. B., dukra K. B. ir sesuo A. K. pripažįsta, kad Vytautas yra pareiškėjos tėvas, o pareiškėja yra jo dukra. Be šių artimųjų giminaičių parodymų, giminystės faktą įrodo liudytojų I. S. ir I. V. parodymais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, tai patvirtindamas ir teismo posėdyje, būdamas davęs priesaiką.
Suinteresuoti asmenys A. K. ir K. K. atsiliepimų nepateikė. K. K. elektroniniu paštu teismą informavo, kad su pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. A. K. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus.
Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Vienas iš juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo tikslų yra gauti našlaičių pensiją. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Vaikų, kurie gimę prieš įsigaliojant 2000 m. CK, gimimo liudijimuose gali būti įrašų apie tėvą, kurio tėvystė iš tikrųjų nenustatyta, arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 61 str. ir iki 2001-07-11galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 20.2 punkte buvo nustatyta, kad vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, kai nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimo įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu. Todėl siekiant nustatyti kilmę iš gimimo liudijimų, išduotų remiantis gimimo įrašais iki 2001-07-11, ir kilus abejonių dėl patvirtinimo, ar kaip vaiko tėvas įrašytas asmuo toks ir yra, civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame gimimą, reikia patikrinti žinių apie tėvą įrašymo pagrindą. Galiojusios gimimo įrašo formos skiltyje „Žinių apie tėvą įrašymo pagrindas“ buvo nurodoma, kuo remiantis – santuokos liudijimu, bendru tėvo ar vienišos motinos pareiškimu – įrašomos žinios apie tėvą (iki 2001-07-11 galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 13–22, 27 punktai). Jeigu tėvas nurodytas vienišos motinos pareiškimu, tai reiškia, kad konkretus asmuo kaip vaiko tėvas į vaiko gimimo įrašą nėra įtrauktas ir įrašytiems duomenims sutampant su konkretaus fizinio asmens duomenimis teisinių padarinių neatsiranda. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001 išaiškinta, jog kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę. Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi šio įstatymo 38 straipsnyje nurodyti mirusiojo asmens vaikai (įvaikiai), jeigu asmuo mirties (paskelbimo mirusiu) dieną atitiko išvardintas sąlygas. LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnis numato, jog teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo (paskelbto mirusiu) vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 – invalidais) pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo nedarbingais ar iš dalies darbingais (invalidais) dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). Minėto straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, jog Švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai; teisė gauti našlaičių pensiją išlieka, kai nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005-07-01 – invalidu) pripažintas našlaitis senatvės pensijos amžių sukanka našlaičių pensijos gavimo laikotarpiu. Pareiškėjai prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos biologinis tėvas yra mirusysis V. B., sukeltų teisines pasekmes. Pareiškėja galėtų įgyti teisę į valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atžvilgiu tik tuo atveju, jeigu mirusysis V. B. savo mirties dieną, 2007-10-20, atitiko LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir – LAT) yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamo vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje, Nr. 56, 14.4 punktas). LAT 2001-03-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001 nurodė, kad kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu, kuriame buvo numatyta, kad jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) dvidešimt šeštasis skirsnis) sutinkamai su šio Kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi. Jeigu kyla ginčas dėl teisės, taikomos CPK 271 straipsnio trečiosios dalies nustatytos taisyklės. Santuokos ir šeimos kodekso 55 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę. Santuokos ir šeimos kodekso 60 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog jeigu tėvai nėra tarpusavyje santuokoje, vaiko motina įrašoma motinos pareiškimu, o vaiko tėvas įrašomas bendru vaiko tėvo ir motinos pareiškimu arba pagal teismo sprendimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. Šios Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina geriausių vaiko interesų prioritetą. CK 3.3 straipsnyje įtvirtinti prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principai, o, vadovaujantis CK 3.146–3.148, 3.150 straipsniais, tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais.
Pareiškėjos, suinteresuoto asmens R. B. (V. B. sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini)) paaiškinimais, liudytojų S. ir I. V. parodymais, kurie vertinami kaip patikimi, kadangi yra nuoseklūs, išsamūs ir detalūs, ir rašytiniais įrodymais nustačius, jog pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7) pareiškėjos mamai I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), b. l. 11), kurią visi vadino Rimute, ir tėvui V. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini) ir mirusiam (duomenys neskelbtini), b. l. 6, 12) nuo 1993 m. gyvenant kaip šeima adresu (duomenys neskelbtini) (kur ir dabar gyvena pareiškėja su mamos mama E. V.) ir vedant bendrą ūkį, taip pat nustačius, jog V. B. rūpinosi pareiškėja kaip savo dukra, su ja kartu gyveno, ją išlaikė, auklėjo, tėviškai rūpinosi jo fiziniu ir dvasišku vystymusi ir kt., pripažino tėvystę, po dukters mamos žūties (duomenys neskelbtini) likdamas toliau gyventi su dukra iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) uošvienės namuose, teismas, pareiškėjai negalint kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų (CPK 445 str.), vadovaudamasis Santuokos ir šeimos kodekso 55 straipsnio 2 dalimi, tenkina pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini)) yra dukros S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)) tėvas, o pastaroji yra V. B. dukra.
Šis faktas nustatytinas dėl to, kad mirusiojo dukra S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) turėtų galimybę gauti teisės aktais numatytas socialines garantijas (našlaičio pašalpą ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais,
nusprendė:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini)) yra dukros S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)) tėvas, o pastaroji yra V. B. dukra.
Šį faktą nustatyti dėl to, kad mirusiojo dukra S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) turėtų galimybę gauti teisės aktais numatytas socialines garantijas (našlaičio pašalpą ir kt.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.