Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-18 · Civilinė byla Nr. 2A-166-555/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-09-22Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-18
Bylos Nr.
2A-166-555/2012
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00301-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Jolita Cirulienė
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
D. M.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-166-555/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Ramūnas Šarka
Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00301-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1;114.11;121.18;121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Jolitos Cirulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė pakeisti 2010-03-27 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, kuriuo nustatyta V. M. pareiga mokėti po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters D. M. išlaikymui dydį ir priteisti nepilnametės D. M., gim. 2000 m. balandžio 4 d., išlaikymui po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Nurodė, kad jis negali teikti teismo sprendimu nustatyto 400 Lt dydžio išlaikymo savo nepilnametei dukrai, kadangi 2010-07-10 išėjo iš darbo VSAT Lazdijų rinktinėje ir iki šiol neranda darbo bei negauna jokių pajamų, o mažesnį išlaikymą jis galėtų teikti padedamas savo tėvų. Taip pat nurodė, kad iš darbo išėjo savo noru, kadangi buvo nubaustas administracine tvarka dėl vairavimo išgėrus ir rinktinės vadas liepė išeiti savo noru. Patvirtino, kad fizinė jo sveikata leidžia dirbti, kad jis aktyviai sportuoja, tačiau dirbti jis norėtų pagal specialybę, kad užsitarnautų trūkstamą iki pensijos darbo stažą, todėl kitų darbų nedirbo.

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje nėra šalių ginčo, kad po išlaikymo priteisimo ieškovo turtinė padėtis pasikeitė kai jis neteko darbo ir pajamų, tačiau ieškovas taip pat pripažino ir atsakovės nurodytą faktą, kad jų nepilnametės dukters poreikiai per tą patį laiką išaugo, todėl šis faktas laikomas įrodytu. Kadangi išaugusiems vaiko poreikiams patenkinti reikalingos ir didesnės tėvų išlaidos, todėl vaiko poreikių padidėjimas gali būti pagrindu spręsti ir klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Teismas sprendė, kad ieškovo turtinės padėties pablogėjimas ir jo nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimas yra viena kitą atsveriančios aplinkybės, kurių visuma nėra pakankama priteisto išlaikymo dydžio sumažinimui. Nurodė, kad byloje taip pat svarbu įvertinti ne tik tai, kad atsakovas prarado darbą ir negauna pajamų, bet ir jo veiksmus bei priežastis kodėl tokia padėtis susiklostė. Įvertinęs aplinkybes, kad dėl 2010-06-16 nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 2010-12-16 nuosprendžio, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ieškovas išėjo iš darbo savo noru, nes priešingu atveju, jam grėsė atleidimas iš tarnybos dėl pareigūno vardo diskreditavimo, teismas darė išvadą, kad darbo ir pajamų šaltinio ieškovas neteko išimtinai dėl savo kaltės. Kadangi prie savo turtinės padėties pablogėjimo ieškovas prisidėjo tik savo kaltais veiksmais ir to neįtakojo jokios, nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, todėl teismo vertinimu, jo turtinė padėtis negali būti pagrindu priteistam išlaikymo dydžiui sumažinti. Atmesdamas ieškovo ieškinį teismas įvertino ir atsakovo elgesį bei jo pastangas vykdyti savo pareigą vaikui net ir pasikeitus jo turtinei padėčiai. Darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jis ėmėsi kokių nors protingų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių ir darbines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, tačiau darbo gauti jam nepavyko dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, priešingai, ieškovas pats patvirtino, kad jis norėtų dirbti tik pagal savo specialybę, nes nori sukaupti pareigūno pensijai reikalingą stažą, todėl kitokio darbo jis nenori imtis. Toks ieškovo požiūris į savo pareigą teikti išlaikymą vaikui, kai už vaiko interesus gauti reikalingą išlaikymą ieškovas aukščiau iškelia savo interesą užsitikrinti sau atitinkamas socialines garantijas, teismo nuomone, akivaizdžiai rodo, kad ieškovas, net ir dabartinėje situacijoje gali teikti priteisto dydžio išlaikymą, jeigu ne savo, o vaiko poreikius laikytų prioritetiniais. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto ir išlaikymą pilnai galėtų teikti turtu, tačiau iki šiol to nedaro, nors išlaikymo įsiskolinimas jau sudaro 5 775 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovo turtinės padėties pablogėjimą lėmė jo paties kalti veiksmai, o jis net ir pasikeitus turtinei padėčiai turi galimybes teikti priteistą išlaikymą, tačiau to nedaro dėl netinkamo savo ir vaiko poreikių santykio ir prioritetų vertinimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus. Nurodo, kad pripažino atsakovės nurodytą faktą, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai išaugo, todėl šį faktą teismas laikė įrodytu (CPK 187 str.), tačiau teismas neteisingai interpretavo jo – ieškovo nurodytas aplinkybes, kad gal ir pasikeitė dukros išlaikymas, tačiau pasikeisti galėjo tiek padidėjant, tiek sumažėjant išlaikymo dydžiui. Vaiko išlaikymo bylose teismas turi ex officio teisę, tačiau nereikalavo iš atsakovės įrodymų pagrindžiančių vaiko poreikių išaugimą. Taip pat ieškovo nuomone, teismas netinkamai interpretavo išdėstytas aplinkybes dėl jo atleidimo iš valstybės tarnybos. Nurodo, kad pačiam prašant turėjo išeiti iš darbo, kadangi tai padaryti spaudė buvusi VSAT Lazdijų rinktinės vadovybė, tačiau nėra aišku, ar jam - ieškovui nepateikus tokio prašymo būtų atleistas iš tarnybos. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad savo darbo ir pajamų šaltinį ieškovas neteko išimtinai dėl savo kaltės. Teigia, kad teismas neįvertino, jog jis - ieškovas nebūtų atsisakęs ir kito darbo, nors ir patvirtino, kad norėtų dirbti tik pagal savo specialybę, be to darbo per trumpą laiką susirasti negalėjo, taip pat teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad ilgą laiką dirbti negalėjo dėl patirtos traumos, kurios faktą patvirtino pati atsakovė ir todėl šių aplinkybių įrodinėti nereikia. Kadangi materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, todėl apelianto nuomone, teismas turėjo įvertinti ir atsakovės turtinę padėtį, nes atvirkščiai nei ieškovo turtinė padėtis, atsakovės padėtis pagerėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. M. pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, įrodymus įvertino remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, todėl jo nustatyti faktai yra labiau tikėtini kaip faktiškai egzistavę (CPK 185 straipsnis). Kolegija taip pat daro išvadą, jog byloje pateiktų įrodymų visuma, ją įvertinus tikimybių pusiausvyros principu, būtent ir leidžia padaryti tas išvadas, kurias ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl tarp šalių kilusio ginčo.

Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laiką, todėl pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis. Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą ar ypatingų aplinkybių (vaiko liga ir pan.) buvimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad keisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, pastarąjį mažinti dėl pablogėjusios išlaikančiojo padėties galima ne tik nustačius esminį tokios padėties pasikeitimą, bet taip pat, kad tėvas (motina), privalantys vykdyti išlaikymo pareigą, neprisidėjo savo kaltais veiksmais prie savo turtinės padėties pablogėjimo, tuo pačiu siekiant sumažinti išlaikymo prievolės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2004). Nagrinėdamas ieškovo veiksmus bei priežastis kodėl pablogėjo ieškovo turtinė padėtis – ieškovas prarado darbą ir pastovias pajamas, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prie savo turtinės padėties pablogėjimo ieškovas prisidėjo savo kaltais veiksmais. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, nes teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priežastis dėl išėjimo iš darbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, jog esant faktinėms aplinkybėms, kada ieškovui, dirbančiam statutiniu valstybės tarnautoju, taikyta administracinė atsakomybė už vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų bei baudžiamoji atsakomybė, nuo kurios ieškovas atleistas pagal laidavimą, dėl to pradėtas ir tarnybinis patikrinimas darbovietėje, pagrįstai darė išvadą, kad ieškovo atleidimą iš darbo sąlygojo paties ieškovo veiksmai.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad teismas neteisingai įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes, jog nepilnametės dukters poreikiai išaugo, be to teismas ex officio nereikalavo iš atsakovės įrodymų pagrindžiančių vaiko poreikių išaugimą. Iš 2011 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovas pripažino, jog „vaiko poreikiai paaugus padidėjo“ (b.l. 47). Byloje nėra duomenų, kad dėl šio teismo posėdžio protokolo ieškovas būtų reiškęs rašytines pastabas CPK 171 straipsnyje nurodyta tvarka. Pripažinus ieškovui faktą, jog nepilnametės dukters poreikiai išaugo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo įstatymo suteikta teismui teise ir laikė ieškovo pripažintą faktą nustatytu (CPK 187 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovo išlaikymo savo dukrai įsiskolinimas yra 5775 Lt, o duomenų, kad ieškovas siekė kokiu būdu gauti pajamų, nepateikta.

Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo, todėl teismas privalėjo įvertinti šią aplinkybę ir sumažinti ieškovui tenkantį išlaikymo dydį. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovo ir atsakovės dukra gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, kuris atitinkamai didėja vaiko augant ir jo poreikiams didėjant (ką pripažino ir pats ieškovas), suteikia gyvenamąjį būstą, taip pat geranoriškai siūlo ieškovui pakeisti priteisto išlaikymo dukrai formą. Kolegija pažymi, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, be to ieškovas, minėta, neužtikrina reguliaraus ir pakankamo išlaikymo. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti dukters išlaikymo pareigos atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasis Lietuvos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasJolita Cirulienė