- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- e2-704-302/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00091-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Infes“
- Atsakovas
- Lietuvos edukologijos universitetui
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3179-340/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ieškinį atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Infes“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo sprendimą netenkinti ieškovės pretenzijos, įpareigoti atsakovą panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės, priimtą viešajame pirkime „Lietuvos edukologijos universiteto 500 vietų valgyklos Studentų g. 45A, Vilniuje rekonstravimo į biblioteką – valgyklą baigiamojo etapo darbai“ (toliau – Pirkimas), panaikinti sprendimą sudaryti sutartį su laimėtoju bei įpareigoti atsakovą grįžti į kvalifikacijos vertinimo stadiją bei išnagrinėti Pirkimui pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikaciją remiantis suformuota teismų praktika, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei tokia sutartis sudaryta – sustabdyti viešosios pirkimo sutarties vykdymą. Nurodė, kad atsakovas sudarė pasiūlymų eilę bei nustatė laimėtoją, nesilaikydamas savo nustatytų ir viešai paskelbtų Pirkimo sąlygų. Tiekėjai, dalyvavę Pirkime, buvo pripažinti kaip atitinkantys pirkimo sąlygų reikalavimus, nors atsakovas netikrino jų teisės atlikti Pirkimo sąlygose nustatytus tyrimus, kas užkirto kelią sąžiningam dalyvių varžymuisi. Atsakovui Pirkimo procedūrų metu pažeidus viešųjų pirkimų pagrindinius principus bei savo veiksmais apribojus Pirkimo dalyvių konkurenciją, tokio viešojo pirkimo pagrindu sudaryta sutartis pažeistų viešąjį interesą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas nurodė, kad Pirkimo objektas (Lietuvos edukologijos universiteto valgyklos rekonstravimo darbai) yra neabejotinai svarbus atsakovui, vykdant jam paskirtas funkcijas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų svarbaus atsakovo veiklai projekto vykdymo laikiną sustabdymą. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl to, jog tiekėjai, dalyvavę Pirkime, buvo pripažinti kaip atitinkantys Pirkimo sąlygų reikalavimus, nors atsakovas netikrino jų teisės atlikti Pirkimo sąlygose nustatytus tyrimus, bei aplinkybė, jog atsakovas aiškino Pirkimo sąlygas jas keisdamas iš esmės, kai jau buvo sudaryta Pirkimo pasiūlymų eilė, bus teismo įvertintos ir dėl jų pasisakyta tik nagrinėjant bylą iš esmės, o konkrečių argumentų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės nepateikė. Nors teismas ir sutiko, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei, tačiau nurodė, kad ieškovė šias neigiamas finansines pasekmes galėtų pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu - ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė UAB „Infes“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų didesnę žalą nei jų netaikymas, ir kad prioritetas nagrinėjamu atveju turi būti teikiamas visuomenės suinteresuotumui Pirkimo objektu, padarė itin formaliai, neanalizuodamas faktinių bylos aplinkybių ir nenurodydamas jokių konkrečių argumentų. Vien tai, kad atsakovės veikla yra susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, savaime nereiškia, kad atsakovės interesas yra svarbesnis. Teismas nenurodė nė vieno argumento, kurio pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra susidariusi išskirtinė situacija, sąlygojanti būtinybę ginti viešąjį interesą – visuomenės suinteresuotumą Pirkimo objektu, o ne visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą konkurenciją bei visuomenės teisę į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą bei teisėtumą. Ieškovės sutinka, kad ieškinio tenkino atveju ji savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodama ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau vien tai, kad teisės aktai suteikia tokią teisę, nereiškia, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 423⁷ str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešųjų pirkimų bylose numato šias sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, trečia, laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Visų pirma, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pakartotinai vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, išnagrinėjęs bylą iš esmės, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendimu ieškovės UAB „Infes” ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1294-302/2016 ir kt.).Minėtas pirmos instancijos teismo sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo atmestas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su viešojo intereso apsauga, vertintini kaip neturintys reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti vadovaujantis ieškovės atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.