Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3923-560/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tigla“ procesinio teisių perėmėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Versola“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Teismas, konstatuodamas, kad byloje pateiktais įrodymais patvirtinti atsakovo atlikti 10 000 Lt, 20 000 Lt ir 16 544,30 Lt dydžio mokėjimai ieškovui buvo skirti sumokėti ieškovo tiekėjams už suteiktas medžiagas darbų atlikimui pagal sutarties 3.2 punktą, tuo tarpu už darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytus darbus atsakovas ieškovui nesumokėjo, nenurodė motyvų, kuro remiantis padarė tokią išvadą, o tik užsiminė, kad ši išvada yra pagrįsta paties atsakovo paaiškinimais, kurių teismas sprendime nedetalizavo. Padarydamas minėtą išvadą teismas klaidingai interpretavo atsakovo paaiškinimus, bei neatsižvelgė į tai, kad tokia išvada prieštarauja sutarties sąlygoms, tikriesiems šalių ketinimams ir byloje esantiems įrodymams. Minėtas sumas atsakovas sumokėjo sutarties 3.2 punkto pirmosios dalies pagrindu, kurioje nustatyta, kad 70 000 Lt dydžio sumą už ieškovo atliktus darbus ir medžiagas atsakovas sumoka ieškovui pinigais. Faktą, kad sutarties vykdymo metu atsakovo atlikti piniginiai mokėjimai buvo skirtingos paskirties ir atsakovo atliktus išankstinius mokėjimus abi šalys laikė atsakovo avansu už darbus pagal sutartį, patvirtina šalių praktika po sutarties sudarymo ir byloje esantys įrodymai.Atribodamas atsakovo reikalavimo teisės į baudą atsiradimo ir pagrindinės prievolės pagal sutartį pažeidimo momentą teismas netinkamai aiškino sutarties 4.2.1 punkto formuluotę, pažeidė CK 6.71 straipsnio 1 dalį, 6.193 straipsnio 1 dalį, sąžiningumo bei protingumo principus ir netinkamai nustatė atsakovo atlikto įskaitymo momentą. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė nepagrįstą išvadą kad atsakovo atliktas priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymas įsigaliojo tik sutarties nutraukimo dieną t. y. 2009 m. liepos 2 d., kurią įsigaliojo ir nutartis iškelti bankroto bylą ieškovui, todėl laikomas negaliojančiu. Dėl skolininko prievolės neįvykdymo atsiradus kreditoriaus teisės pažeidimui jokių papildomų sąlygų reikalavimo teisės į baudą atsiradimui CK nenustato. Teisė reikalauti baudos atsiranda skolininko prievolės neįvykdymo pagrindu, todėl prievolės neįvykdymo ir teisės į baudą atsiradimo momentas sutampa.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 31 d. nutartimi nutarė pakeisti ieškovą BUAB „Tigla“ procesinių jo teisių perėmėju ieškovu UAB „Versola“.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas pakeistinas.

Byloje nustatyta, jog ieškovas UAB „Tigla“ (rangovas) ir atsakovas UAB „Piliuona“ (užsakovas) 2009 m. balandžio 6 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2009/04/06 G, pagal kurios 2.1 ir 6.1 punktus ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovui iki 2009 m. gegužės 31 d. objekto, esančio adresu Eišiškių pl. 43 ir 45, Vilniuje, kiemo gerbūvio sutvarkymo, privažiavimo kelio sutvarkymo ir kitus gerbūvio darbus, o atsakovas pagal sutarties 3.2 punktą įsipareigojo sumokėti ieškovui 70 000 Lt išankstiniais pavedimais (po 10-20 tūkstančių litų kas savaitę), finansuojant ieškovui medžiagų pirkimą pagal pateiktas jo tiekėjų sąskaitas, ir 330 000 Lt sumokėti turtu, perleidžiant ieškovo nuosavybėn už šią sumą butą, esantį adresu Eišiškių pl. 43 arba 45, Vilniuje. Į bylą pateiktas 2009 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktas Nr. 1 patvirtina, kad ieškovas iš sutartų atlikti darbų atliko darbų tik už 83 196,98 Lt sumą bei už šiuos darbus, kuriuos atsakovas priėmė, išrašė atsakovui 2009 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TG Nr. 00592. Į bylą pateikti UAB „Tigla“ kasos pajamų orderiai ir UAB „Piliuona“ kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad ieškovas iš atsakovo 2009 m. balandžio 6 d. gavo 10 000 Lt, 2009 m. balandžio 23 d. gavo 20 000 Lt ir 2009 m. liepos 1 d. gavo 16 544,30 Lt.

Atsakovo rašytose ieškovui 2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. gegužės 29 d. ir 2009 m. birželio 2 d. pretenzijose buvo nurodyta, jog ieškovas pažeidinėja darbų atlikimo pradžios ir pabaigos terminus. Dėl to atsakovas 2009 m. birželio 2 d. pranešimu vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį nuo 2009 m. liepos 2 d. vadovaudamasis sutarties 4.2.1 punktu. Atsakovo pretenzijose ieškovui nebuvo nurodyti konkretūs ieškovo atliktų ir 2009 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktu Nr. 1 atsakovo priimtų darbų trūkumai.

Atsakovas pagal 2009 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 priėmė dalį pagal statybos rangos sutartį ieškovo atliktų darbų, kurių vertė yra 83 196,98 Lt, ir pretenzijų dėl šių darbų kokybės ieškovui nereiškė.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Tigla“. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. liepos 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartis įsiteisėjo 2009 m. liepos 2 d.

UAB „Piliuona“ kreipėsi į UAB „Tigla“ su 2009 m. birželio 2 d. pranešimu Nr. 09/06/02 „Dėl 2009 m. balandžio 6 d. statybos rangos sutarties Nr. 2009/04/06 G nutraukimo ir UAB „Tigla“ mokėtinų sumų įskaitymo į UAB „Piliuona“ nuostolius“, kuriuo pranešė UAB „Tigla“, kad remiantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, 6.218 straipsnio 1 dalimi, nutraukia sutartį Nr. 2009/04/06 G nuo 2009 m. liepos 2 d. ir pagal 2009 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 rangovui UAB „Tigla“ mokėtiną 53 196,98 Lt sumą įskaito kaip rangovo UAB „Tigla“ prievolės sumokėti 63 360,60 Lt baudą, nurodytą sutarties 4.2.1 punkte, dalinį vykdymą.

Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentus.

Dėl atsakovo atliktų mokėjimų ieškovui paskirties

CK 6.671 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.

Atsakovas UAB Piliuona“ procesiniuose dokumentuose teigia, kad atsakovas UAB „Piliuona“ nei iš ieškovo BUAB „Tigla“, nei iš BUAB „Tigla“ bankroto administratoriaus UAB „Apertus“ nėra gavęs 2009 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros TG Nr. 00592, ši PVM sąskaita faktūra, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimo teisę, nėra atsakovo priimta, ant 2009 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros TG Nr. 00592 nėra atsakovo ar jo įgaliotų asmenų parašų ir ji nėra įtraukta į UAB „Piliuona“ buhalterinę apskaitą, t.y. finansiniuose dokumentuose (įmonės balanse, kreditorių/debitorių sąraše), ši PVM sąskaita faktūra nėra įtraukta tarp atsakovo įsipareigojimų (atitinkamai ir BUAB „Tigla“ nėra įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija, jog ieškovas atliko pagal sutartį darbus 83 196,98 Lt sumai, todėl nurodyti atsakovo teiginiai nepaneigia atsakovo prievolės sumokėti ieškovui už atliktus darbus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje pateiktais įrodymais patvirtinti atsakovo atlikti 10 000 Lt, 20 000 Lt dydžio mokėjimai ieškovui buvo skirti sumokėti ieškovo tiekėjams už suteiktas medžiagas darbų atlikimui pagal sutarties 3.2 punktą. Nurodytą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė išvadas nepagrįsdamas motyvais, o tik nurodydamas, jog ši išvada yra pagrįsta paties atsakovo paaiškinimais, kurių teismas sprendime nedetalizavo.

Atsakovas savo poziciją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė bei paaiškino tik pateikdamas 2010 m. kovo 1 d. atsiliepimą į ieškinį, o teismo posėdyje byla buvo nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. Atsakovo teigimu, dėl teisinių žinių trūkumo atsiliepime galimi neesminiai sutarties sąlygų aiškinimo netikslumai, tačiau iš atsiliepimo turinio yra akivaizdi nuosekli atsakovo pozicija atliktų mokėjimų ieškovui klausimu. Atsiliepime į ieškinį atsakovas akcentavo, kad visus mokėjimus ieškovui atliko vadovaudamasis sutarties 3.2 punktu Atsiliepime atsakovas taip pat pabrėžė, kad atliko dvejopos paskirties mokėjimus: 2009 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. atitinkamai 10 000 Lt ir 20 000 Lt dydžio sumas ieškovui sumokėjo kaip avansą pagal sutartį, o 16 544,30 Lt dydžio sumą - kaip apmokėjimą už statybines medžiagas pagal tiekėjo UAB „Betono mozaika“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Todėl atsakovo sumokėtas 30 000 Lt avansas visais atvejais turi būti įskaitomas į minėtame atliktų darbų akte nurodytų darbų kainą.

Atsakovas, atlikdamas išankstinius piniginius mokėjimus, tinkamai rėmėsi sutarties 3.2 punktu ir ieškovui 2009 m. balandžio 6 d. bei 2009 m. balandžio 23 d. mokėjimais sumokėtą 30 000 Lt sumą pagrįstai laikė avansu už darbus pagal sutartį, bet ne statybinių medžiagų įsigijimo finansavimu. Šį faktą patvirtina sutarties sąlygų turinys. CK 6.193 straipsnyje nurodyta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, aiškinant sutartį, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, šalių tarpusavio santykių praktika, šalių elgesys po sutarties sudarymo.

Kaip minėta, dvejopos paskirties mokėjimus ieškovui atsakovas atliko vadovaudamasis sutarties 3.2 punktu, kuris nustato užsakovo (atsakovo) atsiskaitymo pagal sutartį tvarką. Aiškinant šį sutarties punktą sistemiškai kartu su 3.1 punktu, kuris įtvirtina, kad preliminari sutarties darbų kaina su medžiagomis ir kitomis išlaidomis (nurodytais šios sutarties priede Nr. 1) negali viršyti 400 000 Lt įskaitant PVM, darytina išvada, kad sutarties 3.2 punktas nustato užsakovo (atsakovo) atsiskaitymo tvarką sumokant preliminarią kainą už sutartyje numatytus darbus ir medžiagas. Taigi sutartyje yra nurodyta darbų kaina su medžiagomis ir visomis kitomis išlaidomis.

Pagal sutarties 3.2 punktą už darbus ir medžiagas užsakovas atsiskaito dalimis: 70 000 Lt - piniginiais mokėjimais, o likusią sumą turtu, t. y. 70 000 Lt apmoka išankstiniais pavedimais (po 10 - 20 tūkstančių litų kas savaitę) finansuojant rangovui medžiagų pirkimą pagal pateiktas jo tiekėjų sąskaitas, 330 000 Lt sumoka turtu, perleidžiant rangovo nuosavybei už šią sumą butą, esantį Vilniuje, Eišiškių pl. 43 arba 45. Ši sutarties sąlyga nenumato, kad visą 70 000 Lt sumą atsakovas sumoka ieškovui tik finansuodamas statybinių medžiagų įsigijimą ir, atitinkamai, jog 330 000 Lt suma, sumokama turtu, yra išimtinai atlyginimas ieškovui už darbus. Taigi pagal sutarties 3.2 punktą 70 000 Lt sumą atsakovas galėjo sumokėti ieškovui tiek už ieškovo pagal sutartį atliekamus darbus, tiek finansuodamas medžiagų įsigijimą.

Pagal nurodytos sutarties sąlygos turinį aišku, kad atsakovas apmoka ieškovui medžiagų pirkimą, kai yra pateiktos jo tiekėjų sąskaitos ir tik pagal šias sąskaitas.

Taigi sutarties 3.2 punktas nustato teisinį pagrindą atsakovui atlikti dvejopos paskirties piniginius mokėjimus: avansinius mokėjimus pagal sutartį už ieškovo atliekamus darbus ir mokėjimus pagal ieškovo tiekėjų sąskaitas, finansuojant ieškovui statybinių medžiagų pirkimą. Toks sutarties 3.2 punkto aiškinimas atitinka tikruosius šalių ketinimus ir tai patvirtina tiek ieškovo pareiškimai, tiek šalių tarpusavio praktika sutarties vykdymo metu.

Ieškovas ieškiniu atsakovo pareigą sumokėti ieškovui už atliktus darbus pagal sutartį bei atliktų darbų aktą kildino būtent iš sutarties 3.2 punkto nustatytos pareigos sumokėti dalį sutarties kainos piniginiais mokėjimais (70 000 Lt). Ieškinyje nurodoma, kad 2009 m. balandžio 6 d. statybos rangos sutarties Nr. 2009/04/06 G 3.2 punkte buvo numatyta, jog už atliktus darbus UAB „Piliuona“ 70 000 Lt privalo sumokėti avansu, kad 84 procentus iš šios atliktų darbų kainos (70 000 Lt iš 83 196,98 Lt) atsakovas buvo besąlygiškai įsipareigojęs sumokėti avansu. Tokiu būdu ieškovas patvirtino, kad sutartyje nurodyta 70 000 Lt dydžio sutarties kainos dalis apima ir atlyginimą ieškovui už darbus, o ne tik mokama ieškovui reikiamų statybinių medžiagų pirkimui finansuoti.

Faktą, kad sutarties vykdymo metu atsakovo atlikti piniginiai mokėjimai buvo skirtingos paskirties ir atsakovo atliktus 10 000 Lt ir 20 000 Lt dydžio išankstinius mokėjimus abi šalys laikė atsakovo avansu už darbus pagal sutartį, patvirtina šalių praktika po sutarties sudarymo bei byloje esantys įrodymai.

Byloje esančio UAB „Tigla“ 2009 m. balandžio 6 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO-0000039, įrodančio 10 000 Lt priėmimą iš atsakovo, skiltyje „Ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys“ nurodyta atsakovo mokėjimo ieškovui paskirtis:“ Avansas už paslaugas pagal statyb. rangos sutartį Nr. 2009/04/06 G“. UAB „Tigla“ 2009 m. balandžio 23 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO-0000043, patvirtinančio 20 000 Lt priėmimą iš atsakovo, skiltyje „Ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys'' nurodyta atsakovo mokėjimo ieškovui paskirtis: „Avansas“. Byloje esančio UAB „Tigla“ 2009 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO-0000056, įrodančio 16 544,30 Lt priėmimą iš atsakovo, skiltyje „Ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys“ nurodyta atsakovo mokėjimo ieškovui paskirtis: „Už grindinio trinkeles“. Nurodytų ieškovo kasos pajamų orderių turinys patvirtina, kad atsakovo 2009 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. atliktus atitinkamai 10 000 Lt ir 20 000 Lt dydžio išankstinius mokėjimus ieškovas laikė avansu pagal sutartį, o atsakovo atliktą 16 544,30 Lt mokėjimą - skirtu statybinių medžiagų finansavimui.

Minėtas atsakovo 16 544,30 Lt dydžio mokėjimas ieškovui yra atliktas ieškovo tiekėjo UAB „Betono mozaika“ už grindinio trinkeles išrašytos byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. BMV-0008280 pagrindu. Tai patvirtina tiek minėtame UAB „Tigla“ 2009 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO-0000056 nurodytas ūkinės operacijos turinys, kuris sutampa su UAB „Betono mozaika“ PVM sąskaitos faktūros Nr. BMV-0008280 objektu, tiek pagal minėtą kasos pajamų orderį priimta suma, sutampanti su minėtos sąskaitos suma. Tuo tarpu nei vienas iš 2009 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. įvykdytų atsakovo mokėjimų nėra atliktas pagal konkrečią ieškovo tiekėjo išrašytą sąskaitą už statybines medžiagas. Toks faktas nenurodytas ieškovo išrašytuose kasos pajamų orderiuose Nr. KPO-0000039 ir Nr. KPO-0000043, priešingai, juose užfiksuota, kad šie mokėjimai yra avansiniai mokėjimai pagal sutartį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo atlikto 16 544,30 Lt dydžio mokėjimo ieškovui paskirtis skyrėsi nuo 30 000 Lt dydžio avansinių mokėjimų pagal sutartį paskirties, 16 544,30 Lt atsakovas supmokėjo už statybines medžiagas pagal konkrečią ieškovo tiekėjo sąskaitą, o minėtus 30 000 Lt - kaip avansą pagal sutartį.

Bylos duomenys rodo, kad sutarties vykdymo metu tarp šalių susiformavo praktika, kad ieškovui darbams atlikti panaudojamų statybinių medžiagų, kurias finansavo atsakovas, finansavimą atsakovas vykdė pagal ieškovo tiekėjo tiesiogiai atsakovui išrašytas sąskaitas už darbams vykdyti reikalingas statybines medžiagas. Paprastai atsakovas už šias statybines medžiagas tiesiogiai mokėdavo ieškovo tiekėjui, nurodydamas pagal kokią sąskaitą vykdomas atsiskaitymas. Tai patvirtina pateikti į bylą įrodymai: išankstinio apmokėjimo sąskaitų Nr. 263916 ir Nr. 261653 kopijos, UAB „Betono mozaika“ 2009 m. gegužės 18 d. kasos pajamų orderis Nr. BPMV-000340 ir 2009 m. gegužės 8 d. kasos pajamų orderis Nr. BPMV-000318, kuriuose nurodyta atsakovo mokėjimo paskirtis - mokėjimas vykdomas pagal konkrečias išankstines sąskaitas Nr. 263916 ir Nr. 261653. Tuo tarpu 2009 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. atsakovo tiesiogiai ieškovui atlikti atitinkamai 10 000 Lt ir 20 000 Lt dydžio mokėjimai aiškiai neatitinka nurodytos praktikos, taigi negali būti vertintini kaip atsakovo mokėjimai, kuriais buvo finansuojamas statybinių medžiagų ieškovui tiekimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. įvykdytais 10 000 Lt ir 20 000 Lt dydžio mokėjimais atsakovas avansu sumokėjo dalį ieškovo atliktų darbų kainos pagal sutartį. Minėtas sumas atsakovas sumokėjo sutarties 3.2 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad 70 000 Lt dydžio sumą už ieškovo atliktus darbus ir medžiagas atsakovas sumoka ieškovui pinigais. Faktą, kad sutarties vykdymo metu atsakovo atlikti piniginiai mokėjimai buvo skirtingos paskirties ir atsakovo 2009 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. atliktus atitinkamai 10 000 Lt ir 20 000 Lt dydžio išankstinius mokėjimus abi šalys laikė atsakovo avansu už darbus pagal sutartį, patvirtina šalių praktika po sutarties sudarymo ir byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų teisingai neįvertino, neišaiškino tikrųjų šalių ketinimų, sudarant ir vykdant sutartį, bei sutarties sąlygų sisteminio ryšio, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo 2009 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. įvykdyti atitinkamai 10 000 Lt ir 20 000 Lt dydžio mokėjimai nelaikomi atsakovo atsiskaitymu už ieškovo atliktus darbus, o laikomi atsiskaitymu už nupirktas statybines medžiagas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui skolos už atliktus pagal sutartį darbus sumažintina nuo 83 196,98 Lt iki 53 196,98 Lt (83 196,98 Lt – 10 000 Lt – 20 000 Lt) ir dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Dėl atsakovo atlikto įskaitymo galiojimo

Remiantis sutarties 6.1 punktu, rangovas visus sutartyje ir jos prieduose numatytus darbus įsipareigojo pilnai atlikti iki 2009 m. gegužės 31 d. Byloje nustatyta, kad ieškovas nesilaikė šios pareigos ir laiku neatliko darbų, taip pažeisdamas sutartį. Pagal 2009 m. gegužės 29 d. pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 1 atsakovas iš ieškovo priėmė darbus 83 196 Lt sumai. Bendra sutartyje numatytų darbų vertė buvo 400 000 Lt (sutarties 3.2 punktas). Tai reiškia, kad 2009 m. gegužės 31 d. kai jau buvo pasibaigęs sutarties 6.1 punkte nustatytas terminas visiems darbams atlikti, ieškovas tebuvo įvykdęs 20,8 proc. sutartyje numatytų darbų.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Tigla“ neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, taip iš esmės pažeisdama sutartį. Dėl to UAB „Piliuona“ kreipėsi į UAB „Tigla“ su 2009 m. birželio 2 d. pranešimu Nr. 09/06/02 „Dėl 2009 m. balandžio 6 d. statybos rangos sutarties Nr. 2009/04/06 G nutraukimo ir UAB „Tigla“ mokėtinų sumų įskaitymo į UAB „Piliuona“ nuostolius“, kuriuo pranešė UAB „Tigla“, kad remiantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, 6.218 straipsnio 1 dalimi, nutraukia sutartį Nr. 2009/04/06 G nuo 2009 m. liepos 2 d. ir pagal 2009 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 rangovui UAB „Tigla“ mokėtiną 53 196,98 Lt sumą įskaito kaip rangovo UAB „Tigla“ prievolės sumokėti 63 360,60 Lt baudą, nurodytą sutarties 4.2.1 punkte, dalinį vykdymą.

Kaip jau buvo minėta prieš tai, ieškovas atliko darbų, kuriuos priėmė UAB „Piliuona“, 83 196 Lt sumai, o bendra sutartyje numatytų darbų vertė sudaro 400 000 Lt. Tokiu būdu neatliktų darbų vertė 2009 m. birželio 2 d. pranešimu Nr. 09/06/02 nurodytam sutarties nutraukimo 2009 m. liepos 2 d. momentui sudaro 316 803,02 Lt, o atsakovui UAB „Piliuona“ pagal sutarties 4.2.1 punktą ieškovo mokėtinos baudos dydis yra 63 360,60 Lt (316803,02 x 20% = 63 360,60).

CK 6.652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Tuo tarpu CK 6.652 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rangovas atsako už darbų pabaigos termino pažeidimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį, nevykdydamas ir netinkamai vykdydamas sutarties 6.1 punkte bei CK 6.652 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įsipareigojimų.

Remiantis CK 6.221 straipsnio 1 dalimi, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas yra nukreiptas ir galioja tik ateityje, o sutarties nutraukimo momentas nustatomas atsižvelgiant į nutraukimo būdą. Pagal CK 6.218 straipsnį aiškintina, kad vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime apie jos nutraukimą nurodytos datos.

CK 6.130 straipsnyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, todėl aukščiau nurodytos šalių prievolės laikomos pasibaigusiomis tarpusavio įskaitymu. CK 6.131 straipsnyje nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo.

Sutarties 4.2.1 punkte nustatyta, kad jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti šios sutarties ir/arba atlieka darbus taip, kad jų baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima (remiantis darbų grafiku), tai užsakovas turi teisę nutraukti sutartį, sutarties nutraukimo atveju rangovas privalo mokėti užsakovui 20 procentų dydžio baudą, skaičiuojamą nuo faktiškai neatliktų darbų vertės.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nurodoma, kad teisę reikalauti iš ieškovo sumokėti 63 360,60 Lt dydžio baudą pagal sutarties 4.2.1 punktą atsakovas įgijo tik nuo sutarties nutraukimo momento, t. y. nuo 2009 m. liepos 2 d., ir tik nuo šio momento atsakovas galėjo įvykdyti priešpriešinių prievolių įskaitymą. Konstatuodamas, kad tik po sutarties nutraukimo, t. y. 2009 m. liepos 2 d., atsirado atsakovo reikalavimo teisė į baudą ir šį momentą laikydamas įskaitymo momentu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, 6.71 straipsnio 1 dalį ir kitas teisės normas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005 suformuluotos taisyklės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įskaitymo galimybės ir aplinkybių.

Teisėjų kolegijos nuomone, šalių sutarties 4.2.1 punkto sąlyga (sutarties nutraukimo atveju rangovas privalo mokėti užsakovui 20 procentų dydžio baudą, skaičiuojamą nuo faktiškai neatliktų darbų vertės), nustatanti teisės į baudą atsiradimo priklausymą nuo sutarties nutraukimo, laikytina sąžininga. Pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutarties 4.2.1 punktą užsakovo (atsakovo) teisės reikalauti baudos ir, atitinkamai, rangovo (ieškovo) pareigos sumokėti baudą atsiradimo momentas yra sutarties nutraukimo momentas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nenutraukus šalių sutarties šalis, patyrusi nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas neatliko darbų pagal sutartį iki sutarties termino pabaigos, dėl ko atsakovas 2009 m. birželio 2 d. pranešimu Nr. 09/06/02 informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą nuo 2009 m. liepos 2 d. bei priešpriešinių prievolių įskaitymą. Atsakovo 2009 m. birželio 2 d. pranešimu Nr. 09/06/02 sutartis buvo nutraukta tik nuo 2009 m. liepos 2 d., todėl laikytina, kad įskaitymas galėjo įvykti sutarties nutraukimo dieną – 2009 m. liepos 2 d. ir po sutarties nutraukimo, bet ne atsakovo pranešimo Nr. 09/06/02 surašymo dieną, t. y. 2009 m. birželio 2 d.

Atsakovas teisę reikalauti, jog ieškovas sumokėtų 63 360,60 Lt dydžio baudą sutarties nutraukimo atveju pagal sutarties 4.2.1 punktą įgijo tik nuo sutarties nutraukimo momento, tai yra nuo 2009 m. liepos 2 d. Todėl tik atsiradus priešinei prievolei sumokėti baudą, atsakovas įgijo teisę reikalauti vienašališko ieškovo ir atsakovo priešpriešinių prievolių įskaitymo (CK 6.130 str.). Nuo 2009 m. liepos 2 d. įsigaliojo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartis iškelti UAB „Tigla“ bankroto bylą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą draudžiama išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, todėl darytina išvada, kad kai skolininkas yra bankrutuojanti įmonė įskaitymas yra negalimas. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovas neturėjo ir neturi teisės vienašališkai įskaityti ieškovo mokėtiną baudą atsakovui į atsakovo skolą ieškovui už atliktus pagal sutartį darbus. Atsakovas turi teisę kreiptis į BUAB „Tigla“ administratorių su prašymu būti įtrauktam į atsakovo B UAB „Tigla“ kreditorių sąrašą su 63 360,60 Lt dydžio finansiniu reikalavimu Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 26 str.).

Apibendrinant, teisėjų kolegijos nuomone, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai bei tinkamai aiškino sutarties 4.2.1 punktą, tinkamai taikė CK 6.71 straipsnio 1 dalį, 6.193 straipsnio 1 dalį, sąžiningumo bei protingumo principus ir teisingai bei tinkamai nustatė atsakovo įskaitymo reikalavimų aplinkybes. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas galėjo būti atliktas tik nuo sutarties nutraukimo, kad sutarties nutraukimo dieną – 2009 m. liepos 2 d. įsiteisėjo nutartis iškelti bankroto bylą ieškovui ir todėl įskaitymas yra negalimas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas pakeistinas, priteistą iš atsakovo UAB „Piliuona“ ieškovui BUAB „Tigla“, kurio procesinių teisių perėmėjas yra ieškovas UAB „Versola“, skolos sumą sumažinant nuo 83 196,98 Lt iki 53 196,98 Lt, priteistą iš atsakovo UAB „Piliuona“ į valstybės biudžetą žyminio mokesčio sumą sumažinant nuo 2 496 Lt iki 1596 Lt ir kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 87 straipsniu, sprendžia, kad gražintinas atsakovui UAB „Piluona“ 2011 m. balandžio 19 d. Nordea Bank Lietuva vietiniu mokėjimu IBS20110419095022681516 sumokėtas 1248 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“ ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Tigla“, kurios procesinių teisių perėmėjas yra ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Versola“, skolos sumą sumažinti nuo 83 196,98 Lt iki 53 196,98 Lt (penkiasdešimt trijų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt šešių litų devyniasdešimt aštuonių centų). Priteistą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“ į valstybės biudžetą žyminio mokesčio sumą sumažinti nuo 2496 Lt iki 1596 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt šešių litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“ 2011 m. balandžio 19 d. Nordea Bank Lietuva vietiniu mokėjimu IBS20110419095022681586 sumokėtą 1248 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių litų) žyminį mokestį.