Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „VT statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1310-820/2019 pagal ieškovės UAB „VT statyba“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau - ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. UAB „Sostena“, kuri yra automobilių „Volvo“ gamintojų atstovė, nustatė, kad būtina keisti automobilio rėmą (traversą) ir variklio apsaugą. Atsakovė 2017-06-12 informavo ieškovę, kad paskaičiavo draudimo išmoką – 1 344,67 Eur ir atskaičius 85 Eur išskaitą, išmokėjo 1 259,69 Eur.

4. Po remonto eksploatuojant automobilį, buvo pastebėta, jog yra išlikusi vibracija. 2017-07-03 apie tai buvo informuota atsakovė ir automobilis pateiktas patikrai UAB „Sostena“. Nustatyta, jog dėl to paties eismo įvykio yra pažeista alkūninio veleno dalis, ant kurios stovi demferis. Pažeista detalė atskirai nekeičiama, todėl buvo pakeistas visas variklis, kurio kaina su darbais - 7 084,43 Eur.

5. Atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes, jos vertinimu, nustatytas gedimas priežastiniu ryšiu nėra susijęs su eismo įvykiu.

6. UAB „Sostena“, raštiškai nurodė, kad veleno pažeidimas tiesiogiai susijęs su įvykiu, nes ši detalė niekada nesusidėvi, negali būti brokuota ir negali būti pažeista kitokiu būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė tinkamai įvykdė pareigą dėti visas pastangas, nustatyti įvykio aplinkybes, susijusias su alkūninio veleno deformacija. Atsakovės netinkamas tokios pareigos atlikimas lėmė, kad šiuo metu nustatyti kitų pažeidimų nebėra galimybės. Pranešus apie eismo įvykį, taip pat prieš atliekant automobilio remonto darbus ir po jų atlikimo bei pateikus automobilį pakartotinei apžiūrai, atsakovė nebuvo atvykusi apžiūrėti automobilio, nors jos buveinė yra tame pačiame pastate, kaip ir automobilį remontavusios UAB „Sostena“.

16. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad automobiliui padaryta žala yra gamybos brokas, savaiminis gedimas ar natūralus nusidėvėjimas, nors atsisakydama išmokėti išmoką būtent draudikė privalo įrodyti atsisakymo pagrįstumą. Atsakovė nedetalizavo, kuri iš jos nurodomų nedraudiminių aplinkybių šiuo atveju egzistavo.

17. Atsakovė savo sprendimą grindė tik savo darbuotojo nuomone dėl žalos kilmės, kuria vadovautis teismas neturėjo pagrindo. Juolab, kad šis darbuotojas neturi reikiamos kvalifikacijos.

18. Teismo argumentus, jog nėra duomenų, kad eismo įvykio metu buvo koks nors poveikis varikliui, paneigia UAB „Sostena“ 2018-06-21 pažyma, remonto darbų sąmata ir elektroninio susirašinėjimo laiškai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad alkūninis velenas buvo pažeistas automobilio variklio viduje.

19. Nurodo, kad iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo pažeista automobilio apačia, variklio rėmas, nuplėštas variklio apsaugos dangtis, todėl smūgio metu varikliui ir jo rėmui sujudėjus galėjo būti deformuota variklio alkūninio veleno dalis. Variklio alkūninio veleno dalies pažeidimo ilgą laiką nepavyko nustatyti, nes jis yra labai nežymus, todėl nuotraukose ir negalėjo būti matomas. Atsakovė pripažino, kad nenuėmus automobilio variklio, nustatyti kitų likusių pažeidimų nėra galimybės.

20. Teismas nepagrįstai laikė, kad alkūninio veleno deformacijos galėjo atsirasti ir vandens patekimo, stūmoklio strigimo, tepalo netinkamumo ar nepakankamumo ir t.t. Atsakovė tokių aplinkybių nenurodė bei neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsisakymo išmokėti draudimo išmoką priežastis.

22. Automobiliui neužvažiavus ant asfalto krūvos, variklis ir toliau galėtų būti naudojamas pagal paskirtį be defektų.

23. Pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė nesutiko dėl ekspertizės skyrimo. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad jų pasirinktas ekspertas nepateikia specialisto išvados raštu, nes neturi eismo įvykio vietos fiksavimo duomenų ir automobilio dalys yra pakeistos, todėl toks ieškovės sutikimas būtų beprasmis.

26. Atsakovė dėjo visas pastangas siekdama išsiaiškinti priežastinio ryšio egzistavimą su šiuo įvykiu, ką patvirtina pridėti rašytiniai įrodymai tarp draudikės ir serviso darbuotojo, tačiau šis faktas nebuvo patvirtintas.

27. Pažymi, kad išoriškai variklio demferio pažeidimų nematyti, šis faktas nebuvo patvirtintas ir autorizuoto serviso. Jei variklio demferis ir pakeistos detalės būtų kontaktavusios tarpusavyje tai matytųsi ant abiejų tarpusavio kontaktą turėjusių detalių, tačiau pagal pateiktas nuotraukas ir atliktą papildomą apžiūrą, tokių požymių nėra.

28. Kaip paaiškino atsakovės prašymu į procesą įtrauktas liudytojas, techninių galimybių kontaktuoti traversui su demferiu nepažeidžiant kitų važiuoklės variklio detalių nėra galimybės. Jeigu įvykio metu variklis būtų paveiktas išorinės jėgos tokiu atveju atsirastų daugiau defektų, kurie būtų matomi.

29. Nurodo, kad skirtingai nei teigia ieškovė, tokie defektai kaip variklio vibracijos techninės apžiūros metu nėra vertinami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo apdraustas transporto priemonių draudimu nuo 2016-11-04 iki 2017-11-03 (Transporto priemonių draudimo liudijimas serija (duomenys neskelbtini)). 2017-03-17 apie 14 val. automobilį vairavęs V. M. važiuodamas (duomenys neskelbtini) g., nepastebėjo sustingusio asfalto krūvos ir greitėdamas šalikele ant jos užvažiavo. Draudimo bendrovė apie įvykį buvo informuota tą pačią dieną. Iš UAB „Sostena“ 2017-06-06 sąskaitos - faktūros serija (duomenys neskelbtini), 1627,05 Eur (su PVM) sumai matyti, kad buvo atlikta automobilio mechaninės dalies diagnostika, variklio rėmo keitimas, ratų suvedimo patikra/reguliavimas, taip pat nupirktos detalės variklio rėmas (traversas), variklio rėmo varžtai, variklio apsauga ir jos varžtas, sąvarža, fiksatoriaus apsaugos, apsaugos tvirtinimo varžtas ir silikoninio pagrindo valiklis. 2017-06-06 ieškovė pateikė draudimo bendrovei prašymą apmokėti šią sąskaitą tiesiogiai UAB „Sostena“ ir nurodė, kad pretenzijų dėl remonto neturi. Draudimo bendrovė 2017-06-12 informavo ieškovę, kad UAB „Sostena“ bus pervesta 1259,67 Eur. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad ieškovės atstovas 2017-07-03 kreipėsi į UAB „Sostena“ dėl po remonto neišnykusios vibracijos automobilio salone ir nurodė, kad jau buvo bendrauta su draudimo bendrovės atstovu, kuris ir nukreipė į remonto įmonę. Iš UAB „Sostena“ ir ieškovės susirašinėjimo taip pat matyti, kad dar 2017 m. spalio viduryje nebuvo nustatyta vibracijos automobilio salone priežastis. 2017-12-05 ieškovės raštas atsakovei ir UAB „Sostena“ patvirtina, kad nustatyta vibracijos priežastis ir ieškovė nurodė UAB „Sostena“ suderinti tęstinius darbus su draudimo bendrove bei informuoti apie darbų atlikimo laiką. UAB „Sostena“ serviso pasiūlymas dėl remonto ieškovei pateiktas 2017-12-06, nurodant, kad remonto kaina yra 7084,43 Eur. 2017-12-21 UAB „Sostena“ elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad siunčia sąmatą ieškovės automobilio gedimui šalinti, kuris atsirado po draudiminio įvykio, t.y. atrasta pažeista detalė – alkūninis velenas, kuris nėra keičiamas atskirai, o reikia keisti visą variklį. Draudimo bendrovės atstovas 2018-01-02 informavo remontą atlikusią įmonę, kad nemato priežastinio ryšio tarp apgadinimų po įvykio ir variklio gedimo. 2018-02-14 ieškovė kreipėsi į atsakovę reikalaudama skubiai atsakyti į ankstesnį raštą ir kuo skubiau pateikti atsakymą apie priimtus sprendimus dėl ginčo automobiliui padarytos žalos kompensavimo. Atsakovė 2018-02-26 informavo ieškovę, kad vadovaujasi Taisyklių 6.3 punktu, kad jei žala transporto priemonei atsirado ar padidėjo dėl gamybos broko, savaiminio transporto priemonės, jos agregatų ar papildomos įrangos gedimų ar natūralaus nusidėvėjimo, draudikas nuostolių neatlygina ir nurodė, kad variklio gedimas priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu nesusijęs, todėl draudikei pareiga atlyginti ieškovės nuostolius dėl variklio gedimo nekyla. UAB „Sostena“ į ieškovės užklausą ar galėjo linkti alkūninio veleno dalis ant kurios stovi demferis dėl gamybos broko, savaiminio transporto priemonės, jos agregatų ar papildomos įrangos gedimų ar natūralaus nusidėvėjimo, atsakė, kad alkūninio veleno dalis, prie kurios tvirtinamas virpesių demferis, negali būti deformuota dėl gamyklinio broko ar savaiminio transporto priemonės agregatų gedimo ar susidėvėjimo.

32. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo išmoka mokama tik draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas tokią riziką draudikas apibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais.

33. Iš aptarto teisinio reguliavimo spręstina, kad draudimo įmoka mokama tuomet, kai automobilio apgadinimo aplinkybės ir įvykio priežastis atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžtį, t.y. draudiko prisiimtą riziką. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalis numato, kad draudėjas <...> privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. O pagal to paties straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (98 straipsnio 2 dalis).

34. Ginčo šalių pozicija ar nustatytas alkūninio veleno dalies pažeidimas, dėl kurio buvo būtina keisti automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį, priežastiniu ryšiu yra susijęs su 2017-03-17 eismo įvykiu, kardinaliai skiriasi. T.y. ieškovė mano, kad atsakovė, kaip draudimo bendrovė, privalo atlyginti jos patirtas variklio pakeitimo išlaidas, o atsakovė, atsisakydama išmokėti draudimo išmoką, vadovavosi ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Sausumos kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių 6.3 punktu, nustatančiu, kad nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai ir draudikas neatlygina nuostolių, jei žala atsirado ar padidėjo dėl gamybos broko, savaiminių gedimų ar natūralaus nusidėvėjimo.

35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė nepagrįstai atsikirtinėja, jog praėjo per daug laiko nuo įvykio iki pakartotinio kreipimosi, todėl žala gali būti nesujusi su įvykiu. Tačiau skundžiamą sprendimą priėmęs teismas tik aptaręs šalių, ieškovės ir autorizuotos serviso darbuotojų susirašinėjimo dėl po automobilio variklio rėmo ir apsaugos keitimo neišnykusios automobilio salono vibracijos, faktą, visiškai nevertino šių duomenų ginčui aktualiame kontekste, kas yra reikšminga sprendžiant dėl eismo įvykio ir žalos priežastinio ryšio ir atsakovei įstatymo leidėjo nustatytos tinkamai įgyvendintos pareigos dėti reikiamas pastangas būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatymo.

36. Kolegijos vertinimu skundžiamo sprendimo išvadą, kad ieškovė priežastinį ryšį tarp eismo įvykio ir alkūninio veleno deformacijos, įrodinėjo ne tiesiogiai, o kitų variantų atmetimo būdu, grindė atsietai nuo bylos duomenų visumos aptartu UAB „Sostena“ 2018-06-21 raštu. Šiuo raštu įgaliotas „Volvo“ servisas atsakė ieškovei į jos 2018-06-07 užklausą ar aptariamas defektas galėjo atsirasti dėl atstovės nurodytų priežasčių, t.y. dėl gamybos broko, savaiminio gedimo ar susidėvėjimo.

37. Taip pat nėra aišku kokiu pagrindu teismas sprendė, kad alkūninio veleno deformacijos galėjo atsirasti dėl vandens patekimo, stūmoklio strigimo, tepalo netinkamumo ar nepakankamumo, kai atsakovė, tokių aplinkybių, atsisakydama išmokėti draudimo išmoką, neįrodinėjo.

38. Pastebėtina, kad atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nors ir paaiškino, kad gedimas galėjo atsirasti dėl hidro smūgio, nes ginčo automobilis iki registracijos Lietuvos Respublikoje, buvo patekęs į potvynį Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau iš esmės neteikė jokių įrodymų ar vandens įtaka apskritai gali sukelti variklio atskirų dalių įlinkimus. Kita vertus, jokiais objektyviais duomenimis nėra paneigta ieškovės pozicija, kad transporto priemonei, nepaisant jos „istorijoje“ 2016-05-26 fiksuotų pažeidimų dėl potvynio žalos, po atliktos techninės būklės patikros ir papildomų reikalavimų transporto priemonėms eksportuotoms iš JAV, buvo leista dalyvauti Lietuvos Respublikos viešajame transporte.

39. Kita vertus, pats gedimas nustatytas praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo automobilio patirtos vandens žalos konstatavimo. Taip pat reikšminga ir tai, kad aplinkybė, jog draudžiamas automobilis daugiau nei prieš penkis mėnesius yra patyręs potvynio žalą, atsakovei, kaip draudimo paslaugas teikiančiai įmonei, turėjo būti žinoma 2016-11-04 sudarant draudimo sutartį ir prisiimant atitinkamą riziką.

40. Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad sprendime nėra pateiktas atsakovės privalomai įrodinėtinų aplinkybių, atleidžiančių ją nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, vertinimas. Nors atsakovė atsisakydama išmokėti draudimo išmoką įvardijo net tris (gamybos broko ar savaiminio transporto priemonės, jos agregatų ar papildomos įrangos gedimų ar natūralaus nusidėvėjimo) alternatyvias priežastis vertinti ginčo įvykį kaip nedraudiminį, tačiau šių aplinkybių iš esmės nedetalizavo, nenurodė kokia gi reali priežastis nulėmė, jos vertinimu, aptariamo automobilio defekto, dėl kurio kilo būtinybė keisti variklį, atsiradimą.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai ištirti ir įvertinti ieškovės argumentų kontekste ar atsakovė po pakartotino draudėjos kreipimosi dėl galimai po automobilio remonto neišnykusių automobilio defektų, visgi dėjo reikiamas pastangas ištirti aplinkybes būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Šiuo aspektu šalims turėtų būti siūloma teikti papildomus įrodymus dėl jų bendradarbiavimo pareigos vykdymo aptariamu laikotarpiu (CPK 179 straipsnis).

42. Nors tokio pobūdžio bylose teismas neturi pareigos būti aktyvus, bet siekdamas tinkamai išspręsti ginčą ir priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, teismas turėjo tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 158,160, 179 straipsniai).

43. Teismas konstatavęs, kad ieškovė nesutiko su ekspertizės skyrimu, įvertinus jos atstovo paaiškinimus dėl tokio apsisprendimo, turėjo išaiškinti, kad po eismo įvykio pakeistų detalių neišsaugojimas, neužkerta kelio nustatyti tikrąją automobilio detalės defekto atsiradimo priežastį. Pažymėtina, kad net ir esant tokiai faktinei situacijai, yra galimybė nustatyti ar ieškovės nurodomomis eismo įvykio aplinkybėmis ir esant neginčytiniems nustatytiems pirminiams automobilio pažeidimams, apskritai galėjo būti padaryta tokio pobūdžio žala pačiam varikliui.

44. Teismas įvertinęs, kad atsakovė turi įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos mokėjimo, taip pat turėjo siūlyti pastarajai spręsti dėl ekspertizės, siekiant nustatyti ar automobilio alkūninis veleno įlinkimas apskritai gali būti sąlygotas jos nurodomų aplinkybių visumos ar vienos iš jų.

45. Sutiktina su apeliante, kad sprendžiant ginčą iš esmės vadovautis tik atsakovės atstovo J. D. paaiškinimais dėl pažeidimo pobūdžio nesąsajumo su 2017-03-17 įvykusiu eismo įvykiu, nėra pagrindo. Liudytojas pripažino, kad jo įgytas išsilavinimas nėra susijęs su transportu, o tai, kad jis atsakovės įmonėje administruoja būtent transporto priemonių žalas, aptarto vertinimo nekeičia.

46. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad ginčo išsprendimui yra būtinos specialios techninės žinios ir be pagrindo, atsisakė iškviesti į teismo posėdį ieškovės siūlomą specialistą, įrašytą į teismo ekspertų sąrašą V. M., kurio paaiškinimų pagrindu ieškovė būtų sprendusi ir dėl ekspertizės tikslingumo.

47. UAB „Sostena“ yra abiejų šalių pripažįstamas, kaip autorizuotas servisas, todėl būtina spręsti šios bendrovės specialistų, turinčių ginčo išsprendimui aktualių specialių žinių, apklausos. Be to, teismas nepasiūlė šalims dėl aptariamų defektų atsiradimo galimų priežasčių kreiptis į automobilio gamintoją.

48. Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, kolegija vertina, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, bylos duomenis, vertino neatsižvelgdamas į teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktiką suformuluotą tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymą, byloje esančius įrodymus vertino atsietai nuo jų visumos, dėl dalies jų visiškai nepasisakė, o išvadas dėl galimų veleno defektų atsiradimo priežasčių grindė aplinkybėmis, kurių nei viena ginčo šalis neįrodinėjo.

49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neišaiškintos ir motyvuotai neįvertintos esminės faktinės aplinkybės. Ieškinio reikalavimus iš esmės išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka ir tuo būtų pažeistos jų teisės. Taip pat konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra procesinės galimybės užtikrinti proceso operatyvumo, nes prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui.

50. Kadangi pirmiau nurodyti pažeidimai galėjo nulemti, kad galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

51. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja, kadangi bylą nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus naujas aplinkybes sprendžiamu klausimu, šalių ginčijamos aplinkybės ir reikalavimai turi būti vertinami pakartotinai.

52. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.