Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-05-28 · Civilinė byla Nr. 2-2033-266/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-28
Bylos Nr.
2-2033-266/2019
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00264-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
E. Z.
Atsakovas
R. Z.
Išvadą teikia
Vaiko teisių apsaugos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2033-266/2019.Proceso Nr. 2-14-3-00264-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3;2.6.5.2.1;3.2.3.8 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019m. gegužės 28 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė ,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei ,

dalyvaujant ieškovei E. Z.

nedalyvaujant atsakovui R. Z. ,

dalyvaujant institucijos, duodančios išvadą – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V.Jasiukoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovui R. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės , nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. Z. ieškiniu atsakovui R. Z. kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti jų santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašė nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja, o iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai po 250 eurų kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A.. Iki 2013 metų jie gyveno kartu, o tais metais vyras išvažiavo į Angliją dirbti ir jų santykiai nutrūko. Ji buvo nuvažiavusi pas jį, tačiau reikalai nepasitaisė, todėl ji grįžo į Lietuvą. Nuo 2013 metų jie gyvena atskirai, neveda jokio bendro ūkio , nebendrauja. Ji ne kartą prašė vyro atvykti į Lietuvą ir kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau vyras į jos prašymus nereagavo, prašė palikti jį ramybėje. Ieškovė nurodė, jog pateikusi ieškinį teismui, jį sakė vyrui, jog jis atvyktų į teismą ar parašytų teismui savo nuomonę, tačiau jis nieko neatsakė. Ji žino, jog vyras turi kitą moterį, nes matė nuotraukas, o ji taip pat turi kitą vyrą, su kuriuo ilgą laiką gyvena, todėl prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką, prašė palikti tas pačias pavardes. Jų nepilnametė dukra gyvena su ja ir ji dukrą išlaiko, ja rūpinasi. Atsakovas moka dukrai išlaikymą gera valia ir kas savaitę atsiunčia po 56 eurus , gimtadienio proga atsiunčia didesnę pinigų sumą. Tėvas su dukra nebendrauja, nors dukra bandė su tėvu bendrauti per Fecebook Messenger, tačiau tėvas neatsakė. Gyvendami kartu jokio turto , kurį reikėtų dalintis , neįgijo . Dar gyvenant santuokoje , jie iš SEB banko buvo paėmė paskolą būsto pagerinimui. Paskola bankui gražinta. Ji asmeniškai kreditorių neturi.

Atsakovas R. Z. į teismo posėdį neatvyko. Jam ieškovės ieškinys ir kiti dokumentai buvo išsiųsti į Angliją nurodytu adresu, tačiau dokumentai sugrįžo neįteikti, nurodant, jog jų atsakovas nepriėmė. Pagal civilinio proceso kodekso nuostatas, kuomet atsakovas atsisako priimti dokumentus, laikytina, jog atsakovui procesiniai dokumentai yra įteikti. Vėliau tie patys procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti elektroniniu paštu ieškovės nurodytais adresais. Atsakovas nepatvirtino, jog juos gavo, tačiau nebuvo gauta duomenų, jog elektroniniu paštu siųsti procesiniai dokumentai atsakovo nepasiekė. Tokiu pat būdu atsakovui buvo išsiųstas ir teismo šaukimas į teismo posėdį. Atsakovas žinojo apie procesą it turėjo būti aktyvus ir pateikti į bylą atsiliepimą ar kitus prašymus, tačiau atsakovas buvo pasyvus, nesidomėjo bylos eiga ir į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini), Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje . ( įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) Santuokoje , (duomenys neskelbtini), gimė dukra A. Z. . (b. l. 7) Santuokoje sutuoktiniai neįsigijo nei nekilnojamojo , nei kilnojamojo turto , kurį turėtų dalintis. Nuo 2013 metų sutuoktiniai gyvena atskirai , neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo , todėl ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų.

Teismas, priimdamas sprendimą, remiasi šiais motyvais:

Dėl santuokos nutraukimo. Kaip nustatyta sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2013m.

neveda bendro ūkio , nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Ieškovė gyvena Anykščiuose, o atsakovas Anglijoje. Ieškovė nurodė jog jų santuoka nutrūkusi ir turi būti nutraukta, taikytis atsisakė. Ieškovė nurodė, jog jų santuoką iširo tik abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktinis išvykęs į Angliją gyvena su kita moterimi, o ji taip pat turi kitą vyrą ir su juo gyvena. . Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas . CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kaip nustatyta, nuo 2013 m. sutuoktiniai kartu nebegyvena , nebeveda bendro ūkio, nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Ieškovė nurodė, jog ji turi kitą vyrą ir su juo gyvena. Atsakovas taip pat turi kitą moterį . Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neteikė į bylą jokių įrodymų, jog šeima iširo ne dėl jų abiejų kaltės . Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės . Todėl, šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina dabartinė pavardė Z., o atsakovui paliktina – prigimtinė pavardė- Z..

Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašė nepilnametės dukters A. Z. , gim., (duomenys neskelbtini) metais gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodė, jog atsakovui palikus šeimą, ji su dukra gyvena savo bute ir dukra išlaiko. Atsakovas neteikė jokių prieštaravimų dėl šio reikalavimo, todėl teismas mano, jog dėl šio reikalavimo ginčo tarp šalių nėra. Utenos apskrities VTAS atstovas posėdžio metu taip pat neprieštaravo šiam ieškovės reikalavimui . Kadangi nėra ginčo dėl nepilnametės dukters A. Z. gyvenamosios vietos nustatymo, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir nepilnametės A. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. Z..

LR CK 3.192str. 1d. numato, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus . Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas , priimdamas sprendimą, visų pirma turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai( maistas, apranga, higiena ir pan.,) bet skiriamas dėmesys ir vaiko lavinimui, žaislams ir kitiems tik kūdikiui skirtiems daiktams. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 250 eurų kas mėnesį . Kaip byloje nustatyta iki šiol šalių nepilnametė dukra A. gyvena su motina – ieškove ir ji dukrą visiškai išlaiko. Ieškovė dirba . Kaip nustatyta, atsakovas, gyvendamas atskirai, visada teikė išlaikymą dukrai, persiųsdamas į ieškovės sąskaitą kiekvieną savaitę po 56 eurus ir dėl to ji pretenzijų neturi. Paskaičiavusi atsakovo teikiamą išlaikymą, ji prašė priteisti iš atsakovo kasmėnesinę išmoką dukters išlaikymui po 250 eurų. Dukra yra sveika, todėl atsakovo ir jos teikiamo išlaikymo dukrai pakanka. Išvadą duodančios institucijos atstovas nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pilnai palaiko ieškovės ieškinį ir prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį. Mano, jog tai tik formalus sprendimas, nes atsakovas pareigą išlaikyti dukrą vykdo ir dėl to jam priekaištų nėra. Įvertinus visa tai, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 eurų iki jos pilnametystės.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.)

.Dėl kreditorių. Ieškovė ieškinyje ir teisme nurodė , jog gyvenant santuokoje su atsakovu jie buvo paėmę paskolą iš SEB banko būsto remontui. Paskolą bankui išmokėjo ir ji nėra skolinga. Iki 2013 metų daugiau paskolų nebuvo gavę. Šiuo metu ji niekam neskolinga, o apie atsakovo turimas skolas ji nežino, nes nuo 2013 metų su juo negyvena , neveda bendro ūkio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 284, 381-385 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Santuoką, tarp E. Z., a.k(duomenys neskelbtini) ir R. Z. , a.k(duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini), Anykščių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovei po santuokos nutraukimo palikti pavardę- Z. o atsakovui palikti pavardę– prigimtinę pavardę Z.

Nepilnametės dukters A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. Z..

Priteisti nuo 2019 m. kovo 8 d., iš R. Z. , a.k. (duomenys neskelbtini) , išlaikymą nepilnametei dukrai A. Z. gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamai motinos E. Z., kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 eur , iki jos pilnametystės , išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją .

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Zita Gavėnienė