Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-223-308/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
1-223-308/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13394-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Ieškovas
R. M.
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-223-308/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-13394-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1;1.1.7.2.3.;2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2; (S)
Alytaus apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičieneinukentėjusiajai -civilinei ieškovei R. M., jos atstovei adv.L. G. ,gynėjai adv.Stasei Jovaišienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,kurioje

R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 140 str.1d.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

R. M. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2018 m. kovo 22 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), J. B. priklausančiame name, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, ranka suėmusi R. M. už plaukų, ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiosios veidą trenkė į stalą ir spyrė jai į veidą, tuo padarydama nukentėjusiajai kraujosruvas odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje bei smakro - pasmakrės kairėje pusėje, kraujosruvą ir nubrozdinimus apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, apatinio žandikaulio kairės pusės II danties vainiko krašto lūžimą, o taip pat psichikos sutrikimo, t.y. pasikartojančio vidutinio sunkumo depresijos epizodo, paūmėjimą, kuris yra jos atžvilgiu padarytų 2018-03-22 nusikalstamų veiksmų pasekmė, taip sukeldama R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais R. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str.1d.

Apklausta kaltinamąja R. M. kaltę dėl fizinių sužalojimų padarymo R. M. pripažino pilnai. Tačiau reiškė abejones dėl kaltinimo dalies, kad dėl jos veiksmų galėjo atsirasti psichinės sveikatos sutrikimo paūmėjimas R. M.. Nurodė, kad 2018-03-22 ji buvo darbe. Tarp 14-15 val. į jos telefoną atėjo SMS pranešimas su tekstu, kad „kaip smagu R. pasimylėti su J. šile“. Ji supratusi, kad ta R. yra R. M., o J. yra jos sugyventinis J. B.. Dar ankščiau žinojo, kad jie palaiko intymius santykius, bet J. B. yra sakęs, kad su ja santykius nutraukęs. Skambinusi J., bet jis nekalbėjo, buvo visiškai girtas. Todėl nusprendusi nuvykti pasižiūrėti, kas ten darosi, bei atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos sugyventinis J. B.. Užėjus į namą, virtuvėje prie stalo sėdėjo R. M. ir S. I.. J. B. buvo tualete, matėsi pro tualeto pusiau praviras duris. Virtuvėje ant stalo buvo alkoholinių gėrimų butelių, nugerti degtinės butelis ir alaus butelis, bei tuščių šiukšlių kibire.. J. B. iš tualeto išėjo ir nuėjo į kambarį,į virtuvę nebuvo užėjęs. Pasakiusi „kas čia per „bardakas“, nešdinatės staigiai visi iš namų“. I. pasakė, kad užėjo pasižiūrėti ir po to išėjo iš namo, o M. pasakė „ko aš čia atvažiavau, ar pas ką“. Aš pasakiau „tu gal nenormali, nesupranti, prašau išeiti iš šitų namų“. Bet ji sėdėjo toliau, ją paėmusi už sprando ir norėjusi išmesti pro duris. Ji pasilenkė, muistėsi ir išslydo jai iš rankų. M. sugriebusi antrą kartą, ji atsistojo ir vėl nukrito, po to susistumdę tarpduryje. Po to R. M. įbėgo į kambarį. Mačiusi, kad miegamajame stovi vos-vos nugertas šampano butelis, o ant lovos guli girtas J. D. .Jis pasakė „R., nepyk, ji atvažiavo pas mane“. Jam pasakiusi, kad „savo mergas vežiokis pas save, o ne čia“. R. M. sėdėjo pas D. ant lovos. Pasakiusi, kad čia ne užeigos namai, priėjusi ir spyrusi su koja į M. ir taip išėjo, kad pataikiusi į veidą, nors specialiai netaikiusi į veidą. M. sėdėjo, pasisukusi į D. šonu, o kai spyrusi,tai ji tuo momentu atsisuko ir taip išėjo, kad pataikiusi į veidą R. M.. Po to jai parodžiusi savo telefoną su SMS žinute ir paklaususi, ko čia atvažiavo, bei aiškinusis su M.,nes nežinojusi, kas parašė jai tą žinutę. Ji paėmusi telefoną ir iš savo telefono paskambinusi, bet su tuo abonentu susisiekti nebuvo galimybės. Po to M. paskambino pažįstamam A. J. ir jis ją su automobiliu išvežė. Pasielgusi netinkamai, nes buvusi įpykusi ir susijaudinusi dėl M. pasakymo, todėl trenkusi ir spyrusi R. M.. Apie sugyventinio J. santykius su R. M. žinojusi apie mėnesį laiko iki 2018-03-22,jį raginusi nutraukti šiuos santykius ir jis jai buvo sakęs, kad nutraukė ryšius su R. M..

2019-11-15 posėdyje kaltinamoji papildė savo ankstesnius parodymus nurodydama, kad tą dieną užėjusi į namą, visų dalyvavusių paprašiusi išeiti, priėjusi prie R. M. , paėmusi ją ranka už sprando ir 3 kartus lenkusi į stalą ,po to R. M. išbėgus į kambarį nuėjusi į kambarį ir spyrusi jai koja į veidą. Dabar taip nesielgtų. Gailisi už padarytas savo veiką, atsiprašo proceso dalyvių už jos padarytus nederamus veiksmus.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė R. M. 2019-02-14 teismo posėdyje parodė, kad 2018-03-22 iš ryto buvo atvykusi į svečius pas J. B. namuose (duomenys neskelbtini) kaime, su kuriuo artimai bendravusi apie 1,5 mėnesio. Būnant svečiuose kartu su J. B. ir buvusiu J. D. virtuvėje vartoję alkoholį, pati išgėrusi butelį šampano. Po kurio laiko J. D. nuėjo miegoti į kitą kambarį, bei greitai atėjo B. kaimynas S. I.. Gal apie 16 ar 17 val. jai kalbantis su I. į kiemą įvažiavo automobilis Golf, iš kurio išlipo R. M. su sūnumi. Atėjusi į vidų ir tik pasisveikinusi R. M. ją pradėjo mušti, kur R. iš karto rankomis griebė jai už plaukų ir jos galvą rankomis laikydama už plaukų trenkė veidu ne daugiau kaip 3 kartus į stalą. Nuo suduotų smūgių ir nuo išgąsčio jai trumpam aptemo sąmonė. Prisimenanti, kad buvo nugriuvusi virtuvėje ant grindų. Po to kažkaip ištrūkusi iš R., pasikėlusi ir nubėgusi į kambarį, kuriame gulėjo J.. Ji atsisėdo ant lovos krašto, J. pabudo iš miego. Jam pasakiusi: "J., gelbėk, ji mane užmuš". R. įlėkė iš virtuvės į kambarį, pradėjo ją vadinti keiksmažodžiais, šaukė ant jos, klausė kada ir ko atvažiavai. Tuo metu į kambarį atėjo ir J., kuris išsivedė į virtuvę D.. Kambaryje liko ji, J. ir R.. Ji su J. sėdėjo ant lovos, kai R. vieną kartą koja spyrė jai į veidą ir spirdama pataikė jai į veidą, į lūpas. Pajutusi stiprų skausmą, iš lūpų pradėjo bėgti kraujas, pajuto, kad nuskelti du dantys. Po smūgio J. šoko nuo lovos, atsistojo tarp jos ir R., bei neleido R. artintis prie jos. R. šaukė, kad išeik. Ji pati sėdėdama ant lovos paskambinusi B. draugui A. J. ir paprašiusi atvažiuoti. A. gal po 10 minučių atvažiavo, ,kur R. iškeikė ir apšaukė A.. Ji kartu su A. išėjusi iš namo, sėdo į jo automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant ji paskambinusi 112, pranešusi, kad yra sumušta. Jai operatorė nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur atvykus apžiūrėjo medikai, paskui atvažiavo pareigūnai ir ją apklausė apie įvykį. Po sumušimo jai buvo nubrozdinta kakta, smakras, burnos viduj buvo žaizdos, vienas dantys nuskeltas, du nutrupėję. Psichiatrė ją išsiuntė į psichiatrinę ligoninę, nes serganti pogimdyvine depresija, dėl jos turinti neįgalumą. Dėl sumušimo jai paūmėjo depresija, nors jau tris metus negulėjusi ligoninėje iki šio įvykio, gerdavusi tik vieną tabletę antidepresanto. Po sumušimo turėjusi laikinąjį nedarbingumą, buvo gėda eiti į darbą su sumuštu veidu, jai skaudėjo veidą, reikėjo susitvarkyti dantis, prasidėjo psichosomatinės ligos, nerimas, verksmingumas, nuotaikų kaita, ligoninėje prirašė daug vaistų ir iš ligoninės išėjus ilgą laiką juos gėrusi, tvarkiusi dantis, už nedarbingumą gavau tik 80 proc. nuo gaunamo darbo užmokesčio. Dėl to patyrusi turtinę žalą ir palaikanti savo ieškinį dėl materialinės žalos atlyginimo. Taip pat palaikanti ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Neturtinę žalą patyrusi, nes paūmėjo depresija, buvo neteisingai sumušta ir pažeminta, ją po to kamavo panika, nerimas, vidinis drebulys, nemiga. Negavusi 234 eurų darbo užmokesčio, bet gavo laikino nedarbingumo išmoką iš SODROS - apie 180 eurų Apie J. B. šeimos situaciją žinojusi tai, ką jis pasakojo, nes sakė, kad turi moterį, du vaikus ir kad 6 metai su ja negyvena, susitinka retkarčiais, o nuo 2017 rugpjūčio mėnesio nebendrauja net telefonu. Dėl to supratusi jį kaip laisvą vyrą ir su juo bendravusi.

Liudytojas J. D. 2019-02-14 teismo posėdyje parodė, kad J. B. yra jo draugas, kuris turi sodybą (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. Dažnai J. padedantis dirbti įvairius darbus, todėl kartais pas J. ir nakvoja. 2018 m. kovo 22 d. apie 11.00 val. jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas J.. Abu su J. gėrė degtinę. Apie 12.00 val. A. J. savo automobiliu AUDI pas J. atvežė iš (duomenys neskelbtini) moterį vardu R. ir I. K.. Iš J. pasakojimų žinojo, kad R. iš (duomenys neskelbtini) kartais atvyksta pas J., jie draugauja. Virtuvėje visi, išskyrus A., gėrė degtinę, R. gėrė šampano. Greitai A. su I. išvažiavo. Buvo girtas, prisimena, kad buvo atėjęs J. kaimynas S. I.. Kadangi buvo stipriai apsvaigęs, nuėjęs į kambarį ir atsigulė pamiegoti. Po kažkurio laiko prabudo nuo triukšmo. Kambaryje prie lovos buvo R., ji šaukė: "J., gelbėk, mane užmuš". Kambaryje taip pat buvo J. sugyventinė R. M., jos sūnus D.. R. šaukė ant R., vadino ją keiksmažodžiais, įžeidinėjo, vijo ją iš namo. R. atsisėdo ant lovos, kurioje jis gulėjo. Tada R. stovėdama priešais ant lovos sėdinčią R., vieną kartą koja spyrė ir pataikė R. į veidą. Neprisimena, ar tuo metu D. buvo kambaryje, ar J. jį buvo išsivedęs iš kambario, nes vienu momentu J. buvo įėjęs į kambarį ir išsivedė D.. Po spyrio jis pakilo nuo lovos, atsistojo priešais R., sakė jai, kad daugiau nesimuštų. Tuo metu R. išbėgo į virtuvę, pasiėmė savo krepšį ir išbėgo į lauką, jos daugiau nematęs, bei neatkreipęs dėmesio, kaip atrodė R. veidas. Negali pasakyti, ar jis buvo kraujuotas, sužalotas, nespėjęs pažiūrėti, nes viskas vyko labai greitai. Tai įvyko apie 14.00-14.30 val. Jis vėl atsigulęs atgal į lovą, bei girdėjo, kai R. virtuvėje šaukė ant S. I., jį vijo iš namo. Ji šaukė ir ant J., liepė ir jam nešdintis į namus. Jam besiruošiant išeiti, R. išėjo iš namo ir daugiau jos tą dieną nematęs, bei jai išvykus, jis išėjęs į savo namus (duomenys neskelbtini).

Liudytojas S. J. I. 2019-02-14 teismo posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. Jo kaimynas yra J. B., kurį gerai pažįsta, su juo bendrauja. Jo sugyventinę R. M. taip pat pažįsta, su ja nebendrauja, nes jų santykiai yra priešiški. Iš matymo žinojo ir J. naują draugę R. iš (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo pabaigoje, gal kovo 22 dieną, jis dienos metu būdamas neblaivus, užsuko pas J. į namus. Ten pas J. buvo dar ir J. D., bei namuose buvo J. draugė R.. Su R. sėdėjo, gėrė kavą, šnekėję apie 0,5 val. Paskui per langą pamatęs, kad į kiemą atvažiuoja mašina, kur iš jos išlipo R. M.. Jis pradėjęs keltis, kai į virtuvę įlėkė J. sugyventinė R.. J. tuo metu virtuvėje nebuvo. R. tik įėjusi pradėjo kažką šaukti ant R., šaukė ir ant jo. Jos abi kažką pradėjo aiškintis. R. rėkė ant R. „ko čia atvažiavai“ ir pribėgo prie stalo, sugriebė R. už plaukų, trenkė R. galvą į stalą, kur po smūgio R. nukrito ir pastūmė stalą, net indai pabyrėjo. R. atsistojo, nuėjo prie durų, rankoje laikė telefoną, maigė jį. Žinodamas, kad R. yra ūmaus charakterio, agresyvi, jis išėjęs iš J. namų. Kas toliau vyko virtuvėje tarp moterų, kai jis išėjo, nematęs. Jis nematė, kad R. būtų R. sudavusi kitus smūgius ar kitaip smurtavusi jos atžvilgiu. Eidamas namo matė, kad kieme stovėjo kažkoks automobilis, kaip suprato, atvežęs R., nes ji nevairuoja. Neprisimena, koks tai buvo automobilis ir ar jame kas nors sėdėjo. Neprisimena ir negali pasakyti, ar R. tuo metu kalbėjo telefonu su jo drauge J. T., kai į virtuvę įėjo R. M.. Kiek prisimena, tą dieną R. atrodė normaliai. Neprisimena, ar su R. dar kažkas įėjo į virtuvę.

Liudytoja J. T. 2019-02-14 teismo posėdyje parodė, kad įvykyje nėra dalyvavusi. Bet tą dieną jai paskambino nukentėjusioji, abi kalbėjosi telefonu, paskui kažkas galimai įvyko, nelabai supratusi. R. pasakė, kad kažkas atvažiavo ir ji neva padėjo ragelį, buvo kažkokie balsai, pokalbis nutrūko ,tada pati irgi padėjusi ragelį. Kada R. jai paskambino antrą kartą neatsimena, bet R. papasakojo, kad buvo sumušta ir kad R. sumušė jai veidą, ji skundėsi savo savijauta. Parėjęs į namus ir I. sakė, kad ten įvyko koks tai konfliktas, kur R. sumušė R.. I. yra jos draugas. Su R. susipažinusi pas J., jos pavardės nežinojusi.

Liudytojas J. B. 2019-03-18 posėdyje parodė, kad gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., Nr. (duomenys neskelbtini) savo asmeninėje sodyboje, ten yra registruota ir jo dukra. M. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) savo bute. Bet savaitgalius ir šventes leidžia bendrai pas jį kaime. Su M. jo santykiai tęsiasi daugiau kaip 25 metus. Jie veda bendrą ūkį, turi bendrus vaikus. Sodyba ir butas yra jų atskiros nuosavybės, bet sodyba yra jų šeimos namai. Su R. M. turi 21 metų dukrą I. ir 14 metų sūnų D., bei vaikus išlaiko abu su M.. Daugiau kaip prieš metus laiko susipažinęs su R. M., bei pradėję bendrauti. Ji atvykdavo pas jį į svečius sodyboje, jis nuvykdavęs pas ją į svečius (duomenys neskelbtini). Kovo 22d.ryte telefonu su R. M. susitarę dėl susitikimo, kur ji pažadėjo atvykti autobusu į (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo R. M., tai vartoję alkoholį ir R. M. gėrė šampaną. Iki atvykstant R. M. jis buvo jau girtas, kadangi alkoholį buvo vartojęs nuo pat ryto ir visų įvykio aplinkybių neprisimenantis dėl girtumo. Nežino, kaip R. M. sužinojo apie tai, kad pas jį atvyko R. M.. Kas įvyko namuose, kai jos susitiko ,tai nežino, nes buvo stipriai apgirtęs, galimai miegojo. Po to vakaro jis skambino R. M., bandęs išsiklausinėti, bet ji tik pasakė, kad tai ne jo reikalas. Kiek žino, R. su R. iki minėtos dienos buvo nepažįstamos ir nebuvo susitikę. Kas atvežė R. M. į jo namus nežino, nematė, jam niekas nepasakojo. Iš kalbų žino, kad R. su R. jo namuose sukonfliktavo.

Liudytojas A. J. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje. J. B. yra jo draugas ,bei gyvena (duomenys neskelbtini) k. Pažįsta ir jo sugyventinę R. M.. 2018 m. kovo 21 d. apie 20.00 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino J. ir paprašė į jo namus (duomenys neskelbtini) k. atvežti jo pažįstamą moterį, kuri laukia prie (duomenys neskelbtini) žiedo. Jis sutiko ir savo automobiliu AUDI 100 nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) žiedo bei paėmė ten laukusią jam nepažįstamą moterį. Važiuojant susipažino, jos vardas R.. Su R. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur prie J. sodybos moteris išlipo. Prieš tai ji dar paprašė jo telefono numerio, nes sakęs jai, kad kitą dieną iš ryto važiuos į (duomenys neskelbtini), galės ir ją nuvežti. Sekančią dieną, tai yra 2018-04-22, iš ryto jam paskambino J. ir paprašė R. nuvežti į (duomenys neskelbtini). Jis sutiko. Apie 8.00 val. atvažiavo prie J. sodybos, R. įsėdo į jo automobilį ir išvažiavę į (duomenys neskelbtini) m. Kartu dar važiavo I. K., kuris šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Matė, kad R. buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. R. atvežė prie jos nurodytos vietos. R. užtruko gal 10 minučių, išėjo ir pasakė, kad važiuos kartu su juo atgal pas J. į (duomenys neskelbtini) kaimą. I. vežė į parduotuves, jis susitvarkė savo reikalaus ir jie visi trys - R., I. ir jis apie 11.00 val. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą, bei užėjo pas J.. Čia buvo J., J. D. (pravardė (duomenys neskelbtini)). Visi, išskyrus jį patį, J. namuose gėrė degtinę. R. gėrė šampaną. Jis pas J. pabuvo apie 5-10 minučių ir su I. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). R., J. liko J. namuose. Matė, kad jie visi buvo neblaivūs. Apie 14.00 val.- 14.30 val. jam į mobilųjį paskambino R.. Ji pasakė: "Būk geras, ar gali mane nuvežti į (duomenys neskelbtini), mane sumušė". Jis paklausė, kas ją sumušė. R. pasakė: "R.". Supratęs, kad tai J. sugyventinė R. M.. Iš pradžių jis nesutikęs, nenorėjo kištis, bet R. dar kartą paskambino. Jis atvažiavęs prie J. sodybos, iš namo išėjo R. ir įsėdo į jo automobilį. Ji buvo girta, kalbėjo nerišliai, sklido alkoholio kvapas. Jis atvežė ją prie (duomenys neskelbtini) žiedo, ji išlipo autobusų stotelėje, sakė, kad apie 15.00 val. bus autobusas į (duomenys neskelbtini). Važiuojant ji sakė: "Neatleisiu, mušė mane R.". Jis R. paklausė, iš kur atsirado R.. R. sakė, kad jai būnant pas J., gal po valandos, kai jis išvažiavo su I., atvyko R.. R. daugiau nieko nepasakojo. Jis ant R. veido nematė sužalojimų, drabužiai buvo tvarkingi, nekraujuoti. R. išlipo stotelėje. Jam važiuojant namų link, paskambino R., ji pasakė, kad autobuso nebuvo ir paprašė pavežti į (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, atvažiavo į stotelę, nuvežė R. į (duomenys neskelbtini). L. L. gatvėje įsėdo, kaip supratęs, R. mama, abi moteris nuvežęs prie (duomenys neskelbtini) ligoninės, kur jos liko. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), R. visą laiką skambino policijai, sakė, kad yra išgėrusi, sumušta. Su ja kalbėjęs asmuo liepė jai važiuoti į ligoninę. 2018-03-22 d. apie 14.00-14.30 val. atvykus prie J. sodybos paimti R., matė, kad kieme stovėjo VW markės automobilis, bet numerių neįsidėmėjęs. Kam priklauso minėtas automobilis nežino, bei neatkreipęs dėmesio, ar automobilyje buvo žmonių.

2018-04-19 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji R. M. parodė namą Varėnos r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. B. ir kuriame 2018-03-22 ji buvo sumušta R. M.. (t.1, b.l. 49-53)

2018-04-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvada Nr. G 264/2018(06) nurodoma, kad R. M. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje bei smakro-pasmakrės kairėje pusėje, kraujosruva ir nubrozdinimai apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, apatinio žandikaulio kairės pusės II danties vainiko krašto lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (t.1, b.l. 58)

2018-09-20-2018-11-27 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-595/2018 išvada nurodoma, kad: 1. R. M., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, amžiaus ypatybes ir individualias psichologines savybes, gali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus. 2. R. M. dėl savo psichikos būklės, amžiaus ypatumų ar individualių psichologinių savybių galėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, reikšmę ir jiems pasipriešinti. 3. R. M. gali dėl savo psichikos būsenos dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose. 4. R. M. psichikos sutrikimo, t.y. pasikartojančio vidutinio sunkumo depresijos epizodo, paūmėjimas yra nusikalstamų veiksmų, padarytų jos atžvilgiu, pasekmė. Sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t.1, b.l. 98-101)

Kilus abejonių dėl nukentėjusiajai R. M. nustatyto kūno sužalojimo sunkumo laipsnio dėl pakenkimo psichikos sveikatai 2019-04-24 nutartimi buvo paskirta pakartotinė ambulatorinė teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizė, kur 2019-06-11 -2019-10-15 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-367/2019 išvada nurodoma, kad R. M. nustatyto psichikos sutrikimo-pasikartojančio vidutinio sunkumo depresijos epizodo paūmėjimui alkoholio vartojimas 2018-03-21 ar 2018-03-22 neturėjo poveikio psichikos ligos paūmėjimui ir R. M. nustatytas ligos paūmėjimas atitinka nežymų psichikos sveikatos sutrikdymo mąstą( t.2 b.l.181-186).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaltinamosios kaltė pagal LR BK 140 str.1d. įrodyta .

Kaltinamoji pripažįsta 2018-03-22 buvus konfliktą tarp jos ir nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) k J. B. gyvenamajame name ir kad ji prieš nukentėjusiąją atlikusi nurodomus tyčinius smurtinius veiksmus.

BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia tyčiniais veiksmais- mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas ar sukeliamas fizinis skausmas.

BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine kaltininko tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Nukentėjusios R. M. parodymai dėl jos sužalojimo aplinkybių duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu ,tiek ir teisminio nagrinėjimo metu yra nuoseklūs, bei patvirtinami ir kitų įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymais, kitais surinktais įrodymais, iš dalies patvirtinami ir pačios kaltinamosios R. M. duotais parodymais .Tokiu būdu iš surinktų byloje ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad patikslintas kaltinimas R. M. pagal LR BK 140 str.1d. pasitvirtino pilnai.

Kaltinamoji prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją pagal laidavimą be užstato laiduotojai- jos motinai N. M. gyv.Gudakiemio k (duomenys neskelbtini) sen.Varėnos raj. N. M. patvirtino,kad ji sutinka būti dukros R. M. laiduotoja ir prašo ją perduoti jos atsakomybėn, kur ji užtikrintų, jog kaltinamoji daugiau nedarytų nusikaltimų.

Prokurorė ir nukentėjusioji su kaltinamosios prašymu perduoti ją pagal laidavimą nesutiko,nurodydamos,kad faktiškai nėra visų BK 40 str.numatytų sąlygų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Prokurorė nurodė,kad R. M. savo kaltės pradžioje nepripažino, paskui pripažino iš dalies, šiandien ji kaltę pripažįsta nurodydama, kad tik lenkė nukentėjusiosios galvą į stalą ir spyrė į veidą. Tai irgi nėra pilnas kaltės pripažinimas. Kaltės pripažinimas nėra nuoširdus, kaltę pripažino, matydama neišvengiamą atsakomybę. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi svarstyti tokią galimybę, bet neprivalo jos taikyti. Įstatymas numato keturias sąlygas, būtinas taikyti šį institutą: asmuo turi būti pirmą kartą nusikaltęs; turi būti visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, dėl ko šiuo atveju kyla didelių abejonių, gailėjimasis turi būti išreikštas atsiprašymu; turi būti bent iš dalies atlyginta ar įsipareigojimas atlyginti žalą, kaltinamoji pervedė 600 eurų žalai atlyginti, bet nėra jos įsipareigojimo atlyginti žalą, jei teismas priteis didesnę sumą, nes ieškinys yra didesnis; yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų ir atlygins žalą. Abejonės kyla ir dėl laiduotojos N. M. asmenybės, jos išsakyta pozicija, kad ji tokioje situacijoje būtų pasielgusi dar stipriau. Laiduotojas turi būti vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju negalima taikyti šio instituto. Prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir skirti laisvės apribojimo bausmę, skiriant įpareigojimus ir pripažinti ieškinį toje dalyje, kurioje jis yra pagrįstas.

Nukentėjusioji ir jos atstovė pilnai palaikė prokurorės išsakytą poziciją dėl laidavimo netaikymo kaltinamajai. Nurodė, kad R. M. formaliai pasakė, kad pripažįsta kaltę, tačiau kaltinimas pateiktas ne dėl to, kad lenkė nukentėjusiosios galvą į stalą. Kaltinamoji pripažino, kad dėl jos veikos sutriko nukentėjusiosios sveikata, bet tik dėl to, kad tokios akto išvados, bet jos buvo ir pirmame ekspertizės akte. Tai vengimas pripažinti kaltę pilnai. Ar galima tai laikyti nuoširdžiu gailėjimusi, kai ji turi atsiprašyti nukentėjusiosios, bet jos asmeniškai neatsiprašė. Kaltinamosios motina sakė, kad radusi vyrą su kita moterimi pati tokį vyrą užmuštų, tai ji negali kritiškai įvertinti dukters poelgį ir daryti įtaką dukrai.

Prašymas netenkintinas.

Kaltinamoji anksčiau nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, per 3 metus nebuvo bausta ir administracine tvarka( t.2 b.l.4).Vertinant kaltinamosios elgesį teisminio nagrinėjimo metu matosi,kad ji pradžioje kaltės nepripažino, po to pripažino iš dalies , kad lenkusi nukentėjusiosios galvą bei spyrusi į galvą.Tačiau kaltinamoji taip ir nepripažino,kad ji palenkdama nukentėjusios galvą būtų trenkusi galvą į stalą.Kaltinamoji teisminio nagrinėjimo metu asmeniškai neatsiprašė nukentėjusiosios dėl sumušimo metu jai padaryto fizinio kūno sužalojimo ir psichikos sveikatos pakenkimo, o tik sakydama paskutinį žodį nurodė,jog atsiprašo visų dėl sukeltų nepatogumų ir atimto daug laiko.Tai nurodo,kad kaltinamoji faktiškai nesigaili dėl savo veiksmų padarant nusikalstamą veiką.Kaltinamoji pateikė įrodymą,kad ji prieš 2019-11-15 teismo posėdį į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 600 Eur. Posėdžio metu ji nurodė,kad šie įmokėti pinigai skirti turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Bet kaltinamoji neišreiškė įsipareigojimo ,kad ji atlygintų neturtinę žalą,jeigu ji būtų priteista didesne suma,nei likusi 348,21 Eur ,tenkinus ieškinio dalį dėl turtinės žalos.Tokiu būdu nėra pilnai sąlygų, numatytų BK 40 str., dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos perdavimo pagal laidavimą.

Pretendentė į laiduotojas N. M. nebuvo anksčiau teista ar bausta administracine tvarka (t.2 b.l.197-198), Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakteristika ji charakterizuojama teigiamai.Tačiau N. M. išreikštas požiūris į galimą panašią situaciją jos atžvilgiu nurodo,kad ji faktiškai pateisina dukros smurtinius veiksmus.Todėl teismas laiko,kad šiuo atveju N. M. nėra tas asmuo,kuris galėtų padaryti tik teigiamą įtaką kaltinamajai ,jog ji daugiau nedarytų nusikalstamų veikų. Kadangi iš aukščiau nurodytų aplinkybių matosi,kad nėra visų sąlygų, numatytų LR BK 40 str.,dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą,tai prašymas dėl laidavimo taikymo netenkinamas.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nežymus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją, kad ji iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teista, administracine tvarka nebuvo bausta. Šių visų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus.

Dėl civilinių ieškinių ir žalos priteisimo:

Iki pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus buvo pareiškęs 182,21 Eur ieškinį dėl turtinės žalos - išmokėtos ligos išmokos už R. M. laikinąjį nedarbingumą priteisimo iš R. M.( t.2 b.l.85-87). Pateiktu 2019-04-15 AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr.76 (t.2 b.l.155) patvirtinama, kad R. M. šią sumą yra sumokėjusi šiam civiliniam ieškovui. Dėl to šio civilinio ieškinio nagrinėjimas nutrauktinas kaltinamajai atlyginus šią padarytą turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 46,26 Eur ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios R. M. gydymą Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje( t.1 b.l.118-123). Pateiktu 2019-01-24 AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr.3 (t.2 b.l.101) patvirtinama, kad R. M. šią sumą yra sumokėjusi šiam civiliniam ieškovui. Dėl to šio civilinio ieškinio nagrinėjimas nutrauktinas kaltinamajai atlyginus šią padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusioji -civilinė ieškovė R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį( t.2 b.l.50-53),kuriuo prašė priteisti iš kaltinamosios 434 eurų turtinės žalos atlyginimą bei 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą . Nukentėjusios atstovė nurodė, kad turtinę žalą sudarė: 55,46 eurų už medikamentus – ji turi būti priteista, nes dėl depresijos paūmėjimo R. M. paskirtos didesnės vaistų dozės - 10 tablečių, spyriu buvo nulaužti dantys. Taip pat buvo prašoma priteisti negautas pajamas - 234,54 eurų. Kadangi nukentėjusiajai buvo išmokėta 182,21 euro už laikinąjį nedarbingumą, todėl ieškinio suma mažinama šitai suma ir lieka 251,79 eurų turtinės žalos, neturtinę žalą sudaro 4000 eurų .Nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl fizinio ir iš to išplaukiančio psichinio poveikio, ji buvo pažeminta, jai buvo padarytas fizinis skausmas, dideli negatyvūs išgyvenimai, paūmėjo depresija, apie ką yra visa eilė dokumentų. Reikia vertinti ne tik fizinį sužalojimą, bet ir tai, kad paūmėjo depresija, nustatyta, kad tai nusikalstamų veiksmų pasekmė, o išgerto alkoholio kiekis neturėjo jokios įtakos.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas įrodymais ir tenkintinas likusioje dalyje, kiek jai nebuvo kompensuota Valstybinio socialinio draudimo fondo išmoka už laikiną nedarbingumą, t.y. nurodomai neatlygintai 251,79 Eur sumai.

LR CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas , turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. LR Sveikatos sistemos įstatymo (1994 07 19 Nr. I-552) 2 str. pateikiamas sveikatos apibrėžimas ir nurodoma, kad sveikata tai yra asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Iš surinktų įrodymų byloje matyti,kad nukentėjusioji R. M. dėl kaltinamosios kaltų veiksmų buvo sužalota, patyrė nepatogumus ir išgyveno stresą dėl veido sužalojimo ir danties išmušimo, dėl sumušimo jai paaštrėjo jos chroniška psichikos liga. Todėl atsižvelgus į visas kaltinamosios padaryto nusikaltimo aplinkybes teismas laiko, kad yra pagrindas priteisti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. M..

Kaltinamoji 2019-11-11 mokėjimo nurodymu yra įmokėjusi į teismo depozitinę sąskaitą 600 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tai po nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiajai pervestina 251,79 Eur turtinei žalai atlyginti ir 348,21 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad neatlygintos neturtinės žalos dydis sudaro 351,79 Eur.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė R. M. bylos teisminiam nagrinėjimui atstovauti buvo pasisamdžiusi atstovę- advokatę. Pateiktais 20189-01-14,2019-02-05 ir 2019-04-12 advokato pinigų priėmimo kvitais( t.2 b.l.58, t.3b.l.9-10) patvirtinamos nukentėjusiosios turėtos 600 Eur bylos nagrinėjimo išlaidos dėl advokato pagalbos apmokėjimo. Nukentėjusiosios -civilinio ieškovo atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą, atstovė rengė nukentėjusiojo civilinį ieškinį,atvykdavo į posėdžius iš kito miesto((duomenys neskelbtini)).Todėl nukentėjusiosios -civilinio ieškovo R. M. nurodomos turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamosios.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-298, 301-308, 106 str,

nusprendė:

R. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 9(devyniems )mėnesiams, skiriant įpareigojimą: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

2018-04-24 nutarimu R. M. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamosios R. M. nukentėjusiajai R. M. 251,79 eurų turtinės žalos atlyginimo ir žalos atlyginimui pervesti šią sumą nukentėjusiajai R. M. iš kaltinamosios įmokėtos į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 600 Eur sumos.

Priteisti iš kaltinamosios R. M. nukentėjusiajai R. M. 700(septynis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir žalos atlyginimui pervesti 348,21 Eur sumą nukentėjusiajai R. M. iš kaltinamosios įmokėtos į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 600 Eur sumos, nustatant, kad neatlyginta neturtinė žala sudaro 351,79 Eur.

Priteisti iš kaltinamosios R. M. nukentėjusiajai R. M. 600(šešis šimtus) Eur turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Civilinio ieškovo- Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 46,26 Eur turtinės žalos atlyginimo už R. M. gydymą Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje priteisimo iš R. M. nutraukti kaltinamajai atlyginus šią padarytą turtinę žalą.

Civilinio ieškovo-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 182,21 Eur ieškinį dėl turtinės žalos - ligos išmokos už R. M. laikinąjį nedarbingumą priteisimo iš R. M. nutraukti kaltinamajai atlyginus šią padarytą turtinę žalą.

Nuosprendis per 20(dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas