Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1071-743/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-01
Bylos Nr.
1-1071-743/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45252-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1071-743/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45252-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 1 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gi­męs (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilie­tis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straip­snio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kal­stamos veikos padarymui, 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 15.15 val., gyvenamosiose patalpose, esan­­čio­se (duomenys neskelbtini), vieną kartą rankos kum­š­čiu sudavė A. M. į nosį, tuo nukentėjusiajai A. M. sukel­da­mas fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. K., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kal­tę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventine N. Š.. 2018 m. rug­sė­jo 18 d. abu vartojo alkoholinius gė­rimus, išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės bei 5 bute­lius 1 l talpos alaus, kurio stiprumas 5,5 laip­s­nių. Po to susipyko su sugyventine, konfliktavo žo­džiais, smurtas nebuvo naudotas. Atėjusi kaimy­nė, jo sugyventinės teta A. M. pradėjo jam priekaištauti dėl sugyventinės. Bū­nant virtu­vėje, jis, priėjęs prie A. M., vieną kartą ranka sudavė jai į nosį. Ne­matė, kad būtų likę kokie nors suža­lo­jimai, tačiau mano, kad ji tikrai galėjo jausti fizinį skausmą. Po suduoto smū­gio A. M. iš buto išėjo. Tuo metu namuose buvo ir sugyventinės tėvas E. Č., kuris tvarkė krosnį, ar matė, kaip jis sudavė smūgį A. M., nežino. Vaikai žaidė lau­ke, o kur buvo sugy­ventinė, neprisimena. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie alkoholio kie­kio matuokliu patik­rino jo girtumą, nustatė virš dviejų promilių. Dėl to, kad sudavė smūgį A. M., labai gai­lisi. Blaivus taip nebūtų pasielgęs (b. l. 69–71).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- nukentėjusiosios A. M. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1–3, 32–33, 36–37), iš kurių matyti, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. 15.10 val. jai paskambino tame pačiame name gyvenanti N. Š. ir paprašė, kad ateitų pas ją. Atėjusi išgirdo, kad N. su E. K. konfliktuoja. Į konfliktą įsijungė ir ji, kadangi konfliktas vyko dėl rūsio, kurį jos šeima kartu su N. remontavo. Prasidėjus konfliktui, N. su vaikais išėjo pas ją į butą, o ji toliau konfliktavo su E. K., matė, kad jis yra neblaivus. Konf­lik­to metu, 15.15 val., būnant virtuvėje, E. K. staiga atsistojo ir priėjęs prie jos vieną kartą ranka sudavė smūgį į nosį. Jai po suduoto smūgio sužalojimų neliko, tik jautė fizinį skausmą. Priėjo E. Č. ir juos išskyrė. E. K. dar buvo užsi­mojęs jai trenkti, tačiau nepataikė. Ji parė­jo į savo butą ir paskambino policijai. Konflikto metu buvo blaivi. Dėl sukelto fizinio skaus­mo E. K. civi­li­nio ieškinio nereikš;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 18–24), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis, dviejų aukštų. Laiptinėje yra medi­niai laiptai, vedantys į pirmame aukšte esančius du butus, o pirmame aukšte yra mediniai laiptai, vedantys į antrą aukštą. Antrame aukšte kairėje pusėje yra rudos spalvos metalinės durys, pro kurias patenkama į virtuvę, kurioje stovi stalas, ant kurio padėtas alus, tuščias butelis, peleninė, žiebtuvėlis ir krepšelis. Dešinėje pusėje ant grindų numesta metalinė šakutė, prie sienos sustatyta buitinė technika, virtuvinės spintelės, dušo kabina. Kairėje pusėje yra nebaigta statyti krosnis, už kurios matosi kambarys;

- policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu (b. l. 29), kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. apie 15.15 val. pagal pranešimą nuvykę į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), nustatė, kad A. M. kaimynės N. Š. sugy­ventinis E. K. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į nosį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. E. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,80 promilių neblaivumas; A. M. buvo blaivi;

- liudytojo E. Č. parodymais (b. l. 49–50), kad N. Š. mama yra jo sugyventinė. N. jo paprašė, kad jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sutvarkytų krosnį. Todėl jis 2018 m. rugsėjo 18 d. ryte atvyko pas ją. Na­muo­se buvo N. ir trys nepilnamečiai vaikai. Jos sugy­ven­tinis E. K. buvo kaž­kur išėjęs, į namus grįžo apie 15 val. būdamas neblaivus. Girdėjo, kaip E. K. pradėjo konf­lik­tuo­ti su N., dėl ko jie konfliktavo, nežino. Po to atėjo kaimynė A. M., kuri įsi­ki­šo į konfliktą, norėjo apginti N. N. su vaikais išėjus, tarp A. M. ir E. K. vyko konfliktas dėl kažkokio rūsio, jie garsiai šaukė, E. K. vartojo necenzūrinius žo­džius, buvo agresyviai nusiteikęs. Jie konfliktavo virtuvėje, o jis remontavo krosnį, kuri nuo vir­tu­vės atskirta sienele. Nematė, kad E. K. būtų sudavęs smūgį A. M., tačiau pamatė, kad jie stumdosi, todėl priėjęs E. K. patraukė į šalį. Kuomet traukė, jis dar buvo užsimojęs tren­kti A. M., tačiau nepataikė. Kuomet juos išskyrė, konfliktas baigėsi, A. M. išėjo. Netrukus atvyko policijos parei­gū­nai ir E. K. išsivežė. A. M. konflikto metu buvo blaivi. Po konflikto matė, kad ji buvo susiėmusi už nosies, laukdama atvykstančių parei­gū­nų ant nosies buvo užsidėjusi ledo.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad E. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtaudamas sukėlė nuken­tė­­jusiajai fizinį skausmą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kalti­na­ma­jam viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džia­muoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 98–100, 102).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laip­snį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (b. l. 79–80), baustas administracine tvarka (b. l. 85–90), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 91, 92), psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašytas (b. l. 95).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą vei­ką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplin­ky­bė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikals­ta­mos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, E. K. asmeny­bę, atsi­­­žvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir pro­ku­rorė, – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulai­­­­kyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendi­ni­mą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis pri­si­pažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama baus­mė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panai­kin­ti­na baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straip­snio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Res­pub­likos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, E. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, pas­kiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, visuomenės labui.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, E. K. išbūtą laiki­na­me sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsaky­mui įsiteisėjus.

Išaiškinti E. K., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų vie­šųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numa­ty­tą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teis­mas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti E. K., jog:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams pra­šy­mą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo pro­ce­so kodekso nustatyta tvar­ka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė