Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3400-992/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-10-15
Bylos Nr.
e1-3400-992/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36375-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
S. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3400-992/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36375-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

S. Z. (S. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, praeityje teistas šešis kartus, iš kurių paskutinį kartą:

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: S. Z. 2024 m. rugsėjo 16 d., apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 3,37 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis S. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 16 d., apie 22.00 val., nuėjo į kazino, esantį prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Turėjo apie 10 eurų, todėl nusprendė palošti, išlošė aparate 100 eurų. Laimėjęs 100 eurų, užsisakė brendžio: iš pradžių 100 g, paskui dar kartą 100 g ir dar kartą 100 g, kiek išgėrė, nežino. Lošė ir vis laimėdavo po 10 - 20 eurų. Kazino buvo apie 2 valandas. Kiek išlošė, neatsimena. Jam paskambino sugyventinė apie 23.00 val. ir liepė eiti namo. Išėjęs iš kazino namo sugalvojo grįžti sugyventinės automobiliu „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsisėdo už automobilio „Mazda“ vairo ir išvažiavo iš aikštelės, atsidarė pakeliamas užtvaras, pavažiavo apie 20 metrų, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, yra išgėręs, sutiko pasitikrinti blaivumą, jį pareigūnai pristatė į areštinę. Automobilį „Mazda“ pirko jo sugyventinė O. G. iš M. M. vyro, sumokėjo 500 eurų. Neregistravo automobilio „Regitroje“, nes to nenorėjo M. M. vyras. Automobilis priklauso jo sugyventinei O. G., ji jį pirko. Pirkimo pardavimo sutarties perkant automobilį „Mazda“ nepasirašė, pinigus mokėjo O. G. grynais. Labai gailisi, kad vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir būdamas neblaivus (el. b. 1 t., 143 – 146 b. l.).

Liudytoja O. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie S. Z. įvykį neturi, ką pasakyti, ji 2024 m. rugsėjo 16 d. buvo namuose su sūnumi. Sugyventinis S. Z. jai paskambino apie 00.30 val. ir pasakė, kad jį sulaikė policijos pareigūnai. Ji greitai apsirengė ir nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur stovėjo jos automobilis „Mazda“. Matė, kad S. Z. sėdi automobilyje „Mazda“, variklis buvo išjungtas, o šalia stovėjo policijos pareigūnai. Ji suprato, kad niekuo negali padėti ir nuėjo namo. Nori pasakyti, kad automobilis „Mazda“ priklauso jai, ji automobilį pirko 2024 m. liepos 16 d. iš savo asmeninių lėšų už 500 eurų iš A. S.. Norėtų, kad jai grąžintų automobilį, nes ji jį pirko iš savo sutaupytų pinigų, planavo išsilaikyti vairuotojo teises ir juo važinėti (el. b. 1 t., 186 – 188 b. l.).

Iš tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytų duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 16 d., 23.10 val. prie (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, S. Z. vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 3,36 promilių girtumas ir antruoju pūtimu nustatytas 3,37 promilių girtumas (el. b. 1 t., 164 – 170 b. l.).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. M. (el. b. 1 t., 63 b. l.).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų nustatyta, kad 2005 metų gamybos automobilio „Mazda“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1 150 eurų (el. b. 1 t., 171 b. l.).

Iš neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. 23.43 val. S. Z. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena. Nurodyta, kad S. Z. eiti tiesia linija negali. S. Z. pareigūnams paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 12 val., todėl buvo atlikta neblaivumo patikra ir nustatyta, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0126 (patikros sertifikatas Nr. 2070584, galioja iki 2024 m. gruodžio 10 d.) 2024 m. rugsėjo 16 d. 23.24 val., pirmuoju pūtimu S. Z. nustatytas 3,36 promilių girtumas, o 23.39 val. antruoju pūtimu nustatytas 3,37 promilių girtumas. S. Z. parašu patvirtino neblaivumo nustatymo aktą ir duomenis jame (el. b. 1 t., 51 – 54 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad S. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, S. Z. savo kaltę dėl vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, visiškai pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. S. Z. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir liudytojos O. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga – tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų duomenys ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas. Įvertinus tai, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad S. Z. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, S. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis S. Z. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu, siūlomomis skirti baudžiamojo poveikio priemonėmis (el. b. 1 t., 194 – 195 b. l.).

Skirdamas bausmę S. Z., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus – 3,37 prom. girtumas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nustatytina, kad praeityje S. Z. teistas šešis kartus, visos praeityje S. Z. padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su nusikaltimais žmogaus sveikatai. Per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas daug kartų, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilietėlio, paskirtų piniginių baudų nemoka. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje taip pat nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės prašomo dydžio arešto bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam S. Z. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, S. Z. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad S. Z. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, vairavo automobilį, būdamas sunkaus girtumo laipsnio, kaltininkui skirtinas mažesnis nei vidurkio dydžio (skaičiuotino nuo vienerių iki penkerių metų) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 17 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo S. Z. atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), oficialus savininkas yra M. M. (el. b. 1 t., 63 b. l.). Nors ikiteisminio tyrimo metu S. Z. nurodė, kad automobilį „Mazda“ pirko jo sugyventinė O. G. iš M. M. vyro ir sumokėjo 500 eurų, tačiau automobilis oficialiai nebuvo perregistruotas nei S. Z., nei O. G. vardu, dėl ko VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis nuosavybės teise priklauso M. M.. Byloje nebuvo pateikta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad minėto automobilio savininkė M. M. būtų žinojusi, apie tai, jog S. Z. vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Atkreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. Z. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis transporto priemonės „Mazda“, kaina su PVM Lietuvoje 1 150 eurų (el. b. 1 t., 171 b. l.), todėl būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo.

Dėl kardomųjų priemonių tolimesnio taikymo

Vadovaujantis BK 65 – 66 straipsnio nuostatomis, į skirtiną bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. 23.45 val. iki 2024 m. rugsėjo 17 d., 16.05 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis) (el. b. 1 t., 12 – 20, 158 – 163 b. l.).

Kaltinamajam S. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. 1 t., 150 – 153 b. l.) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

S. Z. (S. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Z. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką, nuo 2024 m. rugsėjo 16 d., 23.45 val. iki 2024 m. rugsėjo 17 d., 16.05 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. Z. išieškoti automobilio „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 150 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) sumą.

S. Z. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikinti.

Išaiškinti S. Z., kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai.

2) nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

S. Z. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Šelmienė