Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene-padavėja, teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m, liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – 34 MGL (1700 eur) bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise - teisė vairuoti transporto priemones 3 metams bei turto konfiskavimas – konfiskuotas automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 9 d. įvykdė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise. 2021 m. rugpjūčio 27 d. duomenimis paskirta bauda išieškota dalinai,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., 2024 m. sausio 7 d. apie 02.50 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,84 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje prieš savo sugyventinį D. C., kuriam abiejų rankų pirštų nagais griebė už veido bei dešinės ausies. Tokiu būdu ir veiksmais padarė nukentėjusiajam D. C. nubrozdinimus veide ir dešiniame užausyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. S. parodė, kad kaltę prisipažįsta ir dėl to labai gailisi. Ji gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu D. C. apie 6 metus, veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką H. C.. 2024-01-07 ji dirbo iki 02.00 val., kadangi dirba barmene ir turėjo šventę. Po darbo su kolegomis nutarė išgerti. Jos gėrė labai greitai. Apie 02.30 val. ji grįžo į namus, buvo neblaivi. Dėl išgerto alkoholio kiekio nelabai tiksliai atsimena įvykio aplinkybių, tačiau nori parodyti, kad jai grįžus į namus, ją iš karto buto koridoriuje pasitiko jos sugyventinis D. C., kuris jai pradėjo priekaištauti, kad ji grįžo išgėrusi, per vėlai ir panašiai, tada tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis pradėjo jos rankinuke ieškoti el. cigarečių, kad jai įrodytų, jog ji jam meluoja, kadangi buvo susitarę, kad abu nerūko. Ji nenorėdama, kad jis jas rastų, norėdama jį sustabdyti, pradėjo jį draskyti, galėjo jam nemažiau 5 kartų abejomis savo rankomis apdraskyti veidą bei tuo pat metu galėjo iš savo kairės rankos suduoti 2 smūgius į jo kaklo dešinės pusės sritį, kadangi tuo metu buvo išgėrusi ir supyko, kad jis jai priekaištauja bei rausiasi jos rankinuke. Jis vis tiek ieškojo tų el. cigarečių ir radęs supyko, jas metė į sieną, o viena atšokusi pataikė jai į kairįjį antakį. Ji D. pasakė, kad kvies policiją, o jis atsakė, kad pats iškvies. Atvykę policijos pareigūnai išsiaiškinę situaciją, nusprendė sulaikyti jos sugyventinį, iškvietė vaikų teises. Įvykio metu jos sugyventinis buvo blaivus (jis ir šiaip praktiškai nevartoja), o jai policija nustatė 1,84 promilių neblaivumą. Dėl išgerto alkoholio kiekio ir kadangi buvo labai supykusi ant sugyventinio, parašė ant jo pareiškimą. Įvykio metu jų dukra H. C. miegojo kambaryje, įvykio nematė, atsikėlė prieš atvažiuojant policijai ir viskam nurimus. Policijai išsivežus D., dukra liko su ja su sąlyga, kad kažkas blaivas bus su ja. Ji nurodė kaimynę, kadangi neturi giminaičių, kaimynė sutiko, pasirašė. Po įvykio jos sugyventiniui buvo uždrausta kontaktuoti su ja, bei lankytis ir gyventi jų bute. Dukra liko gyventi su ja, ji yra saugi, ji ja rūpinasi, po šio įvykio ji alkoholio visai nevartoja. Ji ir šiaip alkoholio praktiškai nevartoja, per paskutinius tris metus yra gėrusi maksimaliai 3 kartus. Ji neturi problemų dėl alkoholio. Ji nori susitaikyti su savo sugyventiniu D. C., ji jo atsiprašė per jo advokatą, jis jai atleido. Jie turi bendrą dukrą ir nori išsaugoti savo šeimą. Ji dėl šio įvykio labai gailisi. Anksčiau smurto atvejų jų šeimoje nebuvo. Su sugyventiniu sutaria gerai, retai konfliktuoja, jeigu susipyksta tai dėl smulkmenų. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad nori patikslinti, jog 2024-01-07 apie 02.50 val. jai grįžus į namus, koridoriuje ją pasitiko jos sugyventinis D. C., šis pradėjo jai priekaištauti, kad grįžo per vėlai ir būdama neblaivi, tuomet tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jos sugyventinis paėmęs jos rankinuką, jo viduje ieškojo jos el. cigarečių, ji dėl išgerto alkoholio ir būdama labai supykusi, nenorėjo, kad jis rastų jos el. cigaretes ir tikėdamasi jį sustabdyti, ji griebė jam savo rankų pirštų nagais, už veido ir dešinės ausies, ko pasėkoje ji kelis kartus apdraskė jam veidą ir užausį. Dėl savo poelgio ji labai gailisi, atsiprašė savo sugyventinio, jis jai atleido. Jie susitaikė ir toliau nori gyventi kaip šeima, kartu auginti jų bendrą dukrą. Su sugyventiniu sutaria labai gerai, yra įsitikinusi, kad smurto jų šeimoje daugiau nebus (el. b. 1 t., b. l. 74-77, 127-129).

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad D. C. nustatyti odos nubrozdinimai veide ir dešiniame užausyje, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), turinčiu aštrų kampą arba briauną, iki kreipiantis med. pagalbos 2024 m. sausio 8 d. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti neužilgo vienas po kito. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), turinčiu aštrų kampą arba briauną. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nagais. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant kietu buku daiktu, turinčiu aštrų kampą ar briauną, sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu. Mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienkartinai nukritus ant žemės ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Esant įprastinėms sąlygoms tokių sužalojimų padarymo metu yra jaučiamas fizinis skausmas (el. b. 1 t., b. l. 97-99);

- 2024 m. sausio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūros objektas yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu matomas daugiabutis namas su 4 laiptinėmis. Įėjus į paskutinę laiptinę, antrame aukšte stebima aikštelė su 4 butais. Stebimas 48 butas, į kurį patenkama pro rakinamas duris. Įėjus patenkama į apie 4 kv. m. koridoriuką. Koridoriuke stebima kairėje pusėje patekimai į vonią ir tualetą, tarp jų stovi maža komoda. Žiūrint tiesiai nuo įėjimo stebimas patekimas į gyvenamąjį kambarį, dešinėje pateikimas į virtuvę. Įvykio vietoje jokių tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuota ir nepaimta (el. b. 1 t., b. l. 38-40);

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinį D. C., prieš kurį panaudojo fizinį smurtą, tai yra abiejų rankų pirštų nagais griebė už veido bei dešinės ausies. Tokiu būdu ir veiksmais padarė nukentėjusiajam D. C. nubrozdinimus veide ir dešiniame užausyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymui, ir sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios, nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami A. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų

A. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamosios asmenybę: teista, du kartus bausta administracine tvarka, išsiskyrusi, dirbanti barmene-padavėja. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei jos sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais ir draudimais, jo trukmę nustatant artimą vidutinei.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 4 punkte, 48 straipsnio 6 dalyje, todėl tikslinga kaltinamąją įpareigoti – visą bausmės atlikimo laiką būti namuose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laiką būti namuose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laiką būti namuose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. S., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.