- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-538-175-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- E. S.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamosios bylos Nr. 1A-538-175-2014;
Teisėjas Algis Vieraitis Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00270-2013-7;
2014 m. birželio 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Olego Šibkovo ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo E. S. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 1 d., ir nuteistas pagal 260 str. 1 d. (dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga, - kanapėmis ir jų dalimis) - 2 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose bausme, pagal BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, - amfetaminu ir metamfetaminu) - 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose bausme. Skiriamos bausmės subendrintos tarpusavyje, jas iš dalies sudedant pagal BK 63 str. 1 ir 4 d., ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 (treji) metai 4 (keturi) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Į skiriamą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2012-03-16 iki 2012-05-16 (BK 66 str. 2 d.), bausmė jam skaičiuotina nuo jo faktinio sulaikymo dienos. Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. buvo nuteistas E. Š., tačiau šio asmens atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. kovo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Vilkaviškio mieste iš nenustatyto asmens pravarde „M.“, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas - 14,082 gramo kanapių ir jų dalių, kurias neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), čia neteisėtai laikė iki 2012 m. kovo 16 d., 21.30 val., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, jis 2012 m. kovo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste iš nenustatyto asmens, pravarde „M.“, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas - 0,017 gramo amfetamino ir 4,404 gramo metamfetamino, kurias neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), čia neteisėtai laikė iki 2012 m. kovo 16 d., 21.30 val., kol dalį šių medžiagų - 0,013 gramo amfetamino ir 3,141 gramo metamfetamino kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, kitą dalį šių medžiagų - 0,344 gramo metamfetamino, neteisėtai išplatino - 2012 m. kovo 16 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje iš automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai perdavė E. Š., bei likusią dalį šių medžiagų - 0,004 gramo amfetamino ir 0,919 gramo metamfetamino tais pačiais platinimo tikslais laikė prie savęs (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje automobilyje „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2012 m. kovo 16 d., 22.30 val., šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Nuteistasis E. S. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir prašo jį iš dalies pakeisti - veiką dėl neteisėto narkotinių medžiagų 14.082 gramo kanapių ir jų dalių įsigijimo, gabenimo ir laikymo kvalifikuoti pagal BK 259 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad pripažįsta, jog minėtą kiekį kanapių ir jų dalių neteisėtai įgijo, gabeno ir neteisėtai laikė. Tačiau šias narkotines medžiagas įsigydamas neturėjo tikslo platinti, jas įsigijo savo reikmėms. Teismas neteisingai įvertino įrodymus, todėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nuosprendžio dalyje, kurioje teismas vertina faktinius duomenis ir daro išvadas, iš esmės neišskiria faktinių duomenų, kuriais grindžia teismo išvadas dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Teismo nuomone, tikslą platinti akivaizdžiai įrodo įsigytų narkotinių medžiagų kiekis: 28 dozės kanapių bei 9 dozės amfetamino ir metamfetamino, t. y. 37 dozės. Tačiau teismas jokiais įrodymais nepagrindžia, kodėl tai buvo 37 dozės. Abejotini yra liudytojo L. S. parodymai, nes jo nurodytos aplinkybės nepagrįstos faktais, todėl jų negalima laikyti faktiniais bylos duomenimis. Liudytojas baudžiamajame procese gali būti asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus (BPK 78 str.). Narkotinių medžiagų laikymas viešoje vietoje, jų svėrimas, fasavimas mažais kiekiais, negali būti pagrindu daryti išvadai, kad šios medžiagos įgytos turint tikslą jas platinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad kanapės ir jų dalys buvo fasuojamos, sveriamos ir ruošiamos realizuoti. Tokią išvadą teismas daro remdamasis duomenimis, kurie liečia amfetaminą ir metamfetaminą, bet jis kaltinamas dviem veikomis - kanapių ir jų dalių įsigijimo ir laikymo, bei kita veika - amfetamino įsigijimu, laikymu ir platinimu. Narkotines medžiagas jis vežiojosi automobilyje, tačiau kanapių ten nebuvo. Apeliantas neigia, kad policijos pareigūnams jis prisipažino, jog narkotines medžiagas įsigijo, turėdamas tikslą parduoti. Ikiteisminio tyrimo metu policijos darbuotojai nebuvo apklausti liudytojais ir tik trūkstant įrodymų jį apkaltinti teisme jie buvo apklausti. Su policijos pareigūnais apie narkotinių medžiagų įsigijimą turint tikslą jas platinti jis iš viso nekalbėjo ir nieko jiems neaiškino. Policijos pareigūnams vykdant jo apklausą tai turėjo būti užfiksuota, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas. Be to, policijos darbuotojų parodymai yra prieštaringi. Liudytojas Ž. G., kuris dalyvavo darant kratą, iš viso neužsiminė apie jo prisipažinimą realizuoti narkotines medžiagas. Liudytojai V. Ž., D. P. tik į prokuroro menamus klausimus atsakė, jog jis prisipažino, kad narkotines medžiagas norėjo parduoti. Todėl, jo manymu, ši dalis liudytojų parodymų yra išgalvota. Telefoninių pokalbių suvestinės, kurias teismas laiko įrodymais, yra tik teismo prielaida apie tai, kad jis tariasi su pirkėjais dėl narkotinių medžiagų realizavimo. Nėra nustatyta faktų, kad būtent po tariamo „tarimosi“ jis būtų realizavęs kokias nors medžiagas ar jų dalis. Atsižvelgiant į tai, visos abejonės turėtų būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė nuteistojo skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.
Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas E. S. kaltu pagal BK 260 str. 1 d. rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino dalinai, pareikšdamas, jog abiem atvejais narkotines ir psichotropines medžiagas įgijęs ir laikęs be platinimo tikslų. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys.
Nors nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat neigia savo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jo kaltė byloje visiškai įrodyta užfiksuotu psichotropinės medžiagos – metamfetamino perdavimo kitam kaltinamajam byloje faktu, nuteistojo sulaikymo metu ir jo gyvenamojoje vietoje rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, rastomis jų svėrimo ir pakavimo priemonėmis (svarstyklės, plastikiniai maišeliai), ir objektyviais duomenimis, gautais atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, kuriais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-03-02 20.21 val. iki 2012-03-15 17.45 val. fiksuota informacija apie mažiausiai 8 (aštuonis) E. S. tiesioginio narkotinių (psichotropinių) medžiagų perdavimo kitiems nenustatytiems byloje asmenims atvejus. Pokalbių metu E. S. telefonu duodavo nurodymus „pirkėjams“ prieiti (privažiuoti), kad yra arba savo bute, arba automobilyje – baltos spalvos „Seat“, kokiame jis ir buvo sulaikytas su įkalčiais bei rasta dalis psichotropinių medžiagų. Atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę nustatyta, kad E. S., tarėsi su pažįstamais asmenimis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo naudodamas užmaskuotas frazes, asmenys žargonais ar tiesiogiai jo prašė narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kad kalbama apie narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo nustatyta iš pokalbių pagal sutartinius pavadinimus. Pokalbiuose, pvz., pokalbyje, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini) (2012-03-08, 12.02.26) E. S. su jam paskambinusiu asmeniu kalba ir apie „žolę“, t. y. kanapes ir jų dalis, paklaustas skambinusio, jam atsako, jog pas jį „žolės“ galima gauti bet kada, be to, jeigu „klientas“ paimtų iškart bent 3 dozes, tai tuomet ir pats atvežtų. Pokalbyje, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini) (2012-03-05, 19.52.39), kanapės įvardinamos „žaldumynais“. Kituose pokalbiuose įvardinami ir sintetiniai narkotikai (psichotropinės medžiagos) „baltais dažais“, „baltomis kojinėmis“, taip pat minima ir „dozės“ kaina - 50 Lt (pokalbis, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (2012-03-03, 22-17-27)) (b. l. 40-53, t. 1).
Be to, daiktų - automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame rastų atskirų daiktų apžiūromis nustatyta, kad šiame automobilyje buvusio mobilaus ryšio telefono „Nokia“ atmintyje užfiksuotas susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp E. S. ir nenustatyto asmens, kuris klausia, ar šis turi „parūkyt“, o kaltinamasis atsako, kad ateitų į aikštelę prie „Maksimos“, kur jis stovintis. Susirašinėjimas fiksuotas 2012-03-16, nuo 20.24.26 iki 21.00.34 val. (b. l. 76-81, 82-104, 1 tome), t. y. tuo laiku ir toje pačioje vietoje (prie „Maksimos“), kur jis ir buvo sulaikytas su įkalčiais bei rasta dalis psichotropinių medžiagų. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis palaikė nevienkartinius ryšius su kitais asmenimis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo. Iš ikiteisminiame tyrime Nr. 56-1-00120-12 atlikto nepilnametės liudytojos G. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo taip pat matyti, kad ši liudytoja nurodė E. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), teigdama, jog čia parduodamos psichotropinės medžiagos milteliais, kurios vadinamos „gaidžiu“ (b. l. 20-21, t. 1). Nors E. S. teigimu, jis pats vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad minėtomis medžiagomis jis disponavo neturėdamas tikslo jų platinti.
Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymi pirmosios instancijos teismas, nuteistojo kaltę dėl BK 260 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo byloje pagrindžia ir liudytojų – policijos pareigūnų - Ž. G., D. P., V. Ž. ir R. F. parodymai. Policijos pareigūnų, bendravusių su E. S. nusikaltimo paaiškėjimo (atliekamos kratos jo namuose) metu, parodymai, kad pareigūnams jis prisipažino draudžiamas medžiagas įgijęs perparduoti, iš to užsidirbti, tuo užsiėmė jau apie mėnesį laiko, paneigia nuteistojo versiją dėl platinimo tikslo neturėjimo. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šių liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs ir visiškai atitinka byloje nustatytas objektyviais duomenimis pagrįstas kitas aplinkybes. Bylos medžiagoje nenustatyta, o ir pats apeliantas skunde nenurodo jokių duomenų, galinčių patvirtinti pareigūnų šališkumą ar suinteresuotumą duoti neteisingus parodymus byloje ir norą pakenkti nuteistajam.
Remiantis liudytojo R. F. parodymais, išklausyti pokalbiai nekėlė jokių abejonių, kad E. S. prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Teismui nebuvo pagrindo netikėti ir su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis susijusiomis bylomis dirbančių pareigūnų žiniomis apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojų vartojamą žargoną. Taip pat nebuvo pagrindo abejoti ir liudytojo L. S. parodymais teisme, kad kanapių, amfetamino ir metamfetamino 1 suvartojimo vidutinę normą („dozę“) sudaro 0,5-1 gramas. Todėl kaip visiškai nepagrįsti atmestini nuteistojo skundo argumentai dėl nustatyto medžiagų vartojimo normų skaičiaus ir liudytojo L. S. parodymų nepagrįstumo. BPK 78 str. numatyta, kad kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, o ne tik matęs ar kitaip suvokęs su tiriamu įvykiu susijusius faktus, kaip teigiama apelianto skunde. BPK 20 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Netiesioginiais įrodymais taip pat gali būti grindžiama kaltė ir prieš juos tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių teisingumu. Skirdamas ir subendrindamas laisvės atėmimo bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 41, 54, 61 ir 63 str. reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą ir į visas bylos aplinkybes.
Taip pat teismas nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Pažymėtina, kad byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 2, b. l. 127-128), kurioje nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. S., išlaidas iki 2014 m. birželio 3 d. sudaro 70 (septyniasdešimties) litų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus.
BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. S. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.