Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-10-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-15537-1141/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-16
Bylos Nr.
e2YT-15537-1141/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Enrika Janušonienė
Pareiškėjas
V.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-15537-1141/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03550-2025-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. (V.) A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. (V.) A. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po palikėjos R. A. (toliau – ir palikėja) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, pradėjęs palikimą faktiškai valdyti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra palikėjos vaikaitis. Paaiškino, kad po palikėjos mirties dėl kilusių didelių dvasinių išgyvenimų, artimo giminaičio netekties skausmo ir teisinio raštingumo stokos jis nesikreipė į vietos notarą ir neįformino palikimo priėmimo notarine tvarka. Nurodė, kad po palikėjos mirties jis ir toliau gyveno jai priklausiusiame name, jokių problemų dėl to iki šiol nekilo, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad turto palikimas testamentu buvo pakankamas pagrindas palikimui priimti. Pareiškėjas paaiškino, jog nepaisant aplinkybės, kad palikimo priėmimas nebuvo tinkamai įformintas, pareiškėjas palikimo objektą sudarantį turtą valdė kaip savo, t. y. rūpinosi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, žemės sklypu, taip pat name paliktais palikėjos namų apyvokos bei kitais buities daiktais, name pareiškėjas gyvena iki šiol, naudojasi visais po palikėjos mirties likusiais daiktais, atlieka remontus, atnaujina, tvarko aplinką, moka su turtu susijusius mokesčius. Pareiškėjas nurodė, kad po palikėjos mirties liko šis turtas – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), t. y.: 1) gyvenamasis namas 1A1/m su veranda 1a1/m 63,92 kv. m. bendro naudingojo ploto; 2) sandėlis 1I1/m; 3) tvartas 2I1/m, 4) sandėlis 3I1/m; 5) daržinė 4I1/m; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas).

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. VĮ „Turto bankas“ nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paliktojo turto priėmimą valdyti.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime prašė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog VMI nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime prašė bylą nagrinėti vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais pagal byloje surinktus įrodymus bei teismų praktika. Pažymėjo, kad NŽT neturi duomenų apie palikėjos palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat NŽT nesikreipė į notarą dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (gimimo liudijimais) nustatyta, kad pareiškėjas yra palikėjos vaikaitis. Vadovaujantis į bylą pateiktais mirties liudijimais nustatyta, kad palikėjos sūnus (pareiškėjo tėvas) P. (P.) A. mirė (duomenys neskelbtini), o palikėja mirė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, palikėjos vardu liko registruotas Turtas. Duomenis apie likusius statinius pagrindžia byloje esanti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Marijampolio seniūnijos pažyma apie statinius. Byloje pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad palikėja testamentu Turtą buvo palikusi pareiškėjui (testamentas, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro raštas Nr. S-159, liudijimas). Iš byloje esančio Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro rašto Nr. S-52 matyti, kad po palikėjos mirties minėtame notaro biure nėra pradėta paveldėjimo byla.

8. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad po palikėjos mirties liko gyventi palikėjai priklausiusiame name, rūpinosi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, žemės sklypu, taip pat name paliktais palikėjos namų apyvokos bei kitais buities daiktais, pareiškėjas taip pat nurodė, kad atlieka remontus, atnaujina, tvarko aplinką, moka su turtu susijusius mokesčius. Kaip matyti iš Gyventojų registro išrašo, pareiškėjas nuo 1995 m. gegužės 23 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) Tai iš esmės pagrindžia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad po palikėjos mirties jis liko gyventi palikėjai priklausančiame name. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (mokesčių mokėjimo knygutės ir apmokėjimų kvitų nuotraukų), pareiškėjas po palikėjos mirties mokėjo mokesčius už palikėjos Turtą. Taigi, mirus palikėjai, pareiškėjas perėmė visą palikėjos turtą, aktyviais veiksmais pradėjo jį valdyti kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjos mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo neišreiškė.

9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po palikėjos mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. (V.) A. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priėmė po jo močiutės R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Enrika Janušonienė