Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams: Romualdui Mikliušui, Leonorai Vasiliauskienei, Jolantai Savickaitei, Laimai Balčiūnienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo V. B. ) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo V. B. ) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo M. M. ) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo M. M. ) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo V. M. ) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo V. M. ) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo A. S. ) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo A. S. ) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo T. M. ) laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d., 9 d., šias bausmes ir bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Taikant 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., nuteistajam A. G. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktoji dalis sumažinta vienu šeštadaliu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 71 (septyniasdešimt viena) para arešto.

Į paskirtą bausmę įskaičius kardomojo kalinimo (suėmimo) nuo 2003 m. kovo 25 d. iki 2003 m. birželio 4 d. laiką, nuteistasis A. P. pripažintas jam paskirtą bausmę jau atlikusiu.

- pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo M. M. ) 30 parų arešto;

- pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo M. M. ) 15 parų arešto;

- pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo V. M. ) 30 parų arešto;

- pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo V. M. ) 15 parų arešto;

- pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo A. S. ) 30 parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 36 (trisdešimt šešios) paros arešto.

Į paskirtą bausmę įskaičius kardomojo kalinimo (suėmimo) nuo 2003 m. kovo 25 d. iki 2003 m. balandžio 30 d. laiką, nuteistasis L. A. pripažintas jam paskirtą bausmę jau atlikusiu.

Vadovaujantis BPK 72 str., teismas konfiskavo nusikaltimų padarymo priemones: pas A. G. kratos metu paimtus kompiuterį, jo maitinimo lizdą, monitorių „LG Flatron F700P“ ir spausdintuvą „Hewlett Packard“, taip pat kratos I. P. individualios įmonės „J. G.“ patalpose metu paimtus kompiuterį „Komsis“ ir spausdintuvą „Hewlett Packard“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. , A. T. , A. P. ir L. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėse, organizavo Lietuvos Respublikos piliečius keliauti į užsienį ten nelegaliai dirbti, apgaulingai žadėdami jiems legalų statusą užsienyje, taip pat už tai, kad pagamino ir realizavo netikrus dokumentus.

A. G. ir A. T. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, organizavo Lietuvos Respublikos pilietį V. B. keliauti į Didžiąją Britaniją nelegaliai dirbti, apgaulingai žadėdami jam legalų darbą ir statusą. 2003 m. sausio mėn. „Gintaro“ viešbučio, esančio Vilniuje, Sodų g. 14, 115 kambaryje A. G. kartu su A. T. už materialinį atlyginimą pažadėjo V. B. parengti dokumentus, su kuriais Didžiosios Britanijos migracijos tarnybos pareigūnai įleis V. B. į šalį. Tada A. G. pagamino netikrus dokumentus – panaudodamas I. P. individualios įmonės „J.g.” rekvizitus, surašė fiktyvią pažymą anglų kalba apie tai, kad V. B. yra įgaliotas atstovauti įmonei „J.g.“, ir Didžiosios Britanijos įmonės „T.S.E. S. L.“ pakvietimą anglų kalba, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. A. G. kartu su A. T. už materialinį atlyginimą – 2400 Lt – 2003 m. sausio 19-20 d. „Gintaro“ viešbučio, esančio Sodų g. 14, Vilniuje, 115 kambaryje pateikė netikrus dokumentus V. B. , nurodydami, nuvykus į Didžiąją Britaniją, šiuos dokumentus pateikti Didžiosios Britanijos migracijos tarnybos pareigūnams bei instruktavo, kokius, esant reikalui, paaiškinimus jiems duoti, taip pat nurodė kontaktinius telefonus Didžiojoje Britanijoje ir garantavo V. B. pagalbą surandant darbą bei gyvenamąją vietą šioje šalyje.

Be to, A. G. nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, o A. G. ir A. T. ir už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, realizavo netikrus dokumentus. 2003 m. sausio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą organizuoti Lietuvos Respublikos pilietį V. B. keliauti į Didžiąją Britaniją nelegaliai dirbti, A. G. pagamino netikrus dokumentus – kompiuteriu surinko ir atspausdino I. P. įmonės „J.g.“ įgaliojimą anglų kalba ir 2003 m. sausio 9 d. Didžiosios Britanijos įmonės „T.S.E. S. L.“ pakvietimą anglų kalba, adresuotą įmonei „J.g.“, kuriuose nurodė neatitinkančius tikrovės duomenis, jog V. B. įgaliojamas kaip pardavimų vadybininkas atstovauti įmonei „J.g.” ir į Didžiąją Britaniją vyksta įmonėje „T.S.E. S. L.“ apžiūrėti, išsirinkti ir patikrinti užsakytas prekes. 2003 m. sausio 19-20 d. „Gintaro“ viešbučio, esančio Sodų g. 14, Vilniuje, 115 kambaryje, A. G. ir A. T. realizavo šiuos netikrus dokumentus perduodami juos V. B. .

A. G. , A. P. , A. T. ir L. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, organizavo Lietuvos Respublikos pilietį M. M. keliauti į Didžiąją Britaniją nelegaliai dirbti, apgaulingai žadėdami jam legalų darbą ir statusą. 2003 m. sausio – vasario mėn., „Gintaro“ viešbučio, esančio Sodų g. 14, Vilniuje, 115 kambaryje, A. G. , A. P. , A. T. ir L. A. už materialinį atlyginimą – 2400 Lt – pažadėjo M. M. parengti dokumentus, su kuriais Didžiosios Britanijos migracijos tarnybos pareigūnai įleis M. M. į šalį. Tada A. G. pagamino netikrus dokumentus – panaudodamas įmonės „A.” rekvizitus, surašė fiktyvų įgaliojimą anglų kalba, kad M. M. yra uždarosios akcinės bendrovės „A.“ darbuotojas, Didžiosios Britanijos įmonės „F. E. “ pakvietimą bei sąskaitą-faktūrą anglų kalba, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. A. G. , A. P. , A. T. ir L. A. 2003 m. vasario 24 d. „Gintaro“ viešbučio, esančio Sodų g. 14, Vilniuje, 115 kambaryje pateikė netikrus dokumentus M. M. , nurodydami, nuvykus į Didžiąją Britaniją, šiuos dokumentus pateikti Didžiosios Britanijos migracijos tarnybos pareigūnams bei instruktavo, kokius, esant reikalui, paaiškinimus jiems duoti, nurodė įsigyti bilietą lėktuvo reisui Vilnius – Praha – Londonas – Praha – Vilnius, taip pat nurodė kontaktinius telefonus Didžiojoje Britanijoje ir garantavo M. M. pagalbą surandant darbą bei gyvenamąją vietą šioje šalyje.

Be to, A. G. nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, o A. G. , A. P. , A. T. ir L. A. ir už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, realizavo netikrus dokumentus. 2003 m. sausio – vasario mėn., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, turėdamas tikslą organizuoti Lietuvos Respublikos pilietį M. M. keliauti į Didžiąją Britaniją nelegaliai dirbti, A. G. pagamino netikrus dokumentus – kompiuteriu surinko ir atspausdino 2002 m. vasario 25 d. uždarosios akcinės bendrovės „A.“ įgaliojimą Nr. 14-02 anglų kalba, 2003 m. vasario 21 d. Didžiosios Britanijos įmonės „F. E. “ pakvietimą anglų kalba, adresuotą uždarajai akcinei bendrovei „A.“ ir 2003 m. vasario 18 d. Didžiosios Britanijos įmonės „F. E. “ sąskaitą-faktūrą Nr. 101002/k anglų kalba, kuriuose nurodė neatitinkančius tikrovės duomenis, jog M. M. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „A.“ pardavimų vadybininku ir į Didžiąją Britaniją vyksta įmonėje „F. E. “ apžiūrėti, išsirinkti ir patikrinti užsakomas prekes. 2003 m. vasario 24 d. „Gintaro“ viešbučio, esančio Sodų g. 14, Vilniuje, 115 kambaryje, A. G. , A. P. , A. T. ir L. A. realizavo šiuos netikrus dokumentus perduodami juos M. M. .

A. G. , A. P. , A. T. ir L. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, organizavo Lietuvos Respublikos pilietį V. M. keliauti į Didžiąją Britaniją nelegaliai dirbti, apgaulingai žadėdami jam legalų darbą ir statusą. 2003 m. vasario mėn. „Gintaro“ viešbučio, esančio Sodų g. 14, Vilniuje, 115 kambaryje, A. G. , A. P. , A. T. ir L. A. pažadėjo V. M. už materialinį atlyginimą – 1200 Lt – parengti dokumentus, su kuriais Didžiosios Britanijos ambasados darbuotojai išduos V. M. įvažiavimo vizą. Tada A. G. pagamino netikrus dokumentus – panaudodamas E. R. įmonės rekvizitus, surašė fiktyvią 2003 m. vasario 24 d. pažymą lietuvių kalba apie tai, kad V. M. dirba E. R. įmonėje gamybos valdytoju ir 2003 m. vasario 24 d. raštą lietuvių kalba Didžiosios Britanijos ambasadai, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. A. G. , A. P. , A. T. ir L. A. už materialinį atlyginimą – 1200 Lt – 2003 m. vasario mėn. „Gintaro“ viešbučio, esančio Sodų g. 14, Vilniuje, 115 kambaryje pateikė netikrus dokumentus V. M. , nurodydami, nuvykus į Didžiosios Britanijos ambasadą Vilniuje, šiuos dokumentus pateikti Didžiosios Britanijos ambasados pareigūnams bei instruktavo, kokius, esant reikalui, paaiškinimus jiems duoti tikslu gauti įvažiavimo vizą į Didžiąją Britaniją.

Be to, A. G. nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, o A. G. , A. P. , A. T. ir L. A. ir už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, realizavo netikrus dokumentus. 2003 m. vasario mėn., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, turėdamas tikslą organizuoti Lietuvos Respublikos pilietį V. M. keliauti į Didžiąją Britaniją nelegaliai dirbti, A. G. pagamino netikrus dokumentus – kompiuteriu surinko ir atspausdino 2003 m. vasario 24 d. pažymą lietuvių kalba ir 2003 m. vasario 24 d. raštą lietuvių kalba Didžiosios Britanijos ambasadai, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad V. M. dirba E. R. įmonėje. 2003 m. vasario mėn., tiksliau nenustatytu laiku, „Gintaro“ viešbučio, esančio Sodų g. 14, Vilniuje, 115 kambaryje, A. G. , A. P. , A. T. ir L. A. realizavo šiuos netikrus dokumentus perduodami juos V. M. .

A. G. , A. P. , A. T. ir L. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, organizavo asmenį, pasivadinusį Lietuvos Respublikos piliečiu A. S. , keliauti į Didžiąją Britaniją nelegaliai dirbti, apgaulingai žadėdami jam legalų darbą ir statusą. 2003 m. vasario – kovo mėn., „Gintaro“ viešbučio, esančio Sodų g. 14, Vilniuje, 112 ir 115 kambariuose A. P. , A. T. ir L. A. už materialinį atlyginimą – 2400 litų – pažadėjo parengti dokumentus, su kuriais Didžiosios Britanijos migracijos tarnybos pareigūnai įleis asmenį, pasivadinusį Lietuvos Respublikos piliečiu A. S. , į šalį. A. G. Vilniaus mieste pagamino netikrus dokumentus – panaudodamas V. U. individualios įmonės „K.” rekvizitus, surašė fiktyvų 2002 m. vasario 14 d. įgaliojimą anglų kalba apie tai, kad A. S. yra įgaliotas atstovauti įmonei „K.“ bei sudaryti prekių pirkimo sutartį, ir 2003 m. kovo 11 d. Didžiosios Britanijos įmonės „G. & Sh. Ltd.“ pakvietimą anglų kalba, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. A. G. ir A. T. už materialinį atlyginimą – 2400 Lt – 2003 m. kovo 15 d. „Gintaro“ viešbučio, esančio Sodų g. 14, Vilniuje, 115 kambaryje, pateikė netikrus dokumentus asmeniui, pasivadinusiam Lietuvos Respublikos piliečiu A. S. , nurodydami, nuvykus į Didžiąją Britaniją, Londono oro uoste šiuos dokumentus pateikti Didžiosios Britanijos migracijos tarnybos pareigūnams, bei instruktavo, kokius, esant reikalui, paaiškinimus jiems duoti, nurodė įsigyti bilietą lėktuvo reisui Vilnius – Talinas – Londonas – Talinas – Vilnius, taip pat nurodė kontaktinius telefonus Didžiojoje Britanijoje ir garantavo asmeniui, pasivadinusiam Lietuvos Respublikos piliečiu A. S. , pagalbą surandant darbą bei gyvenamąją vietą šioje šalyje.

Be to, A. G. nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, o A. G. ir A. T. nuteisti dar ir už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, realizavo netikrus dokumentus. 2003 m. vasario – kovo mėn., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, turėdamas tikslą organizuoti asmenį, pasivadinusį Lietuvos Respublikos piliečiu A. S. , keliauti į Didžiąją Britaniją nelegaliai dirbti, apgaulingai žadėdamas jam legalų darbą ir statusą, A. G. pagamino netikrus dokumentus – kompiuteriu surinko ir atspausdino 2002 m. vasario 14 d. V. U. įmonės „K.“ įgaliojimą Nr. 17-03 anglų kalba ir 2003 m. kovo 11 d. Didžiosios Britanijos įmonės „G. & Sh. Ltd.“ pakvietimą anglų kalba, adresuotą įmonei „K.“, kuriuose nurodė neatitinkančius tikrovės duomenis apie tai, kad A. S. įgaliojamas atstovauti įmonei „K.” ir į Didžiąją Britaniją vyksta sudaryti prekybos sutartį su „G. & Sh. Ltd.“ bei išsiaiškinti gabenamų prekių kokybę. 2003 m. kovo 15 d. „Gintaro“ viešbučio, esančio Sodų g. 14, Vilniuje, 115 kambaryje, A. G. ir A. T. realizavo šiuos netikrus dokumentus perduodami juos asmeniui, pasivadinusiam Lietuvos Respublikos piliečiu A. S. .

A. G. , A. P. ir A. T. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, organizavo Lietuvos Respublikos pilietį T. M. keliauti į Didžiąją Britaniją nelegaliai dirbti, apgaulingai žadėdami jam legalų darbą ir statusą. 2003 m. kovo 20 d. „Gintaro“ viešbučio, esančio Sodų g. 14, Vilniuje, 115 kambaryje A. G. , A. P. ir A. T. už materialinį atlyginimą – 1200 Lt – T. M. pažadėjo parengti dokumentus, kuriuos pateikęs Didžiosios Britanijos migracijos tarnybos pareigūnams, T. M. bus įleistas į šalį – fiktyvų Didžiosios Britanijos įmonės kvietimą atvykti sudaryti prekių pirkimo – pardavimo sutartį bei fiktyvią pažymą apie T. M. įdarbinimą.

BK 63 str. 10 d. nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamosios teisės teorijoje tęstiniu nusikaltimu laikoma viena nusikalstama veika, kuri susideda iš kelių tapačių veikų, nukreiptų į vieningą objektą ir padarytų esant vieningai kaltininko tyčiai bei siekiant vieningo rezultato. Tęstinio nusikaltimo ypatumas pasireiškia tuo, kad jis padaromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis galėtų sudaryti savarankiškus nusikaltimus, tačiau tokiais nelaikomi, nes sudaro vieno to paties nusikaltimo sudėtines dalis. Tokiu atveju nusikalstama veika kvalifikuojama tik pagal vieną BK straipsnį ar jo dalį. Tačiau nagrinėjamoje byloje A. G. padarytas nusikalstamas veikas laikyti vienu tęstiniu nusikaltimu, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Pirmiausia negalima sutikti su apelianto argumentu, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo tapačios. Iš bylos matyti, kad skiriasi ne tik visų teismo pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų laikas, bet ir kitos faktinės jų padarymo aplinkybės. Nors ir į tą pačią užsienio valstybę, tačiau buvo organizuojamos ne to paties, o kiekvienos veikos atveju vis kitų nukentėjusiųjų kelionės. Kiekvieno nukentėjusiojo kelionė buvo organizuojama ir kitomis skirtingomis konkrečiomis aplinkybėmis. Organizuojant tas keliones, atitinkamai ir buvo pagaminti bei realizuoti skirtingi netikri dokumentai. Be to, skirtingas nusikalstamas veikas nuteistasis A. G. konkrečiais atvejais padarė veikdamas skirtingų asmenų bendrininkų grupėse. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos ir ne tuo pačiu, o skirtingu laiku. Nors tęstinio nusikaltimo atveju atskirų šį nusikaltimą sudarančių veikų padarymo laikas gali skirtis, vis dėlto pažymėtina, kad šioje byloje tarp tų atskirų veikų nustatyti palyginti ilgi laiko tarpai. Tačiau esmine aplinkybe laikytina tai, kad šioje byloje tikrai nebuvo nustatyta, kad nuteistieji, tarp jų ir A. G. , veikė turėdami vieningą tyčią ir siekdami vieningo rezultato. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistieji jau iš anksto tarėsi ir planavo organizuoti būtent visų kaltinime nurodytų nukentėjusiųjų keliones, taip pat nenustatyta, kad jie veikė turėdami vieningą tyčią organizuoti konkretų kelionių į užsienį skaičių arba padaryti tai per tam tikrą konkretų laikotarpį. Neįrodyta ir tai, kad už šias paslaugas iš nukentėjusiųjų buvo siekiama gauti kokią nors bendrą konkrečią pinigų sumą ir panašiai. Tokių tikslų nepatvirtina jokie įrodymai ir tai savo parodymuose paneigė visi nuteistieji. Tai reiškia, kad padarę vieną nusikalstamą veiką, nuteistieji po tam tikro laiko vėl darė kitas panašias nusikalstamas veikas, tačiau tai jie darė ne veikdami vieninga tyčia ir nesiekdami vieningo konkretaus rezultato. Todėl teismas šių veikų pagrįstai nevertino vienu tęstiniu nusikaltimu, o jas tinamai įvertino atskiromis ir savarankiškomis nusikalstamomis veikomis, kurias teisingai atskirai kvalifikavo pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. bei pagal BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. Tuo pačiu skiriant už šias atskiras nusikalstamas veikas bausmes, pagrįstai buvo vadovaujamasi BK 63 str. nuostatomis.

Tačiau nors ir atmetus atskirus jau aptartus nuteistojo A. G. skundo argumentus, kitoje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas, nes jame suformuluotas prašymas sušvelninti paskirtą bausmę yra pagrįstas. Nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl kelių priežasčių: dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo skiriant subendrintą bausmę, o taip pat dėl neteisingų bausmių už atskiras nuskalstamas veikas paskyrimo.

Iš nuosprendžio matyti, kad paskirdamas galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. G. , teismas subendrino ne tik šiuo nuosprendžiu jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Kolegijos nuomone, ši kitu nuosprendžiu A. G. paskirta bausmė buvo subendrinta nepagrįstai.

BK 63 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 str. 9 d. nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Iš bylos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu A. G. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 82² str. 1 d. ir pagal 2000 m. BK 300 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams, o remiantis BK 75 str., šios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Tuo nuosprendžiu A. G. buvo nuteistas iš esmės už tokias pačias nusikalstamas veikas, kaip ir dabar nagrinėjamoje byloje. Tuomet jis buvo nuteistas už tai, kad 2002 m. spalio mėnesį gabeno R. E. į Angliją ten nelegaliai dirbti, apgaulingai žadant nukentėjusiajai legalų statusą užsienyje, o taip pat už tai, kad darydamas šią nusikalstamą veiką, dar ir panaudojo netikrus dokumentus. Iš bylos matyti, kad šiuo skundžiamu nuosprendžiu pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas A. G. padarė dar iki kito nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo. Nepaisant to, skirti A. G. galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 9 dalimi ir subendrinant jam 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, nebuvo pagrindo. Vadovaujantis BK 63 str. taisyklėmis, skirti bausmę pagal nusikalstamų veikų sutaptį galima tik tais atvejais, jeigu dėl tų veikų asmuo nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir nėra kitų teisinių kliūčių vykdyti dėl tų veikų baudžiamąjį persekiojimą. Tuo tarpu skirti A. G. bausmę dar ir subendrinant jam bausmę, paskirtą 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, tokia teisinė kliūtis buvo, o teismas jos nenustatė ir neįvertino. Jau buvo paminėta, kad nurodytu nuosprendžiu pirmojoje byloje A. G. paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., buvo atidėtas 2 metams. Jau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismui buvo pateikta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis, kuria, vadovaujantis BK 75 str. 4 d. ir BPK 358 str., A. G. nuo bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, atleistas pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Šioje nutartyje nurodoma, kad nuteistasis A. G. vykdė jam paskirtus teismo įpareigojimus, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nepadarė naujų nusikaltimų, todėl teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų, laikysis įstatymų reikalavimų, todėl nuo paskirtos bausmės turi būti atleistas. Nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės A. G. buvo atleistas 2007 m. sausio 31 d. teismo nutartimi, kuri buvo priimta jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir jau vykstant dėl šio nuosprendžio paduotų apeliacinių skundų nagrinėjimui. Tačiau ši aplinkybė vis tiek nepašalina teismo nutarties atleisti nuteistąjį nuo bausmės teisinių pasekmių. Šioje dalyje kolegija taip pat pažymi, kad nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo metu A. G. nuo bausmės pirmojoje byloje teismo nutartimi dar nebuvo atleistas, pirmosios instancijos teismas šį klausimą turėjo svarstyti bet kuriuo atveju. Skundžiamas nuosprendis šioje byloje priimtas 2006 m. gegužės 10 d., tuo tarpu 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos A. G. bausmės atidėjimo 2 metams terminas pasibaigė 2006 m. balandžio 21 d., t.y. dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 13 p. išaiškinta, kad tuo atveju, kai nuteistasis nėra galutinai atleistas nuo bausmių, kurių vykdymo atidėjimo laikas yra pasibaigęs, teismas bylos už naujo nusikaltimo padarymą nagrinėjime padaro pertrauką arba atideda bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas galutinio atleidimo nuo atidėtų bausmių klausimas. Nors šiame išaiškinime paminėtas bylos už naują nusikaltimą nagrinėjimas, kolegijos nuomone, yra visiškai akivaizdu, kad lygiai taip pat teismas turėjo pasielgti ir nagrinėdamas bylą dėl nusikalstamų veikų, padarytų dar iki nuosprendžio pirmojoje byloje, kuriuo atidėtas bausmės vykdymas, priėmimo. Tačiau šioje byloje teismas to nepadarė ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskyrė jau pasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminui ir nelaukiant iki bus išspręstas galutinio atleidimo nuo atidėtos bausmės klausimas. Bet kuriuo atveju, apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis, kuria A. G. atleistas nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, yra galiojanti, įsiteisėjusi ir privalo būti vykdoma. BK X skyriaus skirtingi straipsniai numato įvairias atleidimo nuo bausmės rūšis, kurios pagal savo turinį klasifikuojamos į sąlygines ir besąlygines. Pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, teismas tikrina, ar asmuo įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus, ar padarė naujus nusikaltimus ar kitokius teisės pažeidimus, įvertina ir kitas aplinkybes, o po to priima vieną iš BK 75 str. 4 d. 1-4 punktuose numatytų sprendimų. Tačiau teismui jau nusprendus priimti sprendimą, numatytą BK 75 str. 4 d. 1 p., ir atleidus nuteistąjį nuo bausmės, šis atleidimas nuo bausmės jau yra galutinis ir besąlyginis. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nuteistasis A. G. nuo 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, pasibaigus jos atidėjimo terminui, yra atleistas, todėl ši bausmė negalėjo ir negali būti bendrinama su kitomis bausmėmis skiriant galutinę subendrintą bausmę. Dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d., 9 d., A. G. paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 1 mėnesiui, turi būti panaikinta.

Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad teismas nuteistajam A. G. dar ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“. Skunde teisingai nurodoma, kad A. G. turėjo būti laikomas pirmą kartą nuteistu asmeniu, todėl teismas jam turėjo taikyti ne šio amnestijos įstatymo 5-ąjį, o 4-ąjį straipsnį ir 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtą neatliktą laisvės atėmimo bausmę sumažinti ne vienu šeštadaliu, o vienu ketvirtadaliu. Iš nuosprendžio taip pat matosi, kad amnestijos įstatymas A. G. netinkamai taikytas ir dėl kitų priežasčių. Nesuprantamas ir nelogiškas pats teismo sprendimas iš pradžių paskirti nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, tame tarpe ir subendrinus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, o tik po to mažinti tą pirmojoje byloje paskirtą bausmę taikant amnestijos įstatymą. Tačiau pilnai tenkinti prokuroro skundą ir amnestijos įstatymą pritaikyti teisingai šiuo atveju nėra pagrindo. Panaikinant nuosprendžio dalį dėl 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo vadovaujantis BK 63 str. 9 d., tuo pačiu iš viso išnyksta ir pagrindas mažinti tuo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Todėl teismo padarytos amnestijos įstatymo taikymo klaidos šiuo atveju ištaisomos tiesiog panaikinant ir šią nuosprendžio dalį. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas A. G. padarė jau po 2002 m. spalio 25 d., todėl šioms veikoms 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymas jau netaikomas.

Iš nuosprendžio matyti, kad nuteistajam A. G. paskirtos galutinės subendrintos bausmės rūšiai ir dydžiui esminę reikšmę turėjo būtent jau nurodytu ankstesniu 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 63 str. 9 d. nuostatas subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl dėl jau išdėstytų priežasčių šią nuosprendžio dalį dėl nurodytos bausmės subendrinimo panaikinus, iš naujo skiriant galutinę subendrintą bausmę, ji turėtų būti švelnesnė jau vien dėl šios priežasties. Tačiau nuteistajam A. G. ir už kiekvieną šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, kolegijos nuomone, taip pat neteisingos ir aiškiai per griežtos. Tokia išvada daroma dėl keleto priežasčių.

A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 293 str. 1 d ir 300 str. 1 d. Už visas tas veikas teismas, skirtingai negu kitiems nuteistiesiems, A. G. paskyrė tik laisvės atėmimo bausmes. Pagal BK 11 str. nuostatas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., laikomos nesunkiais, o BK 293 str. 1 d. – sunkiais nusikaltimais. Nepaisant to, abiejų šių baudžiamųjų įstatymų sankcijos numato ne tik laisvės atėmimo, bet ir alternatyvias, švelnesnių rūšių bausmes: BK 293 str. 1 d. sankcija numato dar ir arešto bausmę, o BK 300 str. 1 d. - baudą ir areštą. Pagal BK 55 str. reikalavimus teismas visada privalo motyvuoti sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, nes tokiais atvejais paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Tačiau pagal BK 54 str. 1 ir 2 d. nuostatas teismas ir už bet kurias kitas nusikalstamas veikas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgęs į BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. BPK 305 str. 1 d. 4 p. aiškiai nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas turi išdėstyti bausmės skyrimo motyvus. Apie tai išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.1.2 punkte. Vadinasi, jeigu baudžiamojo įstatymo sankcija numato ne tik laisvės atėmimo, bet ir alternatyvias, švelnesnių rūšių bausmes, nuosprendyje teismas visada privalo motyvuoti sprendimą skirti būtent laisvės atėmimo bausmę nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos sunkumo. Juo labiau tokį sprendimą privaloma motyvuoti skiriant laisvės atėmimo bausmę už nesunkų nusikaltimą. Tuo tarpu iš šioje byloje priimto nuosprendžio matyti, kad teismas išdėstytų reikalavimų nesilaikė ir laisvės atėmimo bausmių paskyrimo nuteistajam A. G. nemotyvavo. Nuosprendyje išdėstytos kai kurios aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta skiriant bausmes šiam nuteistajam, tačiau tos aplinkybės ne tik nemotyvuoja laisvės atėmimo bausmių paskyrimo, bet netgi atvirkščiai, leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam buvo pagrindas paskirti kaip tik sankcijose numatytas švelnesnių rūšių bausmes. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas nustatė vieną nuteistojo A. G. atsakomybę sunkinančią, tačiau ir dvi tą atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Toliau nurodoma, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis turi šeimą, kurią išlaiko, nusikaltimais padaryta fiziniams asmenims žala yra atlyginta. Dėl to A. G. skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį, tačiau realaus laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos nuomone, paties teismo išdėstytos aplinkybės labiau pagrindžia kaip tik ne laisvės atėmimo, o švelnesnių rūšių bausmių paskyrimą. Būtent tokia išvada daroma išsamiau ir detaliau įvertinus visas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, kiekvienos iš jų reikšmę, o taip pat atsižvelgiant ir į kitų BK bendrosios dalies normų, reguliuojančių bausmės skyrimą, nuostatas.

Kaip jau buvo paminėta, teismas nustatė dvi A. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi, o taip pat nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimą. Vienintele jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas nusikalstamų veikų padarymas bendrininkų grupėje. Kolegijos nuomone, dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės nusveria vieną sunkinančią ne tik skaičiumi, bet ir savo svarba, todėl kaip tik šios lengvinančios aplinkybės ir turi svarbesnę reikšmę skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui. BK 61 str. 2 d. kaip tik ir nurodoma, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kad nuosprendis turi būti keičiamas dėl A. G. neteisingai paskirtų bausmių, patvirtina ir kitų BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių, susijusių tiek su nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniu, tiek ir su kaltininko asmenybe, įvertinimas. Nuteistasis A. G. padarė keletą tyčinių nusikalstamų veikų, kurių dalis yra laikomos sunkiais nusikaltimais. Taip pat akivaizdu, kad šis nuteistasis buvo aktyvus tų nusikaltimų vykdytojas ir jo vaidmuo bendrininkų grupėse nebuvo antraeilis. Tačiau vertinant sunkiu laikomo BK 293 str. 1 d. numatyto nusikaltimo tikrąjį pavojingumo laipsnį, būtina atsižvelgti į kai kurias, kolegijos nuomone, svarbias aplinkybes. Nusikalstamos veikos organizuojant Lietuvos Respublikos piliečių keliones į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti, o taip pat tų kelionių organizavimui reikalingų dokumentų klastojimas bei jų realizavimas, buvo padaryti 2003 m. pradžioje dar iki Lietuvos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą. Būtent tuo laikotarpiu daug Lietuvos Respublikos piliečių pageidavo keliauti ypač į Vakarų Europos valstybes, neretai turėdami tikslą ten pasilikti ilgesniam laikui ar net nuolatiniam gyvenimui, taip patys planuodami ten nelegaliai gyventi ir dirbti. Išvykimas į tas užsienio valstybes buvo apsunkintas vizų gavimu, taip pat būtinumu užsienio valstybių institucijoms pateikti įvairius dokumentus, patvirtinančius vykimo į tas valstybes tikslus bei garantuojančius ten vykstančių asmenų savalaikį sugrįžimą iš tų šalių. Būtent šios aplinkybės kaip tik ir sudarė sąlygas tuo metu plačiai paplitusiam reiškiniui, kai įvairūs tarpininkai padėdavo organizuoti asmenų išvykimą į užsienį, neretai tai darydami neteisėtu būdu, klastojant dokumentus ir pan. Pažymėtina, kad tie į užsienį vykstantys asmenys dažniausiai patys suprasdavo, kad tos jų kelionės nelegalios ir netgi apie tai, kad dokumentai, kuriais jie patys pasinaudoja, yra suklastoti. Būtent šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos yra tipinis paminėtų situacijų pavyzdys. Tačiau aptarta situacija visiškai pasikeitė Lietuvos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, išnykus daugeliui vykimo į Vakarų Europos valstybes barjerams, o su daugeliu tų valstybių įsigaliojus beviziam režimui. Taip iš esmės pasikeitus šioms aplinkybėms, padaryti nagrinėjamoje byloje nustatytas nusikalstamas veikas šiuo metu jau net nebūtų reikalo, nes išnyko pačios tas veikas sąlygojusios objektyvios priežastys. Šioje byloje kaltinamieji ir jų gynėjai netgi kėlė klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 36 str., teigdami, kad nusikalstamos veikos iki bylos nagrinėjimo teisme dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingos. Šie argumentai, kolegijos nuomone, yra nepagrįsti. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs naujas Baudžiamasis kodeksas ir, konkrečiai, BK 293 straipsnis, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nepanaikino, o vien dėl to, kad Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, A. G. ir kitų nuteistųjų padarytas veikas laikyti netekusiomis pavojingumo, pagrindo nėra. Tomis veikomis nukentėjusiesiems buvo padaryta dar ir turtinė žala. Kita vertus, šioje nagrinėjamoje byloje nukentėjusiesiems padarytą žalą nuteistieji A. G. ir A. T. visiškai atlygino, todėl teismui netgi iš viso neteko spręsti jokių civilinių ieškinių klausimų. Šioje byloje kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors BK 95 str. numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai nepasibaigė, tačiau po A. G. ir kitų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų iki nuosprendžio priėmimo jau praėjo tikrai daug laiko. Tai taip pat turi reikšmės vertinant tų veikų pavojingumą šiuo metu, o tuo pačiu ir reikšmės skiriamų bausmių rūšiai ir dydžiui. Atitinkamos išvados daromos ir įvertinus nuteistojo A. G. asmenybę apibūdinančius duomenis. Iš bylos matyti, kad A. G. 1984 metais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme pagal 1961 m. BK 90 str. 4 d. už valstybinio turto vagystę. Tuomet jis buvo nuteistas už tai, kad dirbdamas kroviku Vilniaus plastmasinių dirbinių gamykloje, per įmonės tvorą permetė ir pagrobė polietileno plėvelę ir kitokius plastmasės dirbinius. Nuo tos bausmės jis buvo lygtinai atleistas ir šis jo teistumas seniai išnykęs. Įvertinus paminėto nusikaltimo pobūdį pagal šių dienų kriterijus, taip pat labai ilgą laiką, praėjusį jau po šio teistumo išnykimo, paminėta aplinkybė tikrai negalėjo turėti jokios reikšmės skiriant A. G. bausmę šioje byloje. Pažymėtina tai, kad ši aplinkybė iš viso nepaminėta ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje. Teismas, skirdamas bausmes, nuosprendyje nepaminėjo ir kito, 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžio bei juo A. G. paskirtos bausmės. Tačiau, kolegijos nuomone, dėl to galima padaryti ir visai kitokias išvadas. Nors nuosprendyje užsimenama apie skiriamų bausmių individualizavimo principą, tačiau faktiškai to principo nebuvo laikomasi. Iš bylos matyti, kad kitas nuteistasis šioje byloje A. T. bendrininkų grupėje su A. G. padarė visus tuos pačius nusikaltimus ir jo vaidmuo tų nusikaltimų padaryme buvo nemažiau svarbus ir aktyvus negu A. G. . Panašūs ir šių nuteistųjų asmenybes apibūdinantys duomenys. Nepaisant to, A. G. buvo paskirtos laisvės atėmimo, o A. T. su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, nuosprendyje pažymėjus, kad A. T. yra neteistas. Visa tai leidžia padaryti išvadą, kad nors nuosprendyje tai ir nebuvo paminėta, skiriamai A. G. bausmių rūšiai reikšmės turėjo jau ankstesniu 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė reikšmės, o juo labiau esminės, paskirti A. G. būtent laisvės atėmimo bausmę ir tuo jį išskirti iš kitų kaltinamųjų asmenų, negalėjo turėti ir tam nebuvo jokio pagrindo. Visų pirma, nuo anksčiau paskirtos bausmės A. G. yra galutinai atleistas, ta bausmė negalėjo būti bendrinama vadovaujantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis ir tai šiame nuosprendyje jau buvo aptarta. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad visos A. G. nusikalstamos veikos buvo padarytos dar iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo. Dar svarbesnė aplinkybė ir tai, kad visos tos nusikalstamos veikos ne tik tapačios, tačiau ir buvo tiriamos toje pačioje byloje. Tik 2003 m. spalio 23 d. byla dėl vienos tapačios veikos, kurioje nukentėjusiąja pripažinta R. E. , buvo išskirta į atskirą tyrimą. Ši išskirta byla anksčiau perduota teismui ir joje priimtas 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendis. Dėl kitų tapačių nusikalstamų veikų vėliau priimtas šiuo metu skundžiamas kitas nuosprendis. Tuo pačiu metu tirtų dalies tapačių veikų išskyrimas į atskirus tyrimus, o po to ne vieno, bet kelių nuosprendžių priėmimas ir nepriklausė nuo kaltinamojo valios, ir tai jokiu būdu negali apsunkinti jo teisinės padėties, t.y. keliais nuosprendžiais asmeniui paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu negali būti griežtesnė už bausmę, kuri, įvertinus visas aplinkybes, turėtų būti skiriama vienu nuosprendžiu. Bet kuriuo atveju, nepaisant paminėto ankstesnio nuosprendžio, A. G. turi būti laikomas nusikaltusiu pirmą kartą, o skiriant jam bausmes, jų rūšiai ir dydžiui ankstesnis nuosprendis negalėjo turėti jokios svarbesnės, o juo labiau lemiamos, reikšmės. Vien tai,kad A. G. padarė dar vieną tapačią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo pripažintas kaltu kitu nuosprendžiu, jam, lyginant su kitais nuteistaisiais šioje byloje, nebuvo pagrindo skirti ir griežtesnės rūšies bausmę. Kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad nors 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu A. G. ir buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau, nepaisant to, kad 1961 m. BK 82² str. 1 d. numatyta veika irgi buvo įtraukta į to kodekso 8¹ str. išvardintų sunkių nusikaltimų sąrašą, teismas ir tuomet padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. G. atidėjo. Tokį sprendimą teismas priėmė dar ir nenustačius jokių A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, toje byloje nebuvo atlyginta nukentėjusiajai R. E. padaryta turtinė žala ir teismas nuosprendžiu patenkino jos civilinį ieškinį. Tuo tarpu šiuo metu nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo paminėta, nuteistasis dar iki nuosprendžio priėmimo atlygino visiems nukentėjusiesiems padarytą žalą, teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o po nusikalstamų veikų padarymo jau praėjo žymiai daugiau laiko. Jau buvo aptarta ir tai, kad nuosprendyje pats teismas išdėstė iš esmės nuteistojo asmenybę tik teigiamai apibūdinančius duomenis. Iš bylos matyti, kad po nusikaltimų padarymo 2003 m. pradžioje, nuo to laiko ir iki šiol A. G. jokių naujų nusikaltimų arba kitokių teisės pažeidimų nepadarė. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina ir išlaiko vaikus, taip pat ir dar mažametę dukrą. Jo žmona tuose pačiuose namuose dar ir slaugo visiškos negalios invalidą tėvą ir yra paskirta jo rūpintoja. Teismui papildomai pateikti ir duomenys apie paties nuteistojo A. G. sveikatos būklę, iš kurių matyti, kad ir jis serga lėtinėmis ligomis ir yra netekęs 45 procentų darbingumo lygio. Nepaisant to, nuteistasis dirbo ir dirba V.Į. „V.“, kur gauna pakankamą atlyginimą, kuris būtinas ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir šeimos išlaikymui.

Svarstydama nuteistajam A. G. paskirtų bausmių teisingumo klausimą, kolegija taip pat vadovaujasi ir BK 41 str. nuostatomis dėl bausmės paskirties bei kitomis BK normomis, kurių visuma faktiškai išreiškia įstatymo leidėjo principinę nuostatą, kad laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tik tais atvejais, kai jau jokiomis kitomis švelnesnių rūšių bausmėmis dėl padarytų nusikalstamų veikų ar kaltininko asmenybės ypatingo pavojingumo tikrai nebūtų pasiekti nei baudžiamajam procesui, nei pačiai bausmės paskirčiai keliami reikalavimai. Būtent tuo paaiškinama tai, kad naujojo 2000 m. BK specialiosios dalies straipsniuose netgi ir už sunkius nusikaltimus, ypač jeigu jie nesusiję su smurtu bei žala žmogaus gyvybei ar sveikatai, dažnai yra numatomos labai plačios sankcijų ribos, taip pat tose sankcijose numatomos kelių rūšių, ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Tokios alternatyvios bausmių rūšys numatytos ir baudžiamųjų įstatymų, už kuriuos nuteistas A. G. , sankcijose.

Apibendrindama jau išdėstytų ir aptartų aplinkybių visumą, kolegija daro išvadą, kad už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam A. G. paskirtos bausmės yra neteisingos, nes jos savo rūšimi aiškiai per griežtos. Įvertinus tas pačias jau aptartas aplinkybes, A. G. ir pagal BK 293 str. 1 d., ir pagal BK 300 str. 1 d. kolegija skiria šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – areštą. Bausmes iš naujo subendrinus, irgi skiriama tos pačios rūšies ir galutinė subendrinta bausmė.

Iš nuosprendžio taip pat matyti, kad subendrindamas ne tik A. G. , bet ir kitiems nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, teismas irgi netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nesilaikė BK 63 str. nustatytų bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklių. Šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o siekiant ištaisyti padarytas klaidas, nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje.

BK 63 str. 1 d. numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 str. reglamentuoja bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, bendrinimo tvarką, o ne jau subendrintų bausmių bendrinimo tvarką. Tačiau išimtį numato BK 63 str. 6 d. nustatytos taisyklės. Čia nurodyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, o po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis. Būtent tokia situacija nustatyta ir šioje byloje. Visi nuteistieji šioje byloje, organizuodami Lietuvos Respublikos piliečių keliones į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti ir tuo pačiu metu suklastodami bei realizuodami su tomis kelionėmis susijusius dokumentus, tomis pačiomis veikomis ir tuo pačiu metu padarė po dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, t.y. BK 293 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. Akivaizdu, kad visais šiais atvejais yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Be to, palyginus šias dvi skirtingas nusikalstamas veikas, akivaizdu, kad jos labai skiriasi ir pagal pavojingumą, ir priskiriamos net ne gretutinėms, o dar skirtingesnėms – nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, numatytoms BK 11 str. 3 ir 5 punktuose. Todėl tokios bausmės galėjo būti subendrinamos tik griežtesnėmis bausmėmis apimant švelnesnes ir tokiam bausmių subendrinimo būdui buvo netgi ne vienas, o abu BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 punktuose numatyti pagrindai. Tačiau visi nuteistieji padarė ne po vieną, o po keletą tapačių nusikalstamų veikų, sudarančių jau nurodytų skirtingų nusikaltimų sudėtis, todėl tos skirtingu laiku padarytos veikos jau sudaro savarankiškų nusikalstamų veikų realią sutaptį. Kadangi tos veikos faktiškai tapačios ir numatytos tuose pačiuose BK straipsniuose, bausmės už jas galėjo būti bendrinamos tik vadovaujantis BK 63 str. 3 arba 4 dalimi, tas bausmes visiškai arba iš dalies sudedant. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo vadovautis dar ir BK 63 str. 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t.y. iš pradžių kiekvienam nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas dėl kiekvieno nukentėjusiojo paskirtas pagal BK 293 str. 1 d. ir pagal BK 300 str. 1 d. bausmes subendrinti apėmimo būdu. O jau po to šias subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutines subendrintas bausmes. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matosi, kad teismas, bendrindamas bausmes, nesivadovavo BK 63 str. 6 dalimi, tačiau nurodė, kad vadovaujasi BK 63 str. 1, 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, t.y. taikė abu bausmių subendrinimo būdus – apėmimą ir dalinį sudėjimą. Pažymėtina, kad įsigaliojus naujajam 2000 m. Baudžiamajam kodeksui, bausmių bendrinimo, o ypač nuosprendžio rezoliucinės dalies tinkamo išdėstymo teisminė praktika iki šiol galutinai nesusiformavusi. Galima sutikti, kad esminiu nuosprendžio trūkumu nebūtų laikoma, jeigu jame iš karto būtų nurodomi abu BK 63 str. numatyti bausmių bendrinimo būdai, o po to tinkamai išdėstoma konkreti ir aiški bausmių bendrinimo tvarka. Tačiau bet kuriuo atveju bausmių bendrinimas šioje byloje turėjo atitikti jau išdėstytus BK 63 str. 6 d. reikalavimus, o skundžiamame nuosprendyje jų nebuvo laikomasi. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad iš nuosprendžio neaišku, kurias bausmes teismas subendrino apėmimo būdu, o kurias iš dalies sudėjo. Pažymėtina dar ir tai, kad kai kuriose vietose ši nuosprendžio dalis išdėstyta iš viso nesuprantamai. Pavyzdžiui nuosprendyje nurodoma, kad A. G. „...šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes apėmus ir subendrinus iš dalies sudėti su Vilniaus apygardos teismo... paskirta ir neatlikta bausme...“. Iš to, kas čia išdėstyta, iš viso neaiškūs bausmių subendrinimo būdai, o faktiškai galima manyti, kad teismas visas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir tik po to prie subendrintos bausmės pridėjo dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 4.1.4 punkte išaiškinta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas turi nuosekliai surašyti paskirtas bausmes, nurodyti įstatymą (BK straipsnį, jo dalį ir punktą), pa­žy­min­tį, pa­gal ku­rį jas su­ben­dri­na, ir su­ben­dri­ni­mo bū­dą. To paties nutarimo 4.1.7. punkte išaiškinta, kad visi teismo sprendimai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti išdėstyti aiškiai, kad nebūtų sunkumų juos vykdyti. Šioje byloje priimtas nuosprendis neatitinka ir šių reikalavimų. Paskirtų bausmių subendrinimo būdai ir patys jų subendrinimą numatantys įstatymai surašyti ir išdėstyti nenuosekliai, neaiškiai ir tai gali apsunkinti nuosprendžio vykdymą. Pažymėtina, kad esant tokiu būdu išdėstytai nuosprendžio rezoliucinei daliai tikrai iškiltų keblumų tais atvejais, jeigu nuosprendį tektų keisti dėl atskirų nusikalstamų veikų ar už jas paskirtų bausmių, taip pat jeigu iškiltų būtinumas ateityje dar kartą bendrinti bausmes vadovaujantis BK 63 ar 64 straipsniais. Ištaisant šias nuosprendžio klaidas, bausmės prokuroro apeliaciniame skunde nurodomu būdu iš naujo subendrinamos nuteistiesiems A. T. , A. P. ir L. A. . Tokiu pačiu būdu kolegija subendrina ir nuteistajam A. G. jau šiuo nuosprendžiu paskirtas naujas bausmes.

Prokuroro apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad nuteistajam A. T. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes teismas turėjo subendrinti apėmimo būdu, t.y. griežtesne arešto bausme apimant švelnesnę bausmę – baudą. To nepadaręs ir paskyręs abi šias bausmes, teismas nepagrįstai nepritaikė BK 63 str. 2 d. nuostatų. Kolegijos nuomone, prokuroro apeliacinis skundas yra pagrįstas bei tenkintinas ir šioje dalyje. Iš nuosprendžio matyti, kad nuteistajam A. T. teismas už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. paskyrė vienodas 60 parų arešto bausmes, o pagal BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. – 30 MGL dydžio baudas. Po to teismas, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., nusprendė paskirtas bausmes subendrinti apimant ir iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti 66 paras arešto ir 33 MGL dydžio baudą. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad A. T. pagal BK 293 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. paskirtos arešto ir baudos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bendrintinos apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Tačiau pagal BK 65 str. 2 d. nuostatas bauda yra nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

Vertinant nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išdėstytą A. T. paskirtų bausmių subendrinimą, kolegija dar kartą konstatuoja tuos pačius nuosprendžio trūkumus, kurie jau buvo aptarti. Tačiau vieninteliam iš nuteistųjų A. T. bendrinant dar ir skirtingų rūšių – arešto ir baudos bausmes, teismas netinkamai pritaikė ir kitus baudžiamuosius įstatymus – ne tik BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, bet ir BK 65 straipsnį. Be to, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstytos neteisingos išvados dėl nurodytų įstatymų taikymo.

BK 42 str. 4 d. nurodoma, kad šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais gali būti skiriamos dvi bausmės. Tai reiškia, kad asmeniui, padariusiam ne vieną, o kelias nusikalstamas veikas, subendrinant bausmes vadovaujantis BK 63 str. arba 64 str. nuostatomis, įstatymas nedraudžia paskirti dviejų skirtingų rūšių bausmių, taip pat ir arešto bei baudos. BK 63 straipsnis, numatantis bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles, irgi nedraudžia, kad galutinę subendrintą bausmę sudarytų dvi skirtingų rūšių bausmės. Tačiau to paties straipsnio 2 ir 5 dalyse nenurodoma ir jokių išimčių, kurios draustų apėmimo būdu subendrinti kokių nors konkrečių rūšių bausmes. Taigi nedraudžiama ir griežtesne arešto bausme apimti švelnesnės bausmės baudos. Tuo tarpu BK 65 straipsnis numato bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles. Šio straipsnio 1 d. išdėstyta, kokiais santykiais prilyginamos visų rūšių bausmės kitų rūšių bausmėms jas sudedant arba keičiant kitomis. BK 65 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Draudžiamas dvigubas bausmių keitimas.

Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas padarė klaidą apėmimo būdu nesubendrindamas arešto ir baudos bausmių pirmiausia todėl, kad klaidingai sau išsiaiškino BK 63 str. 2 ir 5 dalių, o ypač BK 65 str. prasmę. Kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad BK 65 str. nustato ne bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas, o tik tų bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles. Bausmės sudedamos ir keičiamos tik tais atvejais, kai jos subendrinamos pagal BK 63 str. dalinio arba visiško sudėjimo būdu, taip pat skiriant bausmę vadovaujantis BK 64 str. Bausmės vienos kitomis dėl tam tikrų priežasčių gali būti keičiamos ir nuosprendžio vykdymo metu. Pavyzdžiui, BK 47 str. 6 d. nurodyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje numatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. To paties BK 47 str. 7 d. nurodyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Apibendrinant kolegija dar kartą paaiškina, kad BK 65 str. 2 dalis draudžia baudą keisti kitos rūšies bausme ir privalomai nurodo baudą skirti kartu su kita bausme tik tais atvejais, kai bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 arba 64 straipsniais dalinio arba visiško bausmių sudėjimo būdu. Tuo tarpu bausmes subendrinant apėmimo būdu, BK 65 str. nuostatos iš viso netaikomos, o vadovaujamasi tik BK 63 str. 2 d. nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias bet kurios rūšies griežtesnė bausmė apima bet kurios rūšies švelnesnes bausmes. Tokiu pačiu būdu griežtesnė arešto bausmė apima švelnesnę bausmę baudą.

Dėl netinkamo jau nurodytų baudžiamųjų įstatymų aiškinimo ir pritaikymo teismas ne tik neteisingai subendrino bausmes A. T. , tačiau dėl tos pačios priežasties nuosprendyje dar ir išdėstė vienas kitoms prieštaraujančias išvadas. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teisingai nurodoma, kad BK 293 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. numatytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bausmės už šias veikas turi būti bendrinamos apėmimo būdu. Kolegija sutinka su šia išvada, o šiame nuosprendyje jau buvo konstatavusi, kad nurodomas bausmes subendrinti apėmimo būdu yra netgi du, t.y. BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 punktuose numatyti pagrindai. Tačiau toliau teismas nuosprendyje išdėstė jau visai kitokią, prieštaraujančią ankstesnei, išvadą, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Ši antroji teismo išvada nepagrįsta ir apie tai kolegija jau yra pasisakiusi. Tuo tarpu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas išdėstė, kad vadovaujasi BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. ir bausmes subendrina apimant ir iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę A. T. skiria 66 paras arešto ir 33 MGL dydžio baudą. Tačiau iš tikrųjų paminėtuoju BK 63 str. 5 d. 1 p. nebuvo vadovaujamasi, o bausmės A. T. paskirtos vien tik dalinio bausmių sudėjimo būdu. Tai matosi iš to, kad A. T. paskirtą galutinę subendrintą bausmę sudaro dvi bausmės – areštas ir bauda, be to, šios abiejų rūšių subendrintos bausmės didesnės už bausmes, kurios šiam nuteistajam paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas.

Keičiant nuosprendį šioje dalyje, už nusikalstamas veikas atskirai dėl visų nukentėjusiųjų nuteistajam pagal BK 293 str. 1 d. paskirtos arešto bausmės, o pagal BK 300 str. 1 d. – baudos bendrinamos griežtesnėmis arešto bausmėmis apimant švelnesnes bausmes baudas. Be to, skiriant A. T. galutinę subendrintą bausmę, jam skiriama irgi vienos rūšies, t.y. arešto bausmė. Iš nuosprendžio taip pat matyti, kad A. T. nepagrįstai paskyrus galutinę subendrintą bausmę – areštą ir baudą, o po to į bausmę įskaičius kaltinamojo kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką, teismas pripažino A. T. jau atlikusiu tik arešto bausmę. Tuo tarpu jam paskirta kita bausmė – bauda pagal skundžiamą nuosprendį dar liko neatlikta. Todėl keičiant nuosprendį šioje dalyje ir paskiriant A. T. galutinę subendrintą tik arešto bausmę, įskaičius į šią bausmę kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką, A. T. taip pat būtina pripažinti jam paskirtą bausmę jau visiškai atlikusiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d., 9 d., nuteistajam A. G. paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 1 mėnesiui, taip pat nuosprendžio dalį, kuria, taikant Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu nuteistajam A. G. paskirta neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu šeštadaliu, - panaikinti.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam A. G. paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė. Nuteistajam A. G. paskirti tokias bausmes:

- pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo V. B. ) 60 parų arešto;

- pagal BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo V. B. ) 40 parų arešto;

- pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo M. M. ) 60 parų arešto;

- pagal BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo M. M. ) 40 parų arešto;

- pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo V. M. ) 60 parų arešto;

- pagal BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo V. M. ) 40 parų arešto;

- pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo A. S. ) 60 parų arešto;

- pagal BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo A. S. ) 40 parų arešto;

- pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. (dėl nukentėjusiojo T. M. ) 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., dėl nukentėjusiojo V. B. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., dėl nukentėjusiojo M. M. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., dėl nukentėjusiojo V. M. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., dėl nukentėjusiojo A. S. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 6 d., šias paskirtas apėmimo būdu subendrintas bausmes bei dėl nukentėjusiojo T. M. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2003 m. kovo 25 d. iki 2003 m. rugsėjo 4 d. ir nuteistąjį A. G. pripažinti jam paskirtą bausmę visiškai atlikusiu. Jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – panaikinti.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems A. T. , A. P. ir L. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimo.

Subendrinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes A. T. :

- vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., dėl nukentėjusiojo V. B. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 60 parų arešto;

- vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., dėl nukentėjusiojo M. M. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 60 parų arešto;

- vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., dėl nukentėjusiojo V. M. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 60 parų arešto;

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., dėl nukentėjusiojo A. S. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 6 d., šias paskirtas apėmimo būdu subendrintas bausmes bei dėl nukentėjusiojo T. M. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę A. T. paskirti 66 (šešiasdešimt šešias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2003 m. kovo 25 d. iki 2003 m. gegužės 30 d. ir nuteistąjį A. T. pripažinti jam paskirtą bausmę visiškai atlikusiu. Jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – panaikinti.

Subendrinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes A. P. :

- vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., dėl nukentėjusiojo M. M. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 40 parų arešto;

- vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., dėl nukentėjusiojo V. M. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 40 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 6 d., šias paskirtas apėmimo būdu subendrintas bausmes bei dėl nukentėjusiųjų A. S. ir T. M. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę A. P. paskirti 71 (septyniasdešimt vieną) parą arešto.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2003 m. kovo 25 d. iki 2003 m. birželio 4 d. ir nuteistąjį A. P. pripažinti jam paskirtą bausmę visiškai atlikusiu. Jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – panaikinti.

Subendrinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes L. A. :

- vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., dėl nukentėjusiojo M. M. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 30 parų arešto;

- vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., dėl nukentėjusiojo V. M. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d., BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 6 d., šias paskirtas apėmimo būdu subendrintas bausmes bei dėl nukentėjusiojo A. S. pagal BK 25 str. 2 d. ir 293 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę L. A. paskirti 36 (trisdešimt šešias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2003 m. kovo 25 d. iki 2003 m. balandžio 30 d. ir nuteistąjį L. A. pripažinti jam paskirtą bausmę visiškai atlikusiu. Jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – panaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.