Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-19 · Byla Nr. N1-778-408/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
N1-778-408/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38042-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
D. K., A. S.
Advokatai
Stasė Kupčiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.N1-778-408/2018Proceso Nr.1-01-1-38042-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1; 1.2.14.10.2.1;1.1.7.2.3;1.1.7.2.5;1.1.10.1; 1.1.8.12;1.1.8.10.3;1.1.11.1;2.1.15.3.3.2;2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui,dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum,

kaltinamiesiems D. K. ir A. S., jų gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, A. S. įstatyminei atstovei V. K.,

civilinio ieškovo atstovui A. R.,

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vygintui Aukštuoliui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, Kauno (duomenys neskelbtini) 8 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Jonavoje, neteistas ir A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, Kauno (duomenys neskelbtini) 8 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, 2017-03-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, teistas 1. 2018-02-01 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalimi 3 dalies 5 punktu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. 2. 2018-02-09 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų. Kauno apylinkės teismo 2018-04-05 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi Kauno apylinkės teismo 2018-02-09 nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018-02-01 nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą, nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 7 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2018-02-01 ir pagal 2018-02-09 nuosprendį, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepilnamečiai D. K. ir A. S. 2017-07-27, apie 17.50 val., veikdami bendrininkų grupe kartu su mažamečiu E. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, pro pravirą langą patekę į Daugiabučių namų savininkų bendrijai Nr. 384 priklausantį rūsį, esantį Draugystės g. 5E, Kaune, išliejo ten buvusį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą degų skystį ir jį padegė, sukeldami gaisrą. Tokiu būdu jie bendrais veiksmais sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, dėl to galėjo nukentėti žmonės. Sugadintas Daugiabučių namų savininkų bendrijai Nr. 384 priklausantis turtas: rūsio patalpos plastikinis langas 290 eurų vertės, 2 vnt. elektros jungtukų, bendros 8 eurų vertės, 6 vnt. šviestuvų, bendros 168 eurų vertės, namo rūsio patalpos sienos 1950 eurų vertės, tokiu būdu padarė bendrą 2416 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teismas pagarsino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet jos parodė, kad 2017-07-27, apie 15 val., jis, A. S. ir E., kurio pavardės nežino, ėjo pasivaikščioti. Vaikščiojo kiemais Draugystės gatvėje, Kaune. Viename iš namų pamatė atidarytą rūsio langą. Langas buvo privertas, tačiau iš šono matė, kad jis neuždarytas. Jis ir A. kartu išspyrė lango rėmą ir langas atsidarė. Jie pasižiūrėjo į rūsio vidų. Rūsyje buvo lova, darbo įrankiai, spinta, lentos, putos, kažkokia spintelė, kibirai. Visi trys pro tą langą įlipo į rūsį. Rūsyje išpylė ant žemės ten buvusį cementą, vandenį ir dažus. Jis pamatė kažkokį butelį su skysčiu. Butelis stovėjo prie vieno iš kibirų. Jis paėmė tą butelį ir skystį išpylė. Išpylė vienoje vietoje ant žemės. To skysčio buvo gal koks litras, gal mažiau. Tada juokais pasakė A., kad pabandytų uždegti tą skystį. Tik pajuokavo, o A. pasiėmė žiebtuvėlį ir tą skystį uždegė. Skystis iš karto užsidegė, buvo didelė liepsna, pradėjo kažkoks vėjas pūsti iš ventiliatorių. Nuo ugnies jam nusvilo kojų plaukai. Jie išsigando ir iš rūsio pabėgo. Jis išlipo per vieną langą, o A. su E. per kitą rūsyje buvusį langą. Nežino ar kas nors juos matė. Jie išsigandę nubėgo į Pramonės „Maxima“. Per pagrindinį įėjimą į „Maxima“ įbėgo, o pro kitą išbėgo ir nubėgo į sustojimą. Ten įlipo į troleibusą. Važiuodami troleibusu matė, kad atvažiavo du gaisrinės automobiliai. Kodėl padegė nežino. Labai gailisi dėl to ką padarė (1 t, b. l. 146-147, 148-149, 157-158).

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu teismas pagarsino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet jis aprodė, kad 2017-07-27, galėjo būti apie 17 val., kartu su D., t. y. D., pavardės nežino, ir E. J., ėjo pasivaikščioti. Vaikščiojo kažkur prie Girstupio, po to, ėjo link „Maxima“ parduotuvės Pramonės pr. Ėjo per kiemus. D. pamatė pravirą, vėdinimui pradarytą, rūsio langą. Jis pasiūlė eiti pažiūrėti arčiau. Priėjus arčiau jis ir D. pradėjo spardyti tą pravirą langą. Langas atsidarė. Visi trys įlipo pro langą į rūsį. Tame rūsyje buvo dažai, betonas, dar visokie daiktai, kurių dabar neprisimena. Rūsyje visi trys išpylė dažus, išbarstė cementą. Po to, D. rado kažkokį skystį, kurį išpylė ant žemės. D. pasakė uždegti tą skystį. D. tik šiaip pasakė, o jis pagalvojo, kad sako rimtai ir tą skystį uždegė. Uždegė su žiebtuvėliu kurį turėjo su savimi. Viskas užsidegė, jie greitai per langus iš rūsio pabėgo. D. išlipo per kitą langą, nes jų ten buvo du, o jis ir E. išlipo pro tą patį langą, pro kurį įlipo. Išlipę iš rūsio bėgo link „Maxima“ parduotuvės, o iš parduotuvės į sustojimą. Niekas neprašė, padegti to rūsio. Nežino kodėl taip padarė. Nesigaili, kad taip pasielgė (2 t., b. l. 58-59, 66-67).

Kaltinamiesiems D. K. ir A. S. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš mažamečio liudytojo E. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl amžiaus, parodymų matyti, kad jis su A. S. ir D., pavardės nežino, ėjo į Dainavos pusę. Ėjo ir kiemais, ir gatvėmis. Kur tiksliai ėjo nežino. Kiek prisimena A. su D. susitarė eiti į rūsį. Rūsio langas buvo truputį praviras, viršus atsilenkęs. A. įspyrė į tą rūsio langą. Spyrė ir D.. Langas atsivėrė, jie greitai įlipo į rūsį. Rūsyje stovėjo lova, stalas, dar buvo cemento, šlapio ir sauso, stovėjo įrankiai, ant lovos drabužiai. A. su D. atidarę rūsio duris pasižiūrėjo ar nieko nėra laiptinėje, po to jie pradėjo mėtyti cementą, lieti dažus, mėtė dažus ant sienų. Jis taip pat metė truputį cemento. Po to, D. rado degų skystį. Tik po to sužinojo, kad tai degus skystį. D. pradėjo visur lieti. Mano, kad D. nežinojo, kad tai degus skystis. D. juokaudamas pasakė A. „uždek“. A. pasiėmė žiebtuvėlį ir skystį padegė. Pradėjo viskas degti, matė tik raudoną liepsną, matė kaip D. gesina savo koją, nes jam nudegė kojos plaukai. Po to jis ir A. pradėjo laužti langą pro kurį įlipo, nes jis buvo palūžęs truputį, vos jį atidarė, pirma išlipo A., po to jis. D. išlipo per kitą langą. Labai išsigando. Išlipę iš rūsio, nubėgo į „Maxima“ Pramonės pr. tualetą. Po to, į sustojimą, į autobusą. Matė kaip važiavo gaisrinės mašinos. Apie tai papasakojo savo tėčiui. Gailisi, kad taip pasielgė, daugiau taip nesielgs (1 t., b. l. 68-69).

Iš liudytojo, daugiabučio namo bendrijos Nr. 384 įgalioto atstovo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis yra gyvenamojo namo, esančio Draugystės g. 5 E, Kaune, bendrijos pirmininkas. 2017-07-27 vakare, tikslaus laiko neprisimena, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino K. J. iš buto Nr. 34 ir pasakė, kad buvo gaisras. Paaiškino, kad gaisras buvo rūsyje, susirinkimų salėje. Salėje buvo sudėtos „Lit Art“ statybinės medžiagos. Žino, kad rūsio langas gaisro dieną buvo atidarytas. Gaisro metu sunaikintas turtas, t. y. statybinės medžiagos, priklausančios UAB „Lit Art“. Namo bendrijai priklausančio turto nesunaikinta. Bendrijai priklausantį rūsį padegę nepilnamečiai D., E. ir A., kurių pavardžių nežino, skatinami jų tėvų, buvo pasižadėję atlyginti gaisro metu padarytą žalą, t. y. išvalyti padegto rūsio salę. Dėl to, 2017-11-25 jis užsakė konteinerį ir sutartu laiku 10 val. visi trys nepilnamečiai, be tėvų palydos, pasirodė prie namo. Jų buvo paprašyta išnešti iš rūsio salės sugadintus daiktus ir išmesti juos prie konteinerio, o jei daiktas mažagabaritinis, tai įmesti jį į konteinerį. Visas šis darbas buvo suderintas su nepilnamečių tėvais, su jais buvo kalbėta ir jie tikėjosi, kad tėvai atvyks kartu su vaikais, tačiau nei vienas iš vaikų tėvų neatėjo. Su tėvais buvo sutarta, kad jei bus išvalyta rūsio patalpa jie nereikš jiems pretenzijų ir nepateiks civilinio ieškinio. Atėję nepilnamečiai pradėjo darbą, t. y. salės tvarkymą tačiau po 15 minučių dingo salės nesutvarkę. Apie tai, kad vaikai pabėgo, informavo vieno vaiko mamą V., pavardės nežino. Daugiau apie norą atlyginti padarytą žalą nekalbėjo nei vaikai, nei jų tėvai. Kodėl vaikai pabėgo nežino. Patikslino, kad gaisro metu sugadinti DNSB Nr. 384 priklausantys šie daiktai: plastikinis langas 290 eurų vertės, elektros jungtukai 2 vnt. bendros 8 eurų vertės, šviestuvai 6 vnt. bendros 168 eurų vertės, patalpos sienos 1950 eurų vertės. Iš viso bendrijai padaryta 2416 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 32-33,34-35, 36-38).

Iš nepilnamečių liudytojų A. B. ir I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-07-27 jos ėjo drauge nuo „Maxima“ parduotuvės, Pramonės pr. ir pamatė, kad trys paaugliai bėga ir vienas iš jų šaukia „ką padarei“. Jie prabėgo pro jas. Jos ėjo toliau, bet po to pamatė prie namo dūmus ir stipri ugnis ėjo iš apatinio, rūsio namo lango. Jos pakvietė A. mamą, jos gyvena šalia ir A. mama paskambino gaisrininkams. Iš tų trijų berniukų vienas buvo vidutinio ūgio, šviesių plaukų, strazdanotas, jai bent taip atrodė. Visi trys berniukai buvo su šortais ir marškinėliais trumpomis rankovėmis. Tą gerai prisimena. Kitas berniukas buvo aukštas ir tamsių plaukų, o trečio nelabai prisimena. Kiek prisimena jis buvo tamsiai rudų plaukų, bet gali suklysi. Tuos berniukus buvo mačiusi prieš dvi - tris dienas. Juos matė Pramonės „Maxima“ prie išėjimo. Tą dieną buvo tik tas šviesiais plaukais ir kažkuris kitas. Tie berniukai jai nėra pažįstami. Ji gyvena netoli „Maxima“ parduotuvės ir to namo, kurio rūsys degė. Tie berniukai nėra iš jų kiemo, nėra matyti. Tą vidutinio ūgio šviesiaplaukį tikrai atpažintų iš nuotraukų, o dėl kitų dviejų, nėra įsitikinusi. Ji nežino tiksliai koks numeris to namo, kurio rūsys degė. Gali būti Draugystės g. 9 E, tačiau tiksliai neprisimena. Kai berniukai prabėgdami pasakė žodžius „ką padarei“ ji ir A. pagalvojo, kad jie kažką prisidirbo. Berniukai bėgo nuo to namo, kurio rūsys degė, link „Maxima“ pusės (1 t., b. l. 47-48, 52-53).

Iš liudytojos R. K. parodymų matyti, kad 2017-07-27, apie 17-18 val., jų name kilo gaisras. Užsidegė rūsio patalpos. Jų name, rūsyje yra bendro naudojimo salė, apie 30-35 kvadratinių metrų dydžio. Šioje salėje jie laikė įvairias statybines medžiagas. Tos statybinės medžiagos namo bendrijai nepriklauso. Jos priklauso firmai, kuri renovavo namą. Užsidegė statybinės medžiagos. Iš bendrijai priklausančių daiktų ten buvo tik sofa ir fotelis, staliukas. Šie daiktai tik aprūko. Sudegė tik statybos firmai priklausančios statybinės medžiagos. Rūsio langai buvo atidaryti, gaisras buvo užgesintas, tik rūko dūmai. Ar rūsio salės langai buvo atidaryti prieš gaisrą nežino. Paskutinį kartą toje salėje buvo gegužės mėnesio pabaigoje. Tada visi langai buvo uždaryti. Ar juos kas atidarė ar ne nežino. Nežino kas galėjo padegti rūsio salės patalpas ir nieko neįtaria (1 t., b. l. 56-57).

Iš liudytojo K. J. parodymų matyti, kad 2017 m. liepos mėn. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, gali būti liepos 27 d., apie 17 val., būnant namuose išgirdo sprogimą po jo butu esančioje rūsio salėje. Gal po kokių poros minučių išgirdo antrą sprogimą toje pačioje vietoje, t. y. rūsio salėje. Tada per virtuvės langą pamatė juodus dūmus. Greitai uždarė virtuvės langą ir liepė savo sutuoktinei skambinti gaisrinei, o pats išbėgo į lauką žiūrėti kas darosi. Netoli namo stovėjo trys mergaitės. Jis jų paklausė ar jos nematė kas čia atsitiko. Mergaitės papasakojo, kad matė kaip trys vaikinai pribėgo vienas prie rūsio salės lango, pastūmė langą ir metė per langą kažką į vidų ir gavosi sprogimas, po to pribėgo vienas vaikinas ir taip pat kažką metė į rūsio vidų ir gavosi antras sprogimas. Mergaitės pasakojo, kad jos tiksliai matė kaip tie vaikinai metė kažką pro langą į rūsio salę. Labai greitai atvažiavo gaisrinės automobiliai. Gaisrininkai greitai užgesino gaisrą. Jis paprašė gaisrininko, kad užsirašytų mergaičių, kurios matė įvykį, kontaktus. Rūsio salėje, kurioje kilo gaisras, buvo sudėtos statybinės atliekos. Pagal mergaičių pasakojimus suprato, kad langas buvo pravertas, nes jos matė, kad vaikinai ranka tik pastūmė langą ir langas atsidarė. Jie lango nedaužė (1 t., b. l. 65-66).

2017-07-27 įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota įvykio vieta, esanti Draugystės g. 5 E, Kaune (1 t., b. l. 11-16).

Kilusio gaisro 2017-07-27 akte nurodoma, kad gaisro kilimo priežastis yra pašalinis ugnies šaltinis (1 t., b. l. 19).

2017-11-09 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas E. J. parodo kaip jis pateko į rūsio patalpą name Nr. 5 E, Draugystės g., Kaune, ir kaip iš jo išlipo kilus gaisrui (1 t., b. l. 86-90).

2017-11-23 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis D. K. parodo kaip jis pateko į rūsio patalpas esančias adresu Draugystės g. 5E, Kaunas, kaip jas padegė ir kaip išbėgo iš padegtos patalpos (1 t., b. l. 159-164).

2017-11-09 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. S. parodė kaip jis pateko į rūsio patalpas esančias Draugystės g. 5 E, Kaune, kaip jas padegė ir kaip išbėgo iš padegtos patalpos (2 t., b. l. 68-73).

2017-08-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja A. B. nuotrauką Nr. 3, kurioje yra įtariamas D. K., atpažįsta berniuką, kuris gaisro dieną kartu su kitais dviem berniukais bėgo nuo degančio namo link parduotuvės „Maxima“ ir kuris, jos manymu, sukėlė gaisrą (1 t., b. l. 91-94).

2017-08-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja A. B. nuotrauką Nr. 6, kurioje yra įtariamasis A. S., atpažįsta berniuką, kuris gaisro dieną kartu su kitais dviem berniukais bėgo nuo degančio namo link parduotuvės „Maxima“ (1 t., b. l. 95-98).

2017-11-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja I. J. nuotrauką Nr. 4, kurioje yra įtariamasis D. K., atpažįsta berniuką, kuris bėgo nuo namo, kurio rūsys degė, link Maxima parduotuvės, o nuotraukoje Nr. 2 yra A. S., jis taip pat bėgo nuo namo, kurio rūsys degė (1 t., b. l. 99-102, 103-106).

Svetimo turto sunaikinimas kvalifikuotinas kaip padarytas visuotinai pavojingu būdu kai panaudojamas toks būdas, kuris yra pavojingas kitų žmonių gyvybei, šią aplinkybę kaltininkas suvokia kaip ir tai, kad grėsmė kitų žmonių gyvybei yra reali. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus.

Bylos įrodymais yra nustatyta kad kaltinamieji D. K. ir A. S. veikdami bendrininkų grupe kartu su mažamečiu E. J., kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, pro pravirą langą patekę į Daugiabučių namų savininkų bendrijai Nr. 384priklausantį rūsį, išliejo ten buvusį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą degų skystį ir jį padegė sukeldami gaisrą. Tokiu būdu jie bendrais veiksmais sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Sugadintas daugiabučių namų savininkų bendrijai Nr. 384 priklausantis turtas: rūsio patalpos plastikinis langas 290 eurų vertės, 2 vnt. elektros jungtukų, bendros 8 eurų vertės, 6 vnt. šviestuvų, bendros 168 eurų vertės, namo rūsio patalpos sienos 1950 eurų vertės, tokiu būdu padarė bendrą 2416 eurų turtinę žalą.

Teismas sprendžia, kad yra neabejotinai nustatyta, jog kaltinamųjų veiksmai sudarė realų pavojų kitų žmonių gyvybei, jie suvokė, kad sunaikina svetimą turtą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir taip veikti nori.

Teismas neabejoja, kad kaltinamieji suprato pavojingą savo veikimo pobūdį, tai, kad veikia visuotinai pavojingu būdu, numatė, kad dėl jų veikos bus nepataisomai sugadintas, tai yra sunaikintas, svetimas turtas ir to siekė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei BK 80-81 straipsniuose, 90-91 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvina jo prisipažinimas ir gailėjimasis nusikalstus, kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui D. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą.

D. K. neteistas, administracine tvarka baustas, registruotas VšĮ Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre, Priklausomybės ligų centre nesigydė, nesilankė, Kauno (duomenys neskelbtini) D. K. charakterizuoja patenkinamai (1 t., b. l. 116).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis šiuo metu mokosi, BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, negali būti skiriamas, nes būtų sutrikdytas jo mokymosi procesas, jis būtų izoliuotas nuo visuomenės, todėl šiuo atveju, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti kitą bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina viena iš BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, įvertinus tai, kad jis nepilnametis, bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės minimumui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu.

A. S. teistas, baustas administracine tvarka, , registruotas VšĮ Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre, Priklausomybės ligų cente neregistruotas, Kauno (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b. l. 19-20)

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis šiuo metu mokosi, todėl BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, negali būti skiriamas, nes būtų sutrikdytas jo mokymosi procesas, jis būtų izoliuotas nuo visuomenės, todėl šiuo atveju, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti kitą bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina viena iš BK 187 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, įvertinus tai, kad jis nepilnametis, bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės minimumui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2018-04-05 nutartimi paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant.

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę, itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, yra nepilnametis, jauno amžiaus, mokykloje vertinamas patenkinamai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad A. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Civilinis ieškinys.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Daugiabučių namų bendrija Nr.384 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 3203, 30 eurų turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 138-139).

Kaltinamieji su ieškiniu nesutinka, sprendžia, jog jis yra per didelis.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012), šiuo atveju atlikti sugadinto turto remontą ar įsigyti kitą turtą.

Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, civilinė ieškovė patyrė turtinę žalą, kadangi buvo sugadintas jai priklausantis turtas – rūsio patalpos. Patalpos nesuremontuotos, žala neatlyginta. Tarp kaltinamųjų padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamųjų veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir šioje dalyje tenkintinas visiškai.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakovai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamieji D. K. ir A. S. yra nepilnamečiai, pajamų negauna, turto neturi, todėl jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti civilinės ieškovės prašoma priteisti turtinė žala priteistina iš jų įstatyminių atstovių nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų nepilnamečiai vaikai – kaltinamieji D. K. ir A. S., sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Daiktiniai įrodymai – kompaktinės plokštelės su nepilnamečių apklausų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 – 305 straipsniais, 307 –308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 432 straipsnio 3 dalimis, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018-04-05 nutartimi subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti – laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 (septyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

Civilinės ieškovės Daugiabučių namų bendrijos Nr. 384 civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš D. K. ir A. S., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, priteisti iš V. K. ir R. K., nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai D. K. ir A. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka 3203,30 eurų (trijų tūkstančių dviejų šimtų trijų eurų 30 centų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esančias kompaktines plokšteles su nepilnamečių apklausos vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas