Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. B. kaltas prisipažino iš dalies ir parodė, kad K. F. pažinojo iki šių įvykių apie pusantrų metų, kadangi kartu su juo dirbo pas nukentėjusįjį G. F. Lentvario m. gyvenamojo namo statybose, santykiai su K. F. buvo normalūs. Parodė, kad dabar jau datos neprisimena, bet vieną dieną K. F. paklausė jo, ar jis gali rasti žmogų, kuris norėtų nusipirkti gipso plokščių. Gali būti, kad tai buvo 2009-04-05. Šis pokalbis vyko vagonėlyje, netoli nukentėjusiojo statomo namo. K. F. gyveno tame vagonėlyje. Tai buvo apie 14.00-16.00 val. Jie išgėrė tame vagonėlyje su K. F. porą butelių vyno, gal dar truputį degtinės, bet nedaug, jie gėrė apie valandą. Dar kartu su jais alkoholį gėrė moteris, bet jos vardo ir pavardės jis neprisimena, tik žino, kad ji buvo K. F. pažįstama. Į vagonėlį jį – V. B. – pasikvietė K. F.. Tuo metu jis (V. B.) jau nedirbo pas nukentėjusįjį G. F., o K. F. dirbo. Tą dieną jis (V. B.) buvo kapinėse, kurios yra šalia vagonėlio, kuriame gyveno K. F.. Jis - V. B. – norėjo išgerti, todėl paskambino K. F., ir buvo pakviestas ateiti pas jį į vagonėlį. Kartu su jais vagonėlyje buvusi moteris girdėjo jo ir K. F. pokalbį, kurio metu jis V. B. pasakė, kad šis rastų pirkėją, kuris norėtų nusipirkti gipso plokščių. Jis (V. B.) rado pirkėją. Gipso plokštės buvo sudėtos nukentėjusiojo statomame name. Nukentėjusiojo namas, iš kurio buvo pavogtos gipso plokštės, buvo remontuojamas, bet jame buvo ir langai, ir durys. Jis (V. B.) matė namo viduje sudėtas gipso plokštes, jos buvo sudėtos netoli durų. K. F. norėjo parduoti 10 gipso plokščių. V. B. pažinojo žmogų vardu A., kuris remontavo Žemuosiuose Paneriuose turimą butą, jis (V. B.) pagalvojo, kad jam gali prireikti gipso plokščių, todėl ir pasiūlė jam pirkti gipso plokštes. A. sutiko už gipso plokštes sumokėti pusę kainos. V. B. žinojo, kad gipso plokštės, kurias K. F. siūlo parduoti, priklauso nukentėjusiajam G. F.. K. F. V. B. sakė, kad dėl gipso plokščių su nukentėjusiuoju pats susitars. Jis (V. B.) buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai sutiko surasti pirkėją, jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Jo rastas pirkėjas atvažiavo šviesiai žalios spalvos automobiliu, galbūt Mercedes modeliu. Jis atvažiavo dar su keliais žmonėmis, kurių V. B. nepažįsta. Buvo dar šviesu, kai jie atvažiavo. Atvažiavę jie paėmė 10 baltos ir 2 žalios spalvos gipso plokštes, sumokėjo K. F. 100 litų ir išvažiavo. Gipso plokštes iš namo į automobilį nešiojo tie asmenys, kurie atvažiavo, jis (V. B.) su K. F. jų nenešiojo. K. F. pats tarėsi su A., kiek jam parduos gipso plokščių. Iš pradžių jie susitarė, kad A. nupirks 10 baltos spalvos gipso plokščių, tačiau vėliau jie dar susitarė ir dėl 2 žalios spalvos gipso plokščių, jis (V. B.) girdėjo, kaip jie abu tarėsi. Po to jis (V. B.) kartu su K. F. skaičiavo iš namų išnešamas gipso plokštes. Jis (V. B.) buvo lauke, kai A. su dar keliais asmenimis nešiojo plokštes. Kai jie išvažiavo, V. B. mate, kad gipso plokščių dar buvo likę name, jis matė per langą, kad jų dar liko, tačiau kiek jų liko – negaliu pasakyti. Plokščių pirkėjui ir kartu su juo atvažiavusiems asmenims išvažiavus, K. F. užrakino namo duris, raktas nuo namo liko pas jį, ir jie nuėjo į vagonėlį, ten pasikalbėjo, ir jis (V. B.) išėjo namo. Apie 15.00-16.00 val. atvažiavę asmenys išsivežė tik 10 baltos ir 2 žalios spalvos gipso plokštes, kitos gipso plokštės liko name. K. F. turėjo raktus nuo nukentėjusiojo namo, bet ar jam buvo leidžiama užeiti į tuos namus – V. B. nežino. V. B. nežino, ar jis užrakino ir vagonėlį, nes jis (V. B.) išėjo namo ir nežino, ką jis toliau ten darė, o moteris, kuri su jais vartojo alkoholį, išėjo namo dar anksčiau, nei jis – V. B.. Ji jau buvo išėjusi namo ir nematė, kai buvo parduodamos gipso plokštės. K. F. už parduotas gipso plokštes gavo 100 litų, jam (V. B.) pinigų nedavė. Apie asmenį vardu A. jis (V. B.) žino tik tiek, kad jis gyvena Žemuosiuose Paneriuose, bet daugiau apie jį nieko nežino. Po šio įvykio V. B. skambino jam, tačiau jis pasikeitęs telefono numerį. K. F. neturėjo A. telefono numerio ir jiedu, V. B. išėjus namo, toliau kontaktuoti negalėjo. Jis (V. B.) pripažįsta savo kaltę, labai gailisi, kad padarė tokią klaidą, sutinka atlyginti žalą už 12 gipso plokščių, parodė, kad neatlygino nukentėjusiajam žalos, nes neturėjo pinigų.

Kaltinamasis K. F. iš esmės kaltas neprisipažino ir parodė, kad V. B. iki šių įvykių pažinojo apie metus, susipažino dirbdami statybose Lentvaryje pas nukentėjusįjį G. F., kuris statė 13 namų, jis (K. F.) ir V. B. neoficialiai dirbo pas nukentėjusįjį įvairius darbus, santykiai su V. B. buvo normalūs. Parodė, kad šio įvykio dieną jis su savo drauge J. C. ėjo Lentvario mieste iš jos draugės, pas kurią buvo svečiuose. Beeinant jam paskambino V. B. ir pasakė, kad turi butelį vyno ir pasiūlė kartu išgerti. Tuo metu jie buvo netoli darželio, o V. B. pasakė, kad yra kapinėse, jis (K. F.) pasakė jam, kad ateitų pas jį į vagonėlį, kuriame jis gyveno. Šis vagonėlis priklausė nukentėjusiajam G. F., vagonėlyje persirenginėjo pas nukentėjusįjį dirbę darbuotojai. K. F. turėjo nuo vagonėlio raktus, nes jame gyveno. Jis vienas gyveno vagonėlyje, J. C. kartais pas jį ateidavo, ji trumpai buvo jo sugyventinė. Tai buvo apie 13.00-14.00 val., po pietų. V. B. atsinešė butelį vyno, o jis (K. F.) turėjo butelį degtinės, taigi, visi trise, t.y. jis, jo draugė J. C. ir V. B., sėdėjo ir išgerinėjo. Besėdint V. B. pasakė, kad jam reikalingos gipso plokštės. Jis (V. B.) žinojo, kad nukentėjusiojo namuose yra sudėtos gipso plokštės, kadangi jie kartu su V. B. pernešinėjo gipso plokštes nuo vienos sienos prie kitos. Netrukus V. B. kažkam paskambino ir pasakė jam (K. F.), kad neužilgo atvažiuos vaikinai. Su V. B. jie išgėrė butelį vyno. Kai jie susitiko, J. C. buvo blaivi, jis (K. F.) jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o ar buvo neblaivus V. B. – nežino, neatkreipė dėmesio. Begeriant vyną, V. B. ėmė kažkam skambinti, o K. F. jam pasakė, kad gipso plokščių neduos, tada V. B. jam sudavė kumščiu per veidą ir pasakė, ką jis dabar pasakys vaikinams, kurie netrukus atvažiuos paimti gipso plokštes. Jis (K. F.) nežadėjo V. B., kad duos išsivežti gipso plokštes. Gipso plokštės buvo ne jo ir jis nežino, kodėl V. B. jo jų prašė. Jis (K. F.) žinojo, kad nukentėjusiojo namuose yra gipso plokščių, jis turėjo raktą nuo namo, kuriame buvo gipso plokštės, jį jam ne pats šeimininkas davė, o darbininkai paliko raktą nuo namo vagonėlyje, buvo išeiginės ir darbininkai paliko raktą nuo namo vagonėlyje tam atvejui, jei atvažiuotų šeimininkas G. F.. Jis mano, kad V. B. jo prašė gipso plokščių dėl to, kad jis (K. F.) pritartų jo sumanymui jas parduoti. Kai jis nesutiko, V. B. jam sudavė kumščiu per veidą, o tada pasakė, kad ir jis jam trenktų. Kodėl jis taip pasielgė, K. F. nežino, bet ir jis trenkė V. B. kumščiu per veidą, kad tarp jų neliktų jokio pykčio. Galbūt, J. C. matė, kaip jie vienas kitam sudavė kumšiu per veidą, po to ji išėjo į tualetą, o, jai grįžus, jis (K. F.) pasakė, kad ši eitų namo, ir ji išėjo. Alkoholinius gėrimus jie gėrė maždaug iki 16.00-16.30 val., o gipso plokščių vagystė įvyko apie 18.00 val. Vienu metu V. B. išėjo iš vagonėlio, bet jis (K. F.) į tai neatkreipė dėmesio, kadangi buvo girtas. Ar V. B. buvo neblaivus, jis negali įvertinti. V. B. išėjus iš vagonėlio, po 10-15 minučių K. F. pamatė prie nukentėjusiojo namo atvažiavusį šviesios spalvos mikroautobusą. Tai buvo penktadienis. Jis (K. F.) pamatė iš mikroautobuso išlipusius žmones. Tai buvo apie 30 metų amžiaus vyrai, vieno vyro plaukai buvo ilgi, rudos spalvos, buvo tamsu, todėl jis nelabai įsidėmėjo, kaip jie atrodė. Juos pamatęs ir užėjęs į vagonėlį jis suprato, ko tie žmonės atvažiavo, kadangi vagonėlyje nebuvo rakto nuo namo. Jis bijojo eiti prie nukentėjusiojo namo, iš kurio buvo vagiamos gipso plokštės, kadangi ten buvo 3 ar 4 asmenys, kartu su jais buvo ir V. B.. Išėjęs iš vagonėlio jis (K. F.) paėjo link namo apie 20 metrų, bet apsigalvojo ir grįžo atgal į vagonėlį, nuo vagonėlio iki namo apie 70 metrų atstumas. Jis apie 5 minutes buvo lauke, po to grįžęs į vagonėlį iš jo daugiau išėjęs nebuvo. Jis nematė, kas iš namo nešiojo gipso plokštes, nes nuėjo į vagonėlį, kuriame yra langas, bet per jį nieko nesimatė. Jis taip pat nematė, kas atrakino namo duris. Viskas vyko neilgai, apie 10-20 minučių. Šiems asmenims išvažiavus, kažkas jam į vagonėlį įmetė raktą nuo namo. Jis dar turėjo butelį degtinės, išgėrė ir užmigo. Jam atrodo, kad su V. B. degtinės negėrė, bet gal ir gėrė, tiksliai negali pasakyti. Prabudęs ryte jis suprato, kas įvyko, ir nuėjo pažiūrėti į namą, kur pamatė, kad pavogtos gipso plokštės. Namas yra dviejų aukštų, gipso plokštės buvo sudėtos pirmame namo aukšte. Jų buvo apie 20 vnt., nors tiksliai jis nežino, kadangi jų neskaičiavo. Buvo baltos ir žalios spalvos gipso plokštės, jie jas dar kartu su V. B. perdėjo iš vienos vietos į kitą, o kitą dieną jų jau nebuvo. Pamatęs, kad gipso plokštės pavogtos, jis nuėjo pas draugę J., o pirmadienį atvyko ir nukentėjusysis G. F., kuriam K. F. viską papasakojo. Kartu su nukentėjusiuoju buvo ir meistras Slavikas. Pinigų už gipso plokštes jis (K. F.) negavo, V. B. jam pinigų nedavė. Kai nukentėjusysis su meistru Slaviku atėjo pas jį į vagonėlį, tuo metu pas jį buvo V. B., bet kodėl jis pas jį buvo – nežino. Šio įvykio metu jis (K. F.) turėjo mobilaus ryšio telefoną, nežino, kodėl neskambino policijai, nepranešė nukentėjusiajam, kai suprato, kad yra vagiamos gipso plokštės, gal todėl, kad sąskaitoje nebuvo pinigų, gal dėl to, kad girtas buvo - neprisimena. Parodė, kad šio įvykio metu jam nebuvo leidžiama lankytis nukentėjusiojo namuose, tačiau raktai nuo namų buvo pas jį, kadangi darbininkai juos paliko vagonėlyje. Kai jis (K. F.) pastebėjo, kad yra pavogtos gipso plokštės, namo durys buvo užrakintos, jis paėmė už durų rankenos - jos buvo užrakintos. Jis per langą pamatė, kad nėra gipso plokščių, į namo vidų nėjo. Apie 9.00-10.00 val. jis pastebėjo, kad pavogtos gipso plokštės. Galėjo būti pavogta tiek gipso plokščių, kiek nurodė nukentėjusysis. Jis (K. F.) neatlygino nukentėjusiajam žalos, nes neturėjo pinigų. Pripažįsta, kad jis yra kaltas dėl šios vagystės, nors nevogė gipso plokščių su V. B., bet buvo ten, todėl yra kaltas.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. F. parodė, kad kaltinamąjį K. F. jis pažįsta nuo 2007 metų, o V. B. - gal nuo 2008 metų, Lentvaryje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra jo įmonė, statė namų kvartalą, kuriame jis taip pat statė dukrai namą adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu jis ir susipažino su kaltinamaisiais, jis nebuvo jų oficialiai įdarbinęs, kadangi jie dirbo tik prie dukrai statomo namo ir tik retkarčiais. Parodė, kad 2009-04-06, apie 8.00-9.00 val. jis atvyko į objektą ir užėjęs į dukrai statomą namą pamatė, kad trūksta ten buvusių gipso plokščių, kurios buvo sudėtos pirmame namo aukšte, kambaryje. Per namo langą galima buvo matyti gipso plokštes, kadangi namo langai yra dideli. Namas buvo su durimis, langais, rakinamas, todėl jis nustebo pamatęs, kad nėra gipso plokščių, o namas užrakintas. Raktai nuo namo niekada nebuvo paliekami vagonėlyje, kuriame persirenginėdavo darbuotojai, ir jame tuo metu gyveno K. F., tą kartą darbuotojai netyčia paliko raktus vagonėlyje. Atvažiavęs į objektą ir užėjęs į vagonėlį jis (G. F.) pamatė kraujo dėmes, K. F. buvo labai girtas, jis miegojo. Jis jį prikėlė, ir šis jam paaiškino, kad kažkas atėjo ir atėmė iš jo raktus nuo namo. Pasakojo, kad jis nedavė ranktų nuo namo, tuomet kažkas jam sudavė veidą ir pavogė gipso plokštes. K. F. pasakojimo metu vis minėjo V. B. ir A.. Gipso plokščių buvo pavogta tiek, kiek jis (G. F.) sakė ikiteisminio tyrimo metu, kadangi dabar jau tikslaus skaičiaus neprisimena. Jis nesutinka su V. B. žodžiais, kuris teigia, kad buvo pavogta 10 baltos spalvos ir 2 žalios spalvos gipso plokštės, nes jis (G. F.) tikrai nesuklydo skaičiuodamas ir yra įsitikinęs, kad jų buvo pavogta tiek, kiek jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jis prieš pat vagystę – prieš vieną – dvi dienas - nusipirko gipso plokštes, jų išmatavimai buvo 120 cm x 260 cm ar 120 cm x 300 cm. Prieš šią vagystę nė kiek nebuvo sumontuota gipso plokščių, jos turėjo būti montuojamos po savaitgalio. Ne visos gipso plokštės buvo pavogtos, kelios dar buvo likusios. Jis pirko gipso plokštes UAB „Moki veži“. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo akcentuojamas klausimas dėl gipso plokščių įsigijimo dokumentų pateikimo, todėl tokių dokumentų jis ir nepateikė, o šiandien dokumentų, įrodančių gipso plokščių įsigijimą, jis neturi. Jis bandė aiškintis, kas dalyvavo vykdant šią vagystę ir kas ją įvykdė, tačiau abu kaltinamieji kaltina vienas kitą. Nė vienas iš kaltinamųjų neturėjo teisės užeiti į dukrai statomą namą. Jis (G. F.) klausė K. F., kas jį sumušė, bet iš jo paaiškinimų ir pasakojimų buvo sunku ką nors išsiaiškinti. Iš jo pasakojimų atrodė, kad ir V. B., ir kažkas iš atvažiavusių asmenų jį mušė. V. B. jam bandė paaiškinti, kad vagystę organizavo K. F., o jis tik paskambino A.. V. B. davė jam (G. F.) A. telefono numerį, tačiau jis nuolat būdavo išjungtas. Jis neprisimena, ką jam pasakojo kaltinamieji, kuris iš jų gavo pinigus už gipso plokštes. Turtas buvo nedraustas. Žalos kaltinamieji jam neatlygino, jis palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį 477,00 Lt sumi ir prašo jį patenkinti. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui jis sakė tiesą, dabar jau praėjo 3 metai ir jis ne viską prisimena.

Liudytoja J. C. parodė, kad ji pažįsta kaltinamuosius, su kaltinamuoju K. F. jie buvo pora, jis 3 mėnesius gyveno pas ją, kai buvo išvarytas iš vagonėlio, kuriame gyveno; V. B. ji yra mačiusi vieną kartą; nukentėjusįjį pažįsta, nes K. F. pas jį dirbo, padėjo jam statyti namus Lentvaryje. Parodė, kad 2009 m. balandžio mėnesio kažkurią dieną jie su K. išėjo į miestą išgerinėti, apsipirko mieste ir grįžo į vagonėlį, kuriame gyveno K. F.. Grįžę į vagonėlį jie išgėrė, ji pernakvojo pas K. F. ir kitą rytą, t.y. sekmadienį, apie 7.30 val. ji išėjo namo, o K. F. liko miegoti. Sekmadienį, apie 10.00-11.00 val. ji vėl atėjo pas jį patikrinti, ar viskas gerai, K. F. dar miegojo. Ji pažadino jį ir pasiūlė eiti miestą. Jis atsikėlė, ir jie išėjo į miestą, kur susitiko V. B.. Sekmadienį jie gėrė trise, t.y. ji, K. F. ir V. B., bet ji gėrė mažiau. Šeštadienį, kai jie dviese su K. F. gėrė, ji matė prie nukentėjusiojo namų stovintį žalią autobusiuką. Atvažiavę asmenys klausė K. F., ar šis turi parduoti gipso plokščių, jis atsakė, kad turi, ji tuo metu išėjo į tualetą ir daugiau nieko negirdėjo. Vėliau jie išėjo aiškintis į lauką. Viskas vyko dienos metu. V. B. tuo metu ji nematė. Ji nebuvo neblaivi. Dar nebuvo V. B., kai atvažiavę asmenys klausė, ar K. F. turi jiems parduoti gipso plokščių. Kitą dieną jie gėrė trise, ir ji girdėjo, kaip V. B. klausė K. F., ar jam sumokėjo kažkoks žmogus už gipso plokštes. Ji negirdėjo, kai sakė, kiek pinigų sumokėjo, nematė, ar jie pasidalino pinigais, nes tuo metu buvo tualete. Ji nežino, kiek gipso plokščių pardavė K. F. ir už kiek. Ji nežino, kuris iš jų, t.y. K. F. ar V. B., pardavė gipso plokštes, žino, kad gipso plokštės priklausė nukentėjusiajam. K. F. tarėsi dėl gipso plokščių pardavimo. V. B. taip pat žinojo apie gipso plokščių pardavimą, nes K. F. pasakė jam apie tai. Jis jam sakė, kad turi parduoti gipso plokščių, ji pati girdėjo tą pokalbį. Šis pokalbis tarp jų įvyko sekmadienį, o autobusiuką su vaikinais prie nukentėjusiojo namų ji matė šeštadienį. Šeštadienį K. F. su V. B. vagonėlyje tarėsi dėl gipso plokščių pardavimo, o autobusiukas prie nukentėjusiojo namų stovėjo taip pat šeštadienį, tik vakare, kai ji jau išeidinėjo namo. K. F. ir V. B. buvo susimušę, nes K. F. po akim buvo mėlynė. Ji nežino, kodėl jie susimušė, bet mano, kad gal dėl pinigų. Kai ji sekmadienį atėjo pas K. F., dar nebuvo mėlynės, bet po to, kai ji nuėjo į tualetą ir grįžo, tada jau pamatė mėlynę jo veide. Patikslino, kad ji grįžusi iš tualeto pamatė, kad jie mušasi, ir juos skyrė. Kraujo ji nematė, jai K. F. liepė eiti namo, ir ji išėjo, paskui grįžo pas jį tik pirmadienį. Iki kol ji pamatė prie nukentėjusiojo namų autobusiuką, K. F. ir V. B. dar nebuvo susimušę. Parodė, kad ji nematė, kaip buvo vagiamos gipso plokštės. Autobusiuku atvažiavęs žmogus atėjo pas K. F., jie pasikalbėjo, ir šis išėjo. Tuo metu V. B. dar nebuvo. K. F. išėjo į lauką kažką rodyti autobusiuku atvažiavusiam vyrui, o ji išėjo namo.

Liudytojas R. G. parodė, kad abu kaltinamuosius jis pažįsta iš matymo, matė juos statybose, kai jis dirbo pas G. F.. Statybos vyko Lentvaryje, jis ten dirbo ir ten matė vaikščiojančius kaltinamuosius, nežino, ar jie ten irgi dirbo. Vieną kartą G. F. paklausė jo, ar jis moka tvirtinti gipso plokštes, jis pasakė, kad moka, ir po savaitgalio jis turėjo pradėti tvirtinti gipso plokštes jo namuose. G. F. nupirko gipso plokščių, jie iškrovė jų didelę krūvą. Neprisimena, kiek tiksliai buvo atvežta gipso plokščių, bet prisimena, kad jos buvo baltos ir žalios spalvos. Plokštes jie sudėjo pirmojo namo aukšto kambaryje, o iš viso name yra du aukštai. Žalios spalvos gipso plokštes jie atrėmė į sieną, o baltos spalvos plokštes sudėjo ant žemės. Daug buvo gipso plokščių, didelė krūva, o kitą rytą atėjęs į darbą jis pamatė, kad didesnė gipso plokščių dalis yra pavogta. Kai jis atėjo, jau buvo atėjęs G. F., kuriam jis pasakė, kad nėra gipso plokščių, jis taip ir nesužinojo, kur dingo gipso plokštės. Vieną dieną jos buvo atvežtos, o kitą - jau buvo pavogtos. Ne visos gipso plokštės buvo pavogtos, bet didesnė dalis, apytiksliai tiek ir galėjo būti pavogta gipso plokščių, kiek nurodo nukentėjusysis. Jokių įsilaužimo požymių į namą, iš kurio buvo pavogtos gipso plokštės, jis nepastebėjo.

2009-04-06 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog G. F., 2009-04-06, 09.00 val. atvykęs į savo statomą namą, esantį (duomenys neskelbtini), aptiko, kad iš namo kambario pavogta 25 vnt. gipso plokščių, nuostolis – 477,00 Lt; turtas nedraustas; ant durų ir langų išorinių laužimo žymių nėra (t. 1, b.l. 2).

2009-04-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra statomas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); namas yra mūrinis, dviejų aukštų; įėjimo į namus durų spyna nepažeista, langai ir durys taip pat nepažeisti; namo pirmas aukštas yra nebaigtas įrengti (t. 1, b.l. 8-15).

2009-07-01 nukentėjusysis G. F. pateikė prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos CD „Tevion“, kuriame yra jo pokalbio su kaltinamaisiais V. B. ir K. F. įrašas (t. 1, b.l. 25).

2011-05-25 apžiūros protokole užfiksuota, kad įdėjus CD į kompiuterinio sisteminio bloko DVD–CD RW kompaktinių diskų skaitiklį ir atidarius jame esantį failą nustatyta, kad jame yra 35.52 min. trukmės įrašas, kuris buvo išklausytas ir aprašytas apžiūros protokole. Klausantis šio pokalbio, kuris vyko rusų kalba, galima daryti išvadą, kad užfiksuotas pokalbis, kuriame dalyvavo 4 vyrai, t.y. G., V. ir K. bei vyro vardas S.. G. pradėjo pokalbį apie tai, kad V. su K. papasakotų apie vagystės aplinkybes. K. mažai atsakinėjo į užduodamus klausimus, buvo nekalbus, minėjo, kad neprisimena. V. teigė, jog jis atėjo pas K., kuris buvo neblaivus, laukti G., kad šis išmokėtų jam pinigus. K., pasakė, kad jam reikia pinigų, t.y. reikia parduoti gipso plokštes. V. teigė, kad draugiškai sutiko padėti K. parduoti gipso plokštes. G. nurodė, kad gipso plokščių buvo daugiau, nes gipso plokštės buvo atvežtos penktadienį ir buvo vietoje, t.y. kad atvežta buvo virš dvidešimt gipso plokščių, kad jos niekur nebuvo panaudotos, susuktos. V. nurodė, kad atvažiavo baltas autobusas ir keturi vaikinai, kurie patys išnešė 10 gipso plokščių, t.y. buvo parduotos 8 baltos ir 2 žalios spalvos gipso plokštės nes tiek paimti leido K.. Jis gipso plokščių nenešiojo ir pinigų negavo. V. nurodė vaikino vardu A. telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris yra jo pažįstamas, gyvena Paneriuose, kur tiksliai nežino, kokiu automobiliu važinėja, nežino. Vyras vardu S. pasakė, kad sienos jau visos paruoštos, gipsas buvo nupirktas luboms ir voniai, viso 70 kv.m. Viena plokštė - 3,25 kv.m., tai reiškia, kad viso plokščių buvo ne mažiau 22 – 23 vnt. (t. 1, b.l. 26-28).

2009-04-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu K. F. atpažino asmenį, pažymėtą nuotraukoje Nr. 1 (V. B.) kaip asmenį, kuris 2009-04-05 paėmė su nepažįstamais asmenimis iš namo gipso plokštes ir jas išsivežė (t. 1, b.l. 40-41).

Akistatų tarp įtariamųjų V. B. ir K. F. metu kiekvienas liko prie savo parodymų, duotų apklausų metu (t. 1, b.l. 121-124, 127-128).

Akistatos tarp įtariamojo V. B. ir nukentėjusiojo G. F. metu kiekvienas liko prie savo parodymų (t. 1, b.l. 117-118).

2009-09-01 ir 2011-05-19 VA VPK Trakų r. PK KPS tyrėjas E. L. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad asmens vardu A. bei su juo buvusių asmenų, kurie 2009-04-05 atvyko pirkti gipso plokščių, nustatyti nepavyko (t. 1, b.l. 159, 161).

2011-05-19 Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 87-1-0169-09 atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl G. F. turto vagystės nenustatytu asmenų atžvilgiu, suteikiant jam Nr. 87-2-0030-11 (t. 1, b.l. 165).

Kaltinamojo V. B. parodymus, kad pavogė ne 25 vnt. G. F. priklausančių gipso plokščių iš jo statomo gyvenamojo namo, o 12 vnt., V. B. parodymus, kad jo vaidmuo vagystėje buvo tik surasti pirkėją, kurį jo paprašė surasti K. F. pavogtoms gipso plokštėms realizuoti, kaip ir kaltinamojo K. F. parodymus, kad jis iš viso nedalyvavo nukentėjusiojo gipso plokščių vagystėje, o viską suorganizavo ir gipso plokštes su nenustatytais asmenimis pavogė V. B., K. F. netgi draudė tai daryti, už ką buvo sumuštas V. B., teismas vertina kritiškai ir juos atmeta bei jais nesivadovauja priimant nuosprendį, nes šie kaltinamųjų parodymai visiškai paneigiami byloje surinktais įrodymais - 2009-04-06 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis G. F. iš karto, tik aptikęs vagystę, t.y. 2009-04-06, kreipėsi į Trakų r. PK ir pranešė, kad iš jo statomo namo kambario pavogta 25 vnt. gipso plokščių, nuostolis – 477,00 Lt, ant durų ir langų išorinių laužimo žymių nėra (t. 1, b.l. 2), 2009-04-06 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus G. F. statomą namą nustatyta, jog įėjimo į namus durų spyna nepažeista, langai ir durys taip pat nepažeisti (t. 1, b.l. 8-15), nukentėjusiojo G. F. pateiktu kompaktiniu disku su jo pokalbio su V. B. ir K. F. įrašu (t. 1, b.l. 25, 26-28), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 1, b.l. 40-41), nukentėjusiojo, liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, liudytojos J. C. teisme duotais parodymais, iš dalies – pačių kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kaltinamojo K. F. teisme duotais parodymais, kuomet jis parodė, kad nukentėjusiojo name prieš vagystę buvo sudėta apie 20 vnt. gipso plokščių, bei patvirtino, kad galėjo būti pavogta tiek gipso plokščių, kiek nurodė nukentėjusysis, kaltinamųjų akistatų metu duotais parodymais (t. 1, b.l. 121-124, 127-128), akistatos tarp įtariamojo V. B. ir nukentėjusiojo G. F. metu jų duotais parodymais (t. 1, b.l. 117-118).

Po nukentėjusiajam G. F. priklausančių gipso plokščių vagystės iš jo statomo gyvenamojo namo įsilaužimo žymių nebuvo rasta, į namo buvo patekta atrakinus namo duris, raktas nuo namo buvo paliktas darbininkų persirengimo vagonėlyje, kuriame tuo metu gyveno kaltinamasis K. F.. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji kaltę dėl plokščių vagystės vertė vienas kitam, tačiau liudytoja J. C. teisme parodė, kad ji girdėjo, kaip K. F. tarėsi dėl nukentėjusiajam priklausančių gipso plokščių pardavimo; parodė, kad V. B. taip pat žinojo apie gipso plokščių pardavimą, nes K. F. pasakė jam apie tai; jis jam sakė, kad turi parduoti gipso plokščių, ji pati girdėjo tą pokalbį; be to, ji parodė, kad, kai jie gėrė trise vagonėlyje, kur gyveno K. F., ji girdėjo, kaip V. B. klausė K. F., ar jam sumokėjo kažkoks žmogus už gipso plokštes. Liudytoja J. C. yra buvusi kaltinamojo K. F. sugyventinė, o šiuo metu – draugė, kaip jis pats ją įvardijo, kaltinamąjį V. B. ji, kaip ji parodė, mažai pažinojo, jokių reikalų su juo nebuvo turėjusi, todėl darytina išvada, kad apkalbėti kaltinamųjų J. C. neturi jokio pagrindo, ir teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos J. C., kuri buvo prisaikdinta teisme ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymais. Kai kurie netikslumai J. C. parodymuose visiškai paaiškinami tuo, kad nuo įvykio jau yra praėję beveik treji metai, todėl suprantama, kad J. C., kuri nėra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, jau primiršo kai kurias įvykio aplinkybes.

Kaltinamieji V. B. ir K. F. apie vagystę ir jos padarymo aplinkybes davė prieštaringus ir nenuoseklius parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2009-05-22 apklaustas įtariamuoju V. B. parodė (t. 1, b.l. 97-99), kad kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažįsta iš dalies, t.y. jis kaltas dėl to, kad rado, o tiksliau paskambino A., kuriam K. F. pardavė iš G. F. namo pavogtas gipso plokštes. Parodė, kad jis (V. B.) pas G. F. yra dirbęs staliumi. Dirbant pas G. F. statybose, jam teko dirbti ir adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., kur statomi gyvenamieji namai. 2009-04-05, apie 15 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino sargas vardu K., kuris dirbo pas G. F. statybose, ir pasiūlė susitikti išgerti. Jis sutiko susitikti su K. prie G. F. statomų namų adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav. Jis nusinešė butelį vyno pas K.. Atėjus pas K. vyno gerti nenorėjo, todėl pradėjo išgėrinėti degtinę, kurią turėjo K.. Išgerdinėjo pas K. vagonėlyje, kuriame jis būna, kai sargauja. Jie išgėrė 1 butelį degtinės. Begeriant K. pasakė, kad jam reikia pinigų, ir paklausė, gal kas nori nusipirkti gipso plokščių. V. B. pasakė, kad jam gipso plokščių nereikia. Tada K. paklausė V. B., gal jis žino, kam reikia gipso plokščių. V. B. atsakė K., kad jis paskambins vienam žmogui, kuris atvažiuos, ir tegul jis tada pats su juo kalba. K. sutikus, jis paskambino A., kurio pavardės nežino, jis kartais būna Lentvaryje, bet pats lygtai gyvena Žemuosiuose Paneriuose, Vilniaus r., telefono numeris (duomenys neskelbtini), jis yra apie 25 metų amžiaus, aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, trumpai kirptas, ir pasiūlė jam atvažiuoti į Birutės (duomenys neskelbtini), kur vyksta statybos, tikslu pažiūrėti parduodamų gipso plokščių. Jis su K. toliau sėdėjo vagonėlyje, kur išgerdinėjo, kai apie 17 val. atvažiavo A., su šviesiai žalios spalvos autobusiuku, kurio nei markės, nei valstybinių numerių V. B. nežino. A. buvo ne vienas, su juo buvo dar 2 vyrai. Tuos vyrus jis matė pirmą kartą, jų nepažįsta. Abu vyrai buvo jauni, po 19-20 metų, lieso kūno sudėjimo, vienas iš jų apie 170 cm ūgio, kitas apie 180 cm. Juos galėtų atpažinti. Atvažiavęs A. pradėjo su K. kalbėtis apie plokščių pardavimą. Tada A. pasakė, kad jam reikia 10 vnt. gipso plokščių. Jie sutarė, kad už vieną plokštę mokės 10 litų, už 10 plokščių -100 litų. Kieno tos plokštės, A. neklausė. Sutarus viską, K. nuėjo prie statomo namo, kur buvo sudėtos plokštės, ir atrakino namo duris. Atrakino raktais, kuriuos jis turėjo su savimi. Į namo vidų įėjo K. ir A. bei tie 2 vyrai, kurie atvažiavo kartu su A.. V. B. į namo vidų užėjęs nebuvo. Iš namo jie išnešė 2 žalios spalvos gipso plokštes ir 8 baltos spalvos gipso plokštes, kurias sudėjo į savo autobusiuką. A. K. padavė 1 kupiūrą 50 litų, 2 kupiūras po 20 litų ir 1 kupiūrą 10 litų ir išvažiavo. Kai jie paėmė plokštes ir išvažiavo, jis (V. B.) per namo stiklą matė, kad namo viduje dar liko plokščių, kiek jų ten buvo, nežino. Jiems išvažiavus, jis su K. liko gerti toliau. Begeriant K. jam pasakė: „Ką aš dabar G. pasakysiu dėl plokščių?“. Tada jis K. atsakė, kad reikėjo galvoti iškarto. Tada K. pasakė, kad nueis vakare išmuš langą ir pasakys, kad kažkas jas pavogė. Po to jis išėjo namo, o K. liko. Pats jis (V. B.) plokščių nepardavinėjo ir jų nevogė.

2010-03-15 akistatos tarp įtariamojo V. B. ir nukentėjusiojo G. F. metu V. B. taip pat parodė (t. 1, b.l. 117-118), kad K. (K. F.) pardavė 10 vnt, t.y. 8 vnt. balto gipso plokščių ir 2 vnt. žalio gipso plokščių, jis – V. B. – plokščių nevogė, tik stovėjo prie vagonėlio ir žiūrėjo, K. susitarė su tuo žmogum, jie viską darė dviese.

2010-09-01 akistatos tarp įtariamųjų V. B. ir K. F. V. B. davė parodymus (t. 1, b.l. 121-124), analogiškus jo 2009-05-22 apklausos metu duotiems parodymams, tik papildė, kad su K. A. atsiskaitė iš karto stovint kieme; taip pat papildė, kad jis (V. B.) ir K. F. po plokščių vagystės sudavė vienas kitam po smūgį į veidą „dėl žodžių“, nes vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais; patikslino, kad A., kai atvažiavo į Lentvarį, vagonėlyje kalbėjo ir tarėsi dėl kiekio ir kainos su K..

2010-12-30 papildomai apklaustas įtariamuoju V. B. parodė (t. 1, b.l. 112), kad jis lieka prie savo 2009-05-22 apklausos metu ir 2010-03-15 bei 2010-09-01 akistatų metu duotų parodymų, savo kaltės nepripažįsta.

2011-06-07 papildomai apklaustas įtariamuoju V. B. savo parodymus papildė (t. 1, b.l. 115), parodydamas, kad dėl pokalbio, kuris vyko vagonėlyje po vagystės tarp G. F., V. B., K. F. ir S., gali pasakyti, kad buvo kalbama apie vagystės aplinkybes. V. B. teigė, kad gipso plokščių nevogė, kad jas pavogti sugalvojo K., o jį nori viskuo apkaltinti. Kiek jam žinoma, tai K. neturėjo teisės užeiti į namo vidų, t.y. jam raktas nebūdavo paliekamas ir nebuvo laikomas vagonėlyje, tačiau jis jį iš kažkur paėmė ir turėjo. Pamena, kad po gipso plokščių vagystės, K. būdamas vagonėlyje kažkam skambino, tačiau kokiam asmeniui - nežino, tik girdėjo, kad kalbėjo apie vaikus, apie ką daugiau buvo kalbama nežino. V. B. žalos G. F. neatlygino, nes neturėjo pinigų. Pinigų iš K. už parduotas gipso plokštes negavo. Taip pat papildė, kad K., gavęs pinigus, juos metė vagonėlyje ant stalo ir pradėjo dejuoti, ką jis dabar pasakys G., kur dingo gipso plokštės.