Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. T. (R. T.) gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-2339 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. T.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu R. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Specialistas E. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuteistojo R. T. nusikalstamo elgesio rizika išliko žema, jos didėjimo nestebima, dabartinę situaciją vertina teigiamai. Tai, kad R. T. neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, yra problema, tačiau nuo jo nepriklauso. Lėšų tvarkymo ir pajamų srityje kriminogeninių taškų neišskyrė, tačiau viskas priklauso nuo R. T. galimybės dirbti, be to, jis turi sumokėti nuosprendžiu išieškotas proceso išlaidas. Ryšių srityje kriminogeninių taškų neišskyrė. Gyvenimo stiliaus ir draugų sritis nebuvo išskirta kaip kriminogeninis veiksnys, tačiau įvertinta, kaip nedidelė problema, kurią reikia stebėti, nes R. T. tiek nusikaltimą, tiek nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidimus padarė pasidavęs kitų asmenų įtakai. Piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis sritis šiai dienai nėra problema. Emocinės gerovės srities nežymėjo kaip kriminogeninio veiksnio, tačiau pokalbio metu pastebėjo, kad R. T. pervertina savo jėgas, be to, savęs vertinimo lape jis neįžvelgė nei vienos problemos, nors turi jų pakankamai; R. T. turėtų dėl to konsultuotis su psichologu. Mąstymo ir elgesio srityje R. T. reikia išmokti atpažinti problemas ir žinoti, kaip jas spręsti, pasirinkti tam tinkamus būdus, pagalvoti apie savo elgesio pasekmes, nes priešingu atveju klaidos gali pasikartoti; nepakankami problemų identifikavimo ir pasekmių įvertinimo įgūdžiai yra pagrindinis kriminogeninis veiksnys, kuris didina R. T. nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi būti taisomas, būtų galima sudalyvauti programoje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo analizė“. Nuostatų sritį kaip dinaminį kriminogeninį veiksnį išskyrė, nes pastebėjo, kad R. T. nesureikšmina savo nusikaltimo, stengiasi jį pateisinti, nejaučia gilesnės atgailos dėl to, ką padarė, jo gailestis daugiau formalus. Dėl priemonių ir programų labai norėtųsi, kad R. T. sudalyvautų psichokorekcijos, intervencinėse programose. Dėl dinaminio kriminogeninio veiksnio – sunkumai su lietuvių kalba, nesupranta, nemoka skaityti ir rašyti, paaiškino, kad vertinimo vadove numatyta, jog, jeigu nuteistasis lieka gyventi Lietuvos Respublikoje, tai turi mokėti lietuvių kalbą, tuo tarpu, jeigu išvažiuoja atgal į tėvynę, taškų šitoje vietoje nebus pridėta, todėl R. T. čia skyrė du taškus. Prieš tai Komisijos teiktas rekomendacijas R. T. įvykdė. Šiuo atveju Komisijos R. T. rekomenduojamų resocializacijos priemonių reikėtų ieškoti individualiame resocializacijos plane.

Nuteistasis R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad laisvėje norėtų gyventi Lietuvos Respublikoje, pas draugą D. P., su kuriuo kartu atliko bausmę. Norėtų dirbti jam pasiūlytą UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau negali to padaryti dėl priimto įstatymo, tikisi, kad jo galiojimas nebus pratęstas. Atlikti praktiką UAB „duomenys neskelbtini“ nebandė, nes pataisos įstaiga neleidžia. Leidimo gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje neturi. Minimaliai finansiškai jį išlaiko šeima. Nuosprendžiu išieškotų proceso išlaidų nesumokėjo, nes buvo kalėjime, be to, jos nebuvo išieškomos, o kaip pačiam tai padaryti, nežinojo ir niekas nepatarė.

Nuteistojo R. T. gynėjas advokatas Tomas Kaminskas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistajam R. T. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės R. T. atliko 2024 m. vasario 11 d. R. T. nusikalstamo elgesio rizika žema. Taigi egzistuoja formalusis pagrindas R. T. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis dėlto, pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tam, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistasis turi atitikti ne tik formaliąsias, be ir materialiąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

Iš bylos ir asmens bylos medžiagų matyti, kad nuteistasis R. T. nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. atliko bausmę lengvojoje grupėje, nuo 2024 m. birželio 13 d. atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje; tiek suėmimo, tiek laisvės atėmimo vietų įstaigos charakterizuojamas teigiamai; nuo 2020 m. vasario 1 d. iki perkėlimo į Vilniaus kalėjimą 2024 m. birželio 13 d. dirbo Marijampolės pataisos namuose (Marijampolės kalėjime), atvykęs į Vilniaus kalėjimą sudarė darbo sutartį, bet nedirba, nes neturi leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje; baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą“, 2020 m. birželio 26 d. dalyvavo konkurse „Laiškas mamai“, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 20 d. – penkiose individualiose psichologo konsultacijose, 2024 m. – programoje „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“, nuo 2024 m. kovo 26 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. – programoje „Padėk sau“, mokosi lietuvių kalbos; skatintas septynis kartus: 2020 m. birželio 26 d., 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. liepos 27 d., 2021 m. gruodžio 14 d., 2022 m. liepos 13 d., 2023 m. gegužės 10 d. ir 2024 m. kovo 12 d., pagrinde už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą, taip pat už aktyvų dalyvavimą konkurse „Laiškas mamai“ ir programoje „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“, be to, 2024 m. balandžio 26 d. siūlyta jį paskatinti už aktyvų dalyvavimą programoje „Padėk sau“; baustas du kartus: 2022 m. kovo 22 d. – už mobiliojo ryšio telefono turėjimą, ir 2023 m. gruodžio 13 d. – už alkoholio vartojimą, be to, 2020 m. kovo 2 d. nedalyvavo nuteistųjų rikiuotėje, taip pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau drausminė nuobauda neskirta; 2024 m. liepos 11 d. įtrauktas į Nuteistųjų kolektyvo tarybos sudėtį; ir kt. Nors R. T. du kartus baustas už nustatytos tvarkos pažeidimus, tačiau visumoje jo elgesys per beveik šešerius bausmės atlikimo metus yra tinkamas, todėl teismas tai vertina teigiamai. Pastebėtina, kad už tai R. T. buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Vis dėlto, pažymėtina, jog tam, kad būtų galimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neturi likti jokių abejonių nuteistojo galimybe toliau būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Teismo vertinimu, šiuo atveju vis dar susirūpinimą kelia R. T. mąstymo ir elgesio bei su šia sritimi susijusių jo emocinės gerovės ir nuostatų sritys.

Iš socialinio tyrimo išvados ir specialisto E. T. paaiškinimų matyti, kad mąstymo ir elgesio srityje nuteistajam R. T. būdingi nepakankami problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, savo veiksmų pasekmių įvertinimo stoka ir orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą; R. T. paviršutiniškai vertina savo elgesį, yra linkęs elgtis nuvertindamas, neįsigilindamas į galimas savo elgesio pasekmes, susitelkęs tik į greitą naudos gavimą; pildydamas savęs vertinimo anketą nesugebėjo išskirti nei vienos probleminės srities. Nepakankami problemų identifikavimo ir pasekmių įvertinimo įgūdžiai išskirti, kaip R. T. dinaminis kriminogeninis veiksnys. Lyginant su anksčiau surašyta socialinio tyrimo išvada matyti, kad R. T. mąstymo ir elgesio sritis ir prieš tai kėlė susirūpinimą, todėl jo pažangos šioje srityje nestebima. Kalbant apie emocinę gerovę, R. T. trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, jis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, jį pateikti kaip neišvengiamą, pervertinti savo sėkmę ir galimybes, nenumatyti tolimesnių savo elgesio pasekmių, tai gali būti siejama su jo įsitraukimu į neteisėtas veiklas. Tuo tarpu nuostatų srityje stebima iš esmės tai, kad R. T. deklaruojami teigiami įsitikinimai neatitinka jo elgesio, padarant nusikaltimą, o vėliau dar du kartus pažeidžiant laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarką; R. T. nesureikšmina padaryto nusikaltimo, jo pavojingumą suvokia nepakankamai giliai, R. T. gailestis yra labiau formalus. Visa tai neigiamai atsiliepė gyvenimo stiliaus ir draugų, piktnaudžiavimo psichiką veikiančioms medžiagoms sritims, nes R. T. padaryti nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidimai – mobiliojo ryšio telefono turėjimas, alkoholio vartojimas, pirmiausia yra nulemti nurodytų mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės ir nuostatų sričių problemų, dėl kurių jis kelis kartus ir pasidavė blogai kitų asmenų įtakai, nežiūrint netgi artėjančios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės. Šios problemos turėtų būti sprendžiamos R. T. konsultuojantis su psichologu, dalyvaujant psichokorekcijos, intervencinėse programose, orientuotose į savęs pažinimą, problemų atpažinimą ir jų sprendimo įgūdžių lavinimą, formavimą, pasekmių sau ir kitiems analizę (pavyzdžiui, programoje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo analizė“), pozityvaus užimtumo priemonėse.

Skunde nurodyta, kad tikroji priežastis, dėl kurios nutarta netaikyti R. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra tai, jog jis, būdamas Rusijos Federacijos pilietis, dėl Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo negali gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl R. T. yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu. Teismas su tuo nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip išdėstyta aukščiau, nagrinėjamu atveju ne tai apsprendžia teismo sprendimą. Kita vertus, tai, kad R. T. negali gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, teismo vertinimu, negali būti ignoruojama, nes pirmiausia jo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su probacijos vykdymo galimumu. Be to, skunde teigiama, kad R. T. yra diskriminuojamas ir dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, vis dėlto, specialistas E. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai, kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys, išskirta ir svertiniai taškai šioje srityje suteikti remiantis vertinimo vadovu, nes R. T. pareiškė, jog lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ketina likti gyventi Lietuvos Respublikoje. Logiška, kad dėl to R. T. galėtų susidurti su tam tikrais sunkumais. Skunde taip pat akcentuojama žema R. T. nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo aspektu pažymėtina, kad žema nusikalstamo elgesio rizika savaime neapsprendžia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam. Nustatyti, ar nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės, jam neatlikus visos bausmės, jau pasiekė savo tikslus, galima tik įvertinus šių priemonių poveikį nuteistajam, jo elgesio pokyčiams, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui ir ją lemiančių kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumui, ir tokio vertinimo poreikis nepriklauso nuo to, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar priskiriama aukštesnei rizikos grupei. Kaip nurodyta aukščiau, pas R. T. vis dar yra koreguotinų probleminių sričių, dėl kurių teismas šiai dienai negali pagrįstai spręsti, jog jis yra pakankamai paveiktas teigiama linkme ir išėjęs į laisvę laikysis įstatymų bei daugiau nebenusikals. Be to, skunde pastebima, kad paskutinio socialinio tyrimo metu R. T. nusikalstamo elgesio rizika buvo be pagrindo padidinta. Teismas tam nepritaria. E. T. paaiškino, kad R. T. nusikalstamo elgesio rizika nepadidėjo, ji išliko žema, tuo tarpu svertiniai taškai, kurie turimi omenyje, yra daugiau įrankis, skirtas vertintojui. E. T. taip pat paaiškino, kad bendrai esamą R. T. reikalų padėtį vertina teigimai, pažymėjo ne tik neigiamus, bet ir teigiamus jo elgesio ir kitus aspektus. Šiame kontekste skundo argumentai dėl E. T. neigiamo nusistatymo R. T. atžvilgiu vertintini, kaip deklaratyvūs.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas dar kartą pakartoja, kad teigiamai vertina tai, jog nuteistojo R. T. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, elgesys bausmės atlikimo metu yra visumoje tinkamas, tačiau jo mąstymo ir elgesio bei su šia sritimi susijusių emocinės gerovės ir nuostatų sritys vis dar kelia susirūpinimą ir pagrįstų abejonių, ar R. T. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Tai ypatingai svarbu, nes R. T. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir siekia būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikęs didelės, virš ketverių metų bausmės dalies, todėl neturi likti jokių abejonių, kad jis tikrai yra tam pasiruošęs. Dėl šių priežasčių R. T. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamų neatsveria ir, vertinant jų visumą, nesudaro pagrindo spręsti priešingai. R. T. turėtų toliau įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti elgesio pataisos programose, koncentruodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės ir kitų probleminių sričių sprendimą. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. T. (R. T.) gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-2339 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. T.“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.