Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2-2509/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2-2509/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01109-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus
Ieškovas
R. E.
Civilinė byla Nr. 2-2509/2013
Teismo proceso Nr. 2-55-3-01109-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4407-611/2013 pagal ieškovės R. E. ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas SNORAS ir L. I. dėl hipotekos sandorio ginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovė R. E. pareikštu ieškiniu prašė pripažinti hipotekos sandorį, sudarytą tarp atsakovų BAB bankas SNORAS ir L. I., kuriuo pastarasis įkeitė jam nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), negaliojančiu. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti bet kokiu būdu perleisti nurodytą nekilnojamąjį turtą pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokio sandorio būdu, o taip pat vykdyti teismų sprendimus ar hipotekos įsipareigojimus iki to laiko, kol nebus išspręstas ieškinys. Savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog jos žiniomis, antstolis pradeda išieškojimą iš ginčo hipotekos sandoriu įkeisto nekilnojamojo turto.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Lietuvos apeliacinio teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsiliepimas

Ieškovė, pateikdama dubliką į atsakovo atsiliepimą, pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo L. I. nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), kol antstolis V. Č. minėto turto nepardavė aukcione, o teismas nepriėmė galutinio sprendimo. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas BAB bankas SNORAS slepia faktą, jog jo interesai yra užtikrinti M. Z. ir A. L. laidavimais, kurie taipogi yra įsipareigoję grąžinti bankui atsakovo L. I. pasiskolintas lėšas. Slaptas M. Z. ir A. I. 2008 m. gegužės 5 d. sudarytas susitarimas dėl pinigų išviliojimo iš atsakovo L. I. patvirtina, jog yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė nenurodė jokių naujų argumentų ir aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, kurie nebūtų buvę įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. E. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo L. I. nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovės ir atsakovo L. I. vaikų išlaikymas turi pirmenybę prieš atsakovo BAB banko SNORAS hipoteką atsakovo L. I. nekilnojamajam turtui, adresu (duomenys neskelbtini).

2. Ginčo situacija susiklostė, kadangi M. Z. ir A. L. nevykdė savo įsipareigojimų atsakovui BAB bankas SNORAS.

3. Atsakovas BAB bankas SNORAS nepateikė teismui dokumentų, pagrindžiančių 187 560,80 EUR ieškinio sumą.

4. Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė sujungti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-4407-611/2013 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-5876-614/2013, todėl nėra nagrinėjamas esminis klausimas – vaikų išlaikymo prioritetas prieš atsakovo BAB bankas SNORAS interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šio apeliacinio proceso objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo ir taikymo aspektais.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė apygardos teismui iš esmės analogišką dublike suformuluotam prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo pateikusi ir ieškinyje. Tiek Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi, tiek Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pripažino, jog nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti bet kokiu būdu perleisti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo, dovanojimo ar kitokio sandorio būdu, o taip pat vykdyti teismų sprendimus ar hipotekos įsipareigojimus iki to laiko, kol nebus išspręstas ieškinys, kadangi ieškinys yra preliminariai (lot. prima facie) nepagrįstas bei nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymui nebeįvykdomu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija savo procesinį sprendimą motyvavo ir tuo, jog sudarant ginčo hipotekos sandorį nebuvo pažeisti ieškovės ir atsakovo L. I. nepilnamečių vaikų interesai, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su vaikų intereso gauti išlaikymą užtikrinimu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pakartotinai teikdama teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nenurodė jokių kokybiškai naujų argumentų bei duomenų, kurie nebūtų buvę išanalizuoti ir aptarti minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose- Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartyse.

Teisėjų kolegija pažymi, jog argumentas dėl ieškovės nepilnamečių vaikų teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu bei vaikų teisių į išlaikymą prioriteto prieš BAB Snoras interesus yra detaliai aptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje, todėl pakartotinai dėl šių argumentų nepasisakoma.

Apeliantės atskirojo skundo argumentai, esą ginčas šioje byloje kilo dėl to, kad savo įsipareigojimų BAB Snoras nevykdė M. Z. ir A. L., taip pat nesudaro pagrindo ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog hipotekos sandoris nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas remiantis atskirajame skunde nurodomais argumentais dėl M. Z. ir A. L. netinkamo prievolių vykdymo. Ieškinio pagrindu yra nurodytos aplinkybės, kad hipotekos sandoris turi būti pripažįstamas negaliojančiu dėl tos priežasties, jog jis pažeidžia ieškovės ir pagrindinio skolininko L. I. nepilnamečių vaikų interesus. Antra, skolininku pagal su banku Snoras sudarytą kredito sutartį buvo L. I., o ne M. Z. ar A. L.. Pagal bylos duomenis, M. Z. ir jo sutuoktinė buvo laiduotojai, t.y. prisiėmė prievolę grąžinti skolą bankui, jeigu prievolės neįvykdys pagrindinis skolininkas- L. I.. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu yra pripažinta laiduotojų prievolė grąžinti paskolą, tačiau tai nereiškia, jog prievolės neturi vykdyti pats skolininkas, kadangi skolininko ir laiduotojų atsakomybė kreditoriui yra solidari (CK 6.81 str.). Tuo tarpu A. L. nebuvo santykių su banku Snoras dalyviu: pagal apeliantės pateiktus duomenis, jos vaikų tėvas L. I. iš banko gautą paskolą perdavė (perskolino) A. L.. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, jog prievoliniai santykiai susiklostė tarp šio asmens (A. L.) ir banko Snoras ir kad tai sudarytų pagrindą atleisti L. I. nuo prievolės grąžinti gautą kreditą vykdymo.

Atskirojo skundo argumentai, susiję su skolos bankui Snoras dydžiu, nėra reikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškinio dalykas yra hipotekos sandorio pripažinimas negaliojančiu, o ne skolos pagal kredito sutartį priteisimas (t.y., ginčas byloje yra kilęs ne dėl skolos dydžio), kuris, beje, yra nustatytas hipotekos teisėjo nutartyje.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą. Šiuo atveju skundžiama nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bylų susijungimo klausimas nėra šios apeliacijos dalykas, todėl dėl apeliantės argumentų, susijusių su bylų (dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu) nesujungimu ir dėl to kylančių neigiamų pasekmių, teisėjų kolegija nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, jog atskirajame skunde nenurodyta naujų argumentų, kurie patvirtintų iš esmės pasikeitusią situaciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinių pagrindų egzistavimo, ieškovės R. E. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir iš esmės analogiškas išnagrinėtam Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi (CPK 330, 338 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėAudronė JarackaitėAlvydas Poškus