- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-457/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“, V. P.
- Ieškovas
- BUAB „Tradicija“
- Advokatai
- Darius Mockūnas, Grigorijus Leonovas
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“ ir V. P. dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Tradicija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „LNTV“ 4 535 928 Lt skolą bei palūkanas. Nurodė, kad 2003 m. liepos 30 d. jis su UAB „Glijas“ sudarė projektavimo, statybos rangos sutarčių vykdymo perdavimo–priėmimo sutartį. Šia sutartimi šalys susitarė, kad UAB „Glijas“ perduoda prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo darbų sutarties, sudarytos tarp UAB „LNTV“ ir UAB „Glijas“ nuo 2003 m. birželio 17 d., projektavimo darbų sutarties, sudarytos tarp UAB „Glijas“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ nuo 2003 m. birželio 20 d., ir statybos rangos sutarties, nuo 2003 m. liepos 8 d. sudarytos tarp UAB „LNTV“ ir UAB „Glijas“, įsipareigojimus be išimčių ir išlygų iki visiško jų įvykdymo UAB „Tradicija“. 2003 m. liepos 30 d. ieškovas su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti visus su projektavimu susijusius darbus bei pastatyti prekybos centrą atsakovui priklausančiuose sklypuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sutarties 2.1 p. nustatyta tvarka sumokėti objekto kainą. Sutartimi buvo numatyta objekto kaina bei nustatyta, kad mokėjimas už atliktus darbus atliekamas dalimis pagal suderintų etapų darbų atlikimo grafiką. Avansas, kuris sumokamas prieš pradedant darbus, yra įskaitomas kaip apmokėjimo dalis už pirmą etapą. Nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio iki 2004 m. liepos mėnesio ieškovas atliko darbus, kurių vertė 6 568 827 Lt, ką patvirtina atliktų darbų aktai ir statybos darbų žiniaraščiai. 2004 m. sausio 30 d. atsakovas pasirašė 2004 m. sausio mėnesio 478 317 Lt sumos PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus. 2004 m. sausio 13 d. atsakovas pervedė ieškovui 710 000 Lt, 2004 m. sausio 15 d. 680 000 Lt, 2004 m. sausio 26 d. 280 000 Lt.
Ieškovas pateikė atsakovui 2004 m. vasario mėnesio 23 285 Lt sumos atliktų darbų aktą, 2004 m. vasario mėnesio 167 780 Lt sumos, atliktų darbų aktą Nr. 13, 2004 m. vasario mėnesio 26 918 Lt sumos atliktų darbų aktą Nr. 14. Atsakovo atstovas pasirašė 2004 m. vasario mėnesio 23 285 Lt sumos atliktų darbų akte, 2004 m. vasario mėnesio 167 780 Lt sumos atliktų darbų akte Nr. 13, už darbus turėjo sumokėti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo. 2004 m. vasario 27 d. ieškovas išrašė ir pateikė 283 038 Lt sumos PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovo atstovai grąžino nurodytus atliktų darbų aktus, motyvuodami tuo, kad neatitinka atliktų darbų kiekiai ir kainos. 2004 m. vasario 27 d. ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui 283 038 Lt sumos PVM sąskaitą faktūrą, atsakovas pervedė ieškovui 2004 m. vasario 11 d. 395 000 Lt, kas liudija, kad atsakovas pripažino paminėtus aktus už ieškovo atliktus darbus.
2004 m. balandžio 14 d. ieškovas paštu išsiuntė atsakovui 2004 metų kovo mėnesio atliktų darbų aktus bei skolų suderinimo aktą. Atsakovo atstovas pasirašė šio laikotarpio 687 943 Lt sumos aktuose su pastaba, kad darbų kiekiai ir kokybė patikrinta, įkainius būtina tikslinti. 2004 m. balandžio 28 d. atsakovo direktorius raštu nurodė, kad ieškovo dokumentuose nurodytos mokėtinos sumos bei darbų kainos neatitinka sutarties.
2004 m. gegužės 11 d. ieškovas registruotu laišku išsiuntė atsakovui 2004 m. balandžio mėnesio atliktų darbų aktus, skolų suderinimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą, atsakovo atstovas – techninės priežiūros vadovas – pasirašė 2004 m. kovo mėnesio 997 345 Lt sumos darbų atlikimo aktuose. Atsakovas sumokėjo 181 000 Lt.
Šalies argumentai
2004 m. liepos 12 d. atsakovas pateikė ieškovui pareiškimą dėl 2003 m. liepos 30 d. rangos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog sutartimi buvo nustatyta viso objekto vertė 5 080 000 Lt, objektas turėjo būti užbaigtas 2003 m. gruodžio 5 d. Šis pareiškimas prieštarauja 2003 m. rugsėjo 25 d. šalių pasirašytam sutarties priedui. Vėliau teikiamus darbų atlikimo aktus, sąskaitas bei pažymas atsakovas pasirašyti atsisakė. Ieškovas nustatė, jog jis atliko atsakovui statybos darbus, kurių vertė 6 568 827 Lt. Tuometinis bendrovės direktorius V. P. neteisėtai grąžino atsakovui grynaisiais pinigais per kasą 1 845 000 Lt, mokėjimo pavedimais per banką 1 580 523,40 Lt, neteisėtai sumokėjo už UAB „LNTV“ fiziniams asmenims 660 000 Lt, UAB „Tradicija“ ir UAB „LNTV“ neteisėtai įskaitė 1 575 679,59 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovo 2003 m. liepos 30 d. pasirašytoje rangos sutartyje 4 485 kv. m ploto prekybos centro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos, tokio pat dydžio automobilių aikštelės ir aplinkos tvarkymo darbų kaina sudaro 5 080 000 Lt, o vieno kv. m kaina – 1 132,66 Lt. Sutartyje numatyta viena sąlyga, kuomet kaina gali padidėti, tai yra dėl aikštelės ant stogo įrengimo. Šalys taip pat susitarė dėl sumokėjimo už atliktus darbus, tai yra dėl dalinio apmokėjimo pagal priėmimo–perdavimo aktus. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl sumokėjimo už atliktus darbus. Atsakovas iš esmės neginčijo ieškovo atliktų darbų apimčių, o nesutikimą mokėti ieškinyje nurodytas sumas grindė sutartimi sulygtos kainos viršijimu. Teismas nurodė, kad ginčo šalys susitarė dėl konkrečios vieno kvadratinio metro kainos, numatė bendrą objekto kainą ir atvejį, kuomet ji gali keistis. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl jo suklaidinimo dėl objekto kainos, nes tuo metu nebuvo tinkamo darbų projekto ir darbų sąmatos. Teismas pažymėjo, kad šalių sudaryta sutartis yra galiojanti, jos sąlygos nėra nuginčytos, todėl šalys privalo atlikti viską, kas numatyta sutartyje. Statybos verslas yra ieškovo profesinė veikla, todėl jis galėjo numatyti objekto kainą. Be to, šalių sutartyje nėra numatyta galimybė didinti ar mažinti kainą (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Teisinis reguliavimas įpareigoja šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kaina gali būti keičiama tik tuomet, kai dėl to yra susitarta sutartyje arba CK numatytais išimtiniais atvejais (CK 6.653 straipsnio 6 dalis, 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis). Pagal CK 6.685 straipsnio 2 dalį, rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 procentų. Teismas nustatė, kad rangovas jokių teisinių priemonių sutarties kainai padidinti nesiėmė, darbus atliko savo rizika, o jo nurodyti gamybinių pasitarimų protokolai nepatvirtina ieškovų atstovų teiginių, jog ieškovas buvo informuotas apie pasikeitusią sutarties kainą ir su tuo sutiko. 2004 m. balandžio 26 d. ir 2004 m. birželio 17 d. tarpusavio šalių susitarimai nepatvirtina fakto, kad ieškovas su atsakovu būtų susitarę dėl statomo objekto kainos pakeitimo. Teismas taip pat nusprendė, kad rangovas nesiėmė priemonių sutarčiai nutraukti ar pakeisti, todėl privalo vykdyti prievoles pagal sudarytą sutartį. Teismas taip pat nusprendė, kad kreditavimo sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas prekybos centro statybai, jokių teisių ir pareigų ieškovui nesukūrė, todėl šios sutarties sąlygos nagrinėjamai bylai jokios reikšmės neturi. Atsakovas sumokėjo ieškovui 8 809 780,99 Lt, ieškovas jam grąžino 3 425 532,40 Lt, todėl ieškovui sumokėta 5 384 257,59 Lt. Visa statybos objekto kaina su 42 vietų automobilių stovėjimo aikštele būtų 5 459 975 Lt, todėl atsakovas būtų skolingas ieškovui 75 171,50 Lt, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas sutartinių įsipareigojimų visiškai neįvykdė. Ginčo dėl sutarties nutraukimo 2004 m. liepos mėnesį byloje nėra. Teismas iš ekspertizės akto nustatė, kad ieškovas visų darbų neatliko, darbus užbaigė kiti rangovai. Kadastro duomenys patvirtino, jog 2004 m. gegužės 13 d. pastato baigtumas sudarė 65 procentus, todėl ieškovas negali reikalauti sumokėti už neatliktų ir neįrodytų darbų dalį. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo reikalavimus visiškai atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovui V. P. reikalavimai nebuvo pareikšti, todėl dėl jo nepasisakė.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia šiais argumentais:
1. Statybos objekto projektinė įmonė UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atliko projektavimo bei tyrinėjimo darbus, kuriuos pagal 2004 m. vasario 12 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 313-3/2 pateikė ieškovui. Šių darbų kaina 25 058 Lt. Teismas neįvertino ir neanalizavo fakto, kad darbai buvo pradėti be projekto, todėl negalima buvo nustatyti tikrąją objekto kainą.
2. 2004 m. balandžio 30 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, kad neatitinka darbų kiekiai ir kainos. Atsakovų atstovas tikrino atliktų darbų kokybę ir kiekius, tai patvirtino savo parašu ant akto, buvo pervesti pinigai. Teismas, priimdamas sprendimą, darbų perdavimo-priėmimo aktų nevertino.
3. Teismas neįvertino, kad 2004 m. balandžio 28 d. raštu atsakovas pripažino, jog dėl papildomų darbų objekto kaina galėjo padidėti. Ieškovas pateikė įrodymus apie papildomų objekto darbų finansavimą, tai yra gamybinių pasitarimų, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovai, protokolus. Teismas šiuos įrodymus turėjo vertinti vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu. Kadangi papildomų darbų atlikimo faktas nebuvo tiriamas, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Teismas netenkino prašymo ir neišreikalavo iš AB Vilniaus banko statybos darbų sąmatos ir taip ignoravo įrodymų surinkimą.
4. Atsakovo atliktų pinigų bankiniai pavedimai bei mokėjimai ieškovui grynaisiais pinigais įrodo, kad rangos santykiai nebuvo nutrūkę, statybos darbai buvo vykdomi 2004 m. gegužės ir birželio mėnesiais, atsakovo atstovas pasirašė visus finansinius dokumentus, nors atsiskaitymas su ieškovu buvo tik iš dalies. Teismas šių įrodymų nevertino, faktų neanalizavo, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
5. Teismas skundžiamame sprendime nevertino ieškovo minėtų statybos darbų perdavimo aktų, atliktų darbų ir išlaidų vertės pažymos, sąskaitų faktūrų, statybos darbų žurnalų, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsakovas dalyje atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašyti atsisakė, nors darbus priėmė. Ant atsakovo nepasirašytų aktų yra padaryta žyma, kad atsakovas juos atsisakė pasirašyti ir ieškovas juos pasirašė už atsakovą. Teismas šių įrodymų ir aplinkybių nevertino. Teismas vadovavosi vieninteliais atsakovo pateiktais dokumentais – inventorinės bylos kadastro duomenų nuorašu. Pastato baigtumas 2004 m. gegužės 5 d. buvo fiksuojamas 2005 m. gegužės 17 d. nustatant esamo žemės sklypo vertę. Pateikta pažyma neįrodo pastato baigtumo, tuo metu nebuvo atlikta nebaigtos statybos inventorizacija, neperduotas pastatas užsakovui, objekto statyba vyko toliau ir tai patvirtina statybos žurnalai, atliktų darbų aktai, pažymos apie darbų vertę. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi dokumentu, kuris negalioja ir nėra paremtas jokiais kitais įrodymais. Šalių atsiskaitymą reglamentuoja šalių sudaryta sutartis, o ne minėta pažyma, nes kadastro nustatyti duomenys apie objekto baigtumą negali būti pagrindas sutarties kainai nustatyti. Teismo sprendime nurodyti skaičiai neatitinka jokių bylos dokumentų bei FNTT surašyto akto. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui įrodymus, kas užbaigė darbus nutraukus rangos sutartį su ieškovu. Atsakovo pateiktos sutartys nepatvirtina statybos darbų atlikimo, o jo paaiškinimai, kad kiti dokumentai yra paimti FNTT, buvo paneigti šios institucijos atsakymu, jog tokie dokumentai nebuvo paimti ir tyrimas nėra atliekamas. Atsakovo kitiems rangovams atliktus mokėjimus gali patvirtinti tik PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų orderiai. Teismas taip pat nesirėmė byloje esančiu FNTT aktu, kurį pateikė ieškovas. Ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl to, kad jis yra nemotyvuotas ir nėra atskleista bylos esmė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šalys buvo aiškiai susitarusios dėl sutarties kainos, tačiau, ieškovui atlikus ne visus darbus ir atsakovui nutraukus rangos sutartį, ieškovas negali reikalauti visos kainos. Ieškovas sutarties nutraukimo neginčijo. Už statybos darbus ieškovui avansu buvo sumokėta 8 809 780,99 Lt, tačiau, neatlikus visų darbų, ieškovas grąžino 3 425 532,40 Lt, todėl už darbus buvo sumokėta 5 384 257,59 Lt. Atsakovas nurodė, kad 519 913,60 Lt suma buvo permokėta UAB „Tradicija“ už objekte atliktus darbus bei už UAB „LNTV“ fiziniams asmenims sumokėtas sumas. Teismo sprendimas yra motyvuotas ir paremtas CK normomis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Šalys 2003 m. liepos 30 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB ,,Tradicija“ (rangovas) įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti visus su projektavimu susijusius darbus bei pastatyti prekybos centrą atsakovui priklausančiuose sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti darbo rezultatą ir nustatyta tvarka sumokėti objekto kainą (t. 1, b. l. 30-34). Sutartyje buvo numatyta orientacinis objekto plotas – 4 485 kv. m, objekto kaina kartu su projektavimo darbais už vieną kvadratinį metrą – 1 132,66 Lt. Visa objekto kaina, įskaitant automobilių aikštelės ir aplinkos tvarkymo darbus, – 5 080 000 Lt. Taigi, kaip matyti iš statybos rangos sutarties 2.1 punkte išdėstytų sąlygų, šalys nustatė konkrečią 5 080 000 Lt kainą. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios statybos rangos santykius, nustato galimybę šalims pasirinkti kainos nustatymo kriterijus ir būdus (CK 6.653 straipsnio, 1-3 dalys, 6.198 straipsnis). Šiuo atveju 2003 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartimi šalys nustatė ne apytikrę, orientacinę kainą, o konkrečią – 5 080 000 Lt kainą. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje pasakyta, kad šalims, statybos rangos sutartimi nustačius konkrečią kainą, kaina negali būti nei didinama, nei mažinama. Šalys, nustačiusios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo riziką.
Byloje nustatyta, kad pagal ieškovo atsakovui pateiktus statybos darbų priėmimo-perdavimo aktus ieškovas atliko darbus, kurių vertė 6 568 827,00 Lt. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, neginčija darbų, už kuriuos jis atsisako sumokėti, atlikimo fakto. Tačiau atsakovas nesutinka sumokėti už atliktus darbus, motyvuodamas tuo, kad ieškovui jau yra sumokėta 5 384 258 Lt, kai tuo tarpu jis statybos rangos sutarties visiškai neįvykdė.
Ieškovas savo reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad sutartimi nustatyta kaina yra orientacinė, kuri statybos metu keitėsi, kad buvo atlikta papildomų darbų. Negalima sutikti su ieškovo argumentu, kad 5 080 000 Lt kaina yra orientacinė, nes 2003 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartyje taip nėra pasakyta (t. 1, b. l. 22-25). Tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje yra nurodyta konkreti kaina, CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, 6.685 straipsnyje numatyti atvejai, kuomet nustatyta konkreti kaina gali būti keičiama arba kai rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti kainą, tai yra darbų kainai padidėjus 15 proc. ne nuo rangovo priklausančių aplinkybių (CK 6.685 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nesiėmė jokių priemonių, suteikiančių galimybę pakeisti ar nutraukti jo interesų neatitinkančius sutartinius santykius su užsakovu, t. y. padidinti kainą, sumokėti už papildomus darbus. 2004 m. balandžio 26 d. ir birželio 17 d. šalys pasirašė susitarimus suderinti ir patvirtinti likusių darbų sąmatas, užsakovui pateikti finansavimo garantą. Iš šių susitarimų turinio matyti, kad šalys nesitarė dėl papildomų darbų atlikimo bei sumokėjimo už šiuos darbus, kaip kad teigia ieškovas, taip pat nebuvo padidinta objekto statybos kaina.
Ieškovas pirmosios instancijos teismui buvo pareiškęs prašymą išreikalauti darbų sąmatą, kurią atsakovas pateikė statybas kreditavusiam bankui. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovo prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismui minėtą ieškovo prašymą patenkinus, SEB bankas, kuris atsakovui suteikė kreditą, pateikė 2003 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartį ir statybos darbų sąmatą. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo aplinkybė, kad dėl to paties statybos objekto tą pačią dieną, t. y. 2003 m. liepos 30 d., šalys sudarė dvi sutartis, kurios yra tapačios, išskyrus sutarčių 2.1 punktu sulygtą statybos kainą ir 2.2 punkte nurodytą kainą už vieną kvadratinį metrą. 2003 m. liepos 30 d. sutartyje, kuri buvo perduota bendrovės administratoriui ir jos pagrindu pareikštas ieškinys, statybos objekto kaina – 5 080 000 Lt, vieno kvadratinio metro statybos kaina – 1 132,66 Lt. Tuo tarpu kita 2003 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartimi nustatyta statybos objekto kaina – 6 380 000 Lt, vieno kvadratinio metro statybos darbų kaina – 1 422,52 Lt. Šią statybos rangos darbų sutartį, kaip ir tą, kurią ieškovas teismui pateikė reikšdamas ieškinį, pasirašė tie patys asmenys: UAB ,,Tradicija“ direktorius V. P. ir UAB ,,LNTV“ direktorius A. M. , sutartys patvirtintos bendrovių antspaudais.
Iš ieškovo ieškinio pareiškimo bei jo atstovų duotų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad ieškovui nebuvo žinoma apie antrąją sutartį. Tačiau jam buvo žinoma apie darbų sąmatą, kurios prie jo turimos darbų rangos sutarties nebuvo. Ieškovas prašė ją išreikalauti iš banko, nes, jo manymu, sąmatoje darbų kaina turėjo būti daugiau nei 6 milijonai litų.
Bankas apeliacinės instancijos teismui pateikė statybos darbų sąmatą, kuri įvardinta kaip orientacinė ir joje nurodyta 6 380 000 Lt statybos darbų kaina, kuri fiksuota ir 2003 m. liepos 30 d. tarp šalių pasirašytoje statybos rangos sutartyje. Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad 2003 m. liepos 30 d. sutartis, kurioje užfiksuota 6 380 000 Lt statybos darbų kaina, buvo sudaryta ir pateikta bankui, kad būtų gautas didesnis kreditas, o darbai buvo vykdomi pagal 2003 m. liepos 30 d. sutartį, kurios kaina yra 5 080 000 Lt. Pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos aplinkybės apie dviejų tapačių statybos rangos sutarčių, kuriose užfiksuota skirtinga statybos darbų kaina, sudarymą, todėl aplinkybių dėl dviejų sutarčių sudarymo teismas netyrė.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir šalys turi ją vykdyti (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje dėl to paties statybos objekto yra dvi tapačios statybos rangos sutartys, kuriose nurodyta skirtinga kaina. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl sumokėjimo už statybos darbus yra svarbu pagal CK 6.193 straipsnyje numatytas sutarčių aiškinimo taisykles išaiškinti minėtas statybos rangos sutartis, nes tarp šalių kilęs ginčas dėl sumokėjimo yra neatsiejamai susijęs su statybos rangos sutartyje nustatyta kaina. Atsakovas, atsisakydamas sumokėti už darbus ir nutraukdamas sutartį, rėmėsi statybos rangos sutartimi, kurioje yra fiksuota mažesnė kaina. Kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo išreikalauti įrodymus, nagrinėjant bylą nebuvo tirta ir vertinta statybos darbų sąmata, statybos rangos sutartis, kurioje fiksuota didesnė statybos darbų vertė, aplinkybės, kodėl buvo sudarytos dvi statybos rangos sutartys, ar šalys, sudarydamos sutartis ir jas vykdydamos, veikė sąžiningai.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad liko neišaiškintų ir neįvertintų įrodomąją reikšmę turinčių aplinkybių, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Dėl to teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.