Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-11-19 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16609-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis V. T. 2018-11-02 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-49143-2018 D. J. už tai, kad jis 2018-11-02, 00.25 val., Taikos pr. 24, Klaipėdoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014-06-30 įsakymu Nr. 1V-446 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015-07-17 įsakymo Nr. 1V-555 redakcija) patvirtinto „Laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo“ (toliau - Aprašas) 18.2 punkto reikalavimus, vairavo automobilį BMW 528 su pritvirtintais laikinais valstybinio numerio ženklais P813018, skirtais motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, neįrašęs įrašo VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje.

Teismo posėdžio metu D. J. prašė nutraukti jo atžvilgiu bylą ir panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą, paaiškino, kad jis VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje pateikė prašymą išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus P813018 automobiliui BMW laikotarpiui nuo 2018-10-31 17.45 val. iki 2018-11-01 17.45 val. Pasibaigus šiam laikotarpiui, norėjo informacinėje eKetris sistemoje ir vėl įrašyti duomenis apie laikinųjų numerio ženklų naudojimą, tačiau sistema neveikė. Tuo metu buvo Kaune ir turėjo skubiai sugrįžti į Klaipėdą. Važiuodamas į Kauną buvo visiškai įsitikinęs, kad vairuoti automobilį su laikinais valstybinio numerio ženklais gali, nežinojo apie VĮ „Regitra“ eKetris sistemos sutrikimus. Reguliariai tikrino minėtą sistemą, vis bandydamas įrašyti duomenis apie laikinųjų numerio ženklų naudojimą. Jam grįžtant namo buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E. K. pažymėjo, kad bylos medžiagoje esantys VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad D. J. automobilio dalyvavimas eisme yra įrašytas VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje, mokestis nebuvo sumokėtas ne dėl asmens kaltės, o dėl eKetris sistemos gedimo. Prašo D. J. skundą išnagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. J. skundas tenkintinas.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų D. J. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo patvirtinančių įrodymų.

D. J. administracinė nuobauda paskirta pagal ANK 171 straipsnio 1 dalį už Aprašo 18.2 punkto reikalavimų pažeidimą. ANK 171 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekybos transporto priemonėmis ar numeruotais jų agregatais tvarkos arba transporto priemonių laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos pažeidimus. Transporto priemonių laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo, naudojimo ir apskaitos tvarką nustato Aprašas, kurio 18 punkte numatyta, kad laikinuosius numerio ženklus naudoti ketinantis ūkio subjektas ar jo darbuotojas įsitikina, kad transporto priemonė, kurią ketinama ženklinti laikinaisiais numerio ženklais, yra techniškai tvarkinga, kad ji bus naudojama laikantis aprašo 3 punkte nustatytų sąlygų, apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sumokėti mokesčiai, susiję su transporto priemonės dalyvavimu viešajame transporte, taip pat įrašo informacinėje sistemoje laikinųjų numerio ženklų, kuriais ketinama ženklinti transporto priemonę, numerį, transporto priemonės gamybinę markę, komercinį pavadinimą, identifikavimo numerį, spalvą ir kitus duomenis, laikinųjų ženklų naudojimo laikotarpį, duomenų įrašymo datą ir laiką. Aprašo 7 straipsnis numato, kad dėl laikinųjų numerio ženklų išdavimo, grąžinimo ar naudojimo pareiškėjai gali kreiptis tiesiogiai atvykę į VĮ „Regitra“ filialą arba elektroniniais ryšiais.

Teismas neturi pagrindo abejoti D. J. paaiškinimais, juolab, kad juos iš esmės patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Iš policijos įstaigos pateiktos valstybinio numerio ženklų naudojimo istorijos (35 b. l.) bei 2019-02-07 VĮ „Regitra“ rašto Nr. (1.15)-24-540 (51 b. l.) matyti, kad pareiškėjas D. J. 2018-10-31 17.45 val. registravo automobilio BMW, VIN (duomenys neskelbtini), su valstybiniais numeriais P813018, dalyvavimą eisme iki 2018-11-01 17.45 val., o iš 2019-01-10 VĮ „Regitra“ rašto Nr. (1.19)-24-125 matyti, kad nuo 2018-11-01 16.00 val. iki 2018-11-02 8.49 val. buvo fiksuojamas eKetris sistemos gedimas ir nurodytu metu nebuvo galimybės informacinėje sistemoje įrašyti duomenis apie laikinųjų numerio ženklų naudojimą (46 b. l.). Iš šių duomenų matyti, kad eKetris sistemos gedimas užfiksuotas 1.45 val. anksčiau nei D. J. baigėsi leidimas dalyvauti eisme su laikinuoju valstybinio numerio ženklu, o gedimas sutvarkytas žymiai vėliau nei D. J. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kaip paaiškino D. J., jis užregistravęs automobilio dalyvavimą eisme išvažiavo su drauge aplankyti artimųjų kapų, kelionė užtruko, pasibaigus leidimo laikui kelis kartus bandė sistemoje užregistruoti kitą laikinųjų numerio ženklų naudojimo laiką, to nepavykus padaryti dėl sistemos gedimo, neturėdamas galimybės palikti automobilio, grįžo atgal į namus. Duomenų, paneigiančių tokią D. J. versiją, byloje nėra.

Esant išdėstytam, teismas daro išvadą, kad D. J. nepateikė duomenų apie laikinųjų numerio ženklų naudojimą dėl objektyvių ir ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (užtrukusios kelionės ir eKetris informacinės sistemos sutrikimų), todėl konstatuoti jo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo neturi pakankamo pagrindo.

Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, D. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, o Institucijos 2018-11-19 nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-11-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16609-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną D. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 171 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.