Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-10 · Byla Nr. N-444-200-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-10
Bylos Nr.
N-444-200-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Pažeidėjas
A. U.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-200/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2; 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimo A. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. birželio 3 d., apie 16.35 val., Panevėžyje, Tulpių gatvėje, ties namu Nr. 5, jis vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16 ir 18 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu pripažino A. U. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytas veikas bei skyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Teismas konstatavo, jog A. U. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pažymomis ir kita bylos medžiaga. Pažymėjo, jog A. U. bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jis informuotas tinkamai, todėl teismas sprendžia, jog A. U. vengia atvykti į teismo posėdį ir jo administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę ir materialinę padėtį – neteistas, baustas, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

II.

Apeliaciniu skundu A. U. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, nes jam nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Pažymi, kad šaukimo į 2009 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdį grąžinamajame pranešime nurodyta, jog „šaukimas neįteiktas, gydomas Panevėžio ligoninėje, kada bus išleistas nežinoma, patvirtino mama“. Pabrėžia, jog Panevėžio apskrities ligoninės 2009 m. gruodžio 10 d. pažyma patvirtina, jog A. U., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki rugsėjo 18 d. gydėsi traumatologijos skyriuje. Nurodo, jog šaukimo į 2009 m. spalio 20 d. teismo posėdį grąžinamajame pranešime pažymėta, kad A. U., adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Apelianto teigimu, antrasis šaukimas buvo adresuotas A. U., bet ne A. U., todėl buto savininkė jo nepriėmė. Pasak jo, šios aplinkybės paneigia primosios instancijos teismo išvadą, jog jis buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir kad jis į teismo posėdį atvykti vengia. Pasak apelianto, tokiu būdu buvo pažeistos jo procesinės teisės – dalyvauti teismo posėdyje, teikti įrodymus, duoti paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. U. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta A. U. nedalyvaujant, nes jam nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė – administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog tokiam asmeniui buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Taigi, būtina sąlyga bylai išnagrinėti yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje, arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnis suteikia teisę proceso šalims dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, pareikšti prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, liudytojams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams ir kt. Tinkamai nepranešus apie teismo posėdį, asmuo šiomis teisėmis pasinaudoti negali.

Iš bylos medžiagos matyti, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. U. nuo paaiškinimo atsisakė (b. l. 5), kitų jo paaiškinimų apie įvykio aplinkybes byloje nėra. Byloje esantis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. U. buvo informuotas apie 2009 m. birželio 19 d. teismo posėdį, vyksiantį adresu Laisvės a. 17, (103 kab.), tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog šis teismo posėdis būtų įvykęs. Byloje esantis teismo šaukimas atvykti į 2009 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdį, A. U. buvo neįteiktas, nes kaip jame nurodyta, A. U. nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. buvo gydomas Panevėžio ligoninės traumatologijos skyriuje (b. l. 26), ką patvirtina ir byloje esanti pažyma (b. l. 40). Teismo šaukimas atvykti į 2009 m. spalio 20 d. teismo posėdį, adresuotas A. U. buvo neįteiktas, nurodžius, kad toks asmuo adresu (duomenys neskelbtini), negyvena (b. l. 27). Tačiau pažymėtina, jog duomenų apie tai, jog A. U. būtų informuotas apie 2009 m. gruodžio 2 d. teismo posėdį byloje iš viso nėra, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. U. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką yra informuotas tinkamai, yra nepagrįsta.

ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio vietą bei laiką, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-164/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Ši teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-4309/2010).

Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepakankamai motyvuotas. Teismas pažymėjo, kad administraciniai teisės pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, kuriuos jis tiesiog išvardino, tačiau detaliau neanalizavo, nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų, kurių parodymai byloje yra esminiai, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes.

Dėl paminėtų priežasčių Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas naikintinas, bylą perduodant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

A. U. apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius