Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – galutine 16 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 19.31 val. būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje prekybos centre (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos salėje paėmė (duomenys neskelbtini) maišelį (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), 0,30 Eur vertės, po to iš šaldytuvo paėmė 7 vnt. šaldytų krevečių „Dayseaday“ pakuočių (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), kurių 1 vnt. vertė – 21,49 Eur, bendra vertė – 150,43 Eur, prekes susidėjo į (duomenys neskelbtini) maišelį, ir, nesumokėjęs už prekes, praėjo pro kasas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas apsaugos darbuotojo parduotuvėje, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį nedidelės – 150,73 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 30 d. apklaustas įtariamasis R. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 19.31 val. lankėsi parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Užėjęs į parduotuvę, paėmė iš šaldytuvo septynias šaldytų krevečių „Dayseaday“ pakuotes. Paėmęs minėtas pakuotes, susidėjo jas į (duomenys neskelbtini) maišelį, kuris buvo įdėtas į parduotuvės krepšelį. Po to nuėjo prie kasų, parduotuvės krepšelį paliko šalia kasos, o pats praėjo pro kasą su prekėmis, už jas nesumokėjęs. Vos jam praėjus pro kasas, jį sulaikė apsaugos darbuotojas, kuris jį nusivedė į tarnybines patalpas. Apsaugos darbuotojas paėmė iš jo pavogtas prekes ir iškvietė policiją. Pavogtas prekes ketino parduoti turguje ir už jas gauti pinigų asmeniniams poreikiams. Mintis pagrobti prekes kilo spontaniškai. Pavogtas prekes paėmė apsaugos darbuotojas, prekės nesugadintos, todėl jis jokios turtinės žalos nepadarė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 9 d. apklaustas R. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 19.31 val. būdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 0,30 Eur vertės (duomenys neskelbtini) maišelį, po to iš šaldytuvo paėmė septynias šaldytų krevečių „Dayseaday“ pakuotes, susidėjo prekes į (duomenys neskelbtini) maišelį ir praėjo pro kasas už jas nesumokėjęs, tačiau buvo pastebėtas ir sulaikytas apsaugos darbuotojo. Išsamius parodymus jau davė ankstesnės apklausos metu, prašo jais vadovautis. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Nuo 2022 m. lapkričio 15 d. pradės dirbti valytoju (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių nusikalstamų veikų nevykdo ir nevykdys. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Be R. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens 2022 m. spalio 27 d. pareiškimu, liudytojo A. K. parodymais, 2022 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2022 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. R. 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 19.31 val. būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos salėje paėmė (duomenys neskelbtini) maišelį (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), 0,30 Eur vertės, po to iš šaldytuvo paėmė 7 vnt. šaldytų krevečių „Dayseaday“ pakuočių (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), kurių 1 vnt. vertė – 21,49 Eur, bendra vertė – 150,43 Eur, prekes susidėjo į „(duomenys neskelbtini) maišelį, ir, nesumokėjęs už prekes, praėjo pro kasas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas apsaugos darbuotojo parduotuvėje, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį nedidelės – 150,73 Eur vertės turtą.

Paskelbus R. R. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę R. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, nusikalstama veika nebaigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančios aplinkybės – jis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žala nepadaryta. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. R. – teistas, be kita to, už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nemokamos, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkis.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vaizdo įrašų laikmenos, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktinos saugoti byloje.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas neskirtas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. R. galutinę 14 (keturiolikos) parų arešto bausmę.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vaizdo įrašų laikmenas, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti byloje.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.