- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- N-502-766-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Artūras Drigotas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VMI Klaipėdos skyrius; Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. M., R. M. įmonės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė) savininkei, administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0091-0091 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad, remiantis 2007 m. birželio 20 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacija „Nepilnametės pakliuvo į darbdavio spąstus“, surinkta medžiaga, Įmonės savininkės R. M. paaiškinimu, žodiniu E. J. paaiškinimu, buvo nustatyta, jog 2007 m. birželio 5 d. į Įmonę buvo priimtos dirbti I. J., gim. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios Įmonėje dirbo iki 2007 m. birželio 16 d. Su E. J., I. J. ir R. S. žodžiu buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų ir darbo užmokesčio. Jos Įmonėje dirbo įvairius darbus: kelias dienas mokėsi gaminti čeburėkus, padėjo sukrauti parduotuvės prekes į lentynas. Už atliktus darbus buvo išmokėtas darbo užmokestis: I. J. – 391 Lt, E. J. – 140 Lt, R. S. – 140 Lt. Įmonės savininkė R. M. su jomis darbo sutarčių nesudarė, t. y. E. J., I. J. ir R. S. dirbo nelegaliai.
Protokole pažymima, jog R. M. tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93, 95, 98 ir 99 straipsnių reikalavimus.
II.
Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 1 d. nutarimu R. M. skyrė 900 Lt (po 300 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį) administracinę baudą.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog R. M. prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir dėl to gailisi. Nurodė, kad tai laikytina administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe. R. M. administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad R. M. yra pensininkė, gyvena iš savo ir savo sutuoktinio pensijų, kurios yra mažesnės už vidutines, 2006 m. Įmonė pajamų negavo, o 2007 m. dirbo tik vasaros laikotarpiu, E. J., I. J. ir R. S. nelegaliai dirbo itin trumpą laiką, kas laikytina antrąja R. M. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė mažesnę, nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, administracinę baudą.
III.
Institucija apeliaciniu skundu prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.
1. Mano, kad R. M. buvo paskirta nepagrįstai maža administracinė bauda. Teigia, jog nors R. M. išties yra pensininkė, tai negali laikoma pagrindu skirti jai mažesnę, negu ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, administracinę baudą.
2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. J., I. J. ir R. S. Įmonėje dirbo itin trumpai.
3. Remiasi ATPK 30¹ straipsniu ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą R. M., nesivadovavo proporcingumo principu ir nemotyvavo to išskirtinėmis aplinkybėmis.
R. M. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriame nurodo, jog jai paskirtą administracinę baudą ji jau sumokėjo, be to, remiasi ATPK 35 straipsniu, ir teigia, kad jau pasibaigė terminas, per kurį buvo galima skirti administracinę nuobaudą, ir prašo jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavio ar jo įgalioto asmens administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Mažesnės administracinės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnės administracinės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo taisyklės yra išdėstytos ATPK 30¹ straipsnyje. Įstatymų leidėjas yra nustatęs pagrindus, kada galima skirti mažesnę ar švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta, arba neskirti administracinės nuobaudos: tai aplinkybės, nurodytos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat šio kodekso 31 straipsnyje nustatytos administracinę atsakomybę lengvinančios bei kitos įstatymų nenurodytos administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Taip pat ATPK 30² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos administracinės baudos dydis nustatomas pagal administracinės baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į administracinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, administracinės baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinės baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Sistemiškai analizuojant ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, 30¹ straipsnio 1 dalį, 30² straipsnio 1 ir 2 dalis, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatęs už nelegalų darbą plačias galimos administracinės baudos ribas (nuo 3 000 iki 10 000 Lt), atsižvelgė į įvairias galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę teismams kiekvienu atveju individualizuoti administracinę nuobaudą, o jei yra administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos administracinės baudos dydį sumažinti iki minimumo. Taigi įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog mažesnė administracinė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, švelnesnė administracinė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos mažinimas arba švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę.
Pažymėtina, kad veika – nelegaliu darbu – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, siekia nuslėpti asmens darbo, turinčio darbo sutarties požymius, faktą. Toks administracinis teisės pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, bei įmokos, mokėtinos į socialinio draudimo fondus, sudaro nemažą sumą, palyginus su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Taip pat tokiu administraciniu teisės pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo paskirta simboline administracine nuobauda ne tik nepasiekiami administracinių nuobaudų tikslai (ATPK 20 straipsnis), bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo patrauktas asmuo skatinamas daryti naujus administracinius teisės pažeidimus, nes teismo paskirta administracinė nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus ją su iš administracinio teisės pažeidimo gauta nauda.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje išskirtinių aplinkybių, itin švelninančių R. M. administracinę atsakomybę nėra, o jai paskirta administracinė nuobauda (administracinė bauda) yra aiškiai per maža, neatitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio ir juo sukeltos žalos, nesudaranti prielaidų pasiekti administracinių nuobaudų tikslų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, daro išvadą, jog apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas, kaip nepagrįstas, o tuo pačiu – ir neteisėtas, naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.