- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- eI3-3736-484/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00590-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Vita Valeckaitė
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- MB "Agiluna"
- Kategorijos
- 12.6.5Kiti su mokestine nepriemoka ir jos išieškojimu susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Agiluna“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – MB) „Agiluna“ (toliau – pareiškėja ar Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023 m. sausio 20 d. raštą „Į 2023-01-13 prašymą“ ir grąžinti prašymą nagrinėti VMI iš naujo.
Skunde paaiškina, kad pareiškėja su VMI 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarė Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-45064, kuria nustatytas mokestinės nepriemokos išdėstymo atidėjimo laikotarpis nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d., bendra išdėstyta suma 77 909,43 Eur. Iki 2023 m. sausio 19 d. Bendrijos likusi nesumokėta suma 41 988,80 Eur. Pareiškėja 2022 m. spalio 31 d. pateikė VMI prašymą pakeisti 2021 m. rugsėjo 1 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-45064 ir 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr.(23.24-08) 327-43744, mokėjimus išdėstant iki 2026 m. lapkričio 25 d., kas mėnesį mokant po 865,26 Eur. VMI, išnagrinėjusi šį prašymą, 2022 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-85767 nepakeisti 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-43744 išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei mokestinės paskolos sutartį ir atidėti/išdėstyti nurodytos mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodytam laikotarpiui. Bendrija Lietuvos administracinių ginčų komisijai pateikė skundą dėl 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo, kuris buvo nagrinėjamas 2023 m. sausio 17 d., o sprendimo priėmimas atidėtas. Pareiškėja 2023 m. sausio 13 d. pateikė VMI prašymą nepradėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmų iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas. VMI 2023 m. sausio 20 d. atsiuntė pareiškėjai raštą, kuriame nurodė, jog prašymas netenkinamas (toliau – Sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad VMI Sprendimą grindžia tuo, jog jos skundas, pateiktas administracinių ginčų komisijai dėl VMI sprendimo, nėra mokestinis ginčas pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 straipsnio 20 dalyje nurodytą mokestinio ginčo apibrėžimą. Atsižvelgus į tai, VMI konstatuoja, jog ji neturi teisinio pagrindo stabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus.
Bendrija teigia, kad toks VMI argumentavimas prieštarauja MAĮ įtvirtintam teisiniam reglamentavimui. Nurodo, kad ji pateikė prašymą nepradėti priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo remdamasi MAĮ 110 straipsnio 3 dalies nuostata, jog administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Pabrėžia, kad to paties MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu). Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu, jei pareiškėjos pateiktas skundas administracinių ginčų komisijai būtų klasifikuojamas kaip mokestinis ginčas, pareiškėjai net nereikėtų teikti tokio pašymo, nes įstatyme imperatyviai įtvirtinta, jog skundo padavimas dėl mokestinio ginčo stabdo mokesčių priverstinį išieškojimą. Tačiau tarp mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratoriaus kyla įvairaus pobūdžio ginčų, todėl MAĮ 110 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas ir įtvirtina VMI teisę savo nuožiūra nepradėti ar stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą. Taigi, mano, kad mokesčių administratorius, klaidingai pritaikęs teisės akto normą, nepagrįstai atmetė jos prašymą nepradėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Paaiškina, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai gali būti stabdomi vadovaujantis MAĮ 110 straipsnyje nurodytais pagrindais: prasidėjus mokestiniam ginčui; mokesčių mokėtojui pateikus prašymą dėl nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo; vadovaujantis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais.
Pabrėžia, kad MAĮ 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Taigi MAĮ yra konkrečiai nurodyta, kokiais atvejais ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus laikytinas mokestiniu ginču.
Nurodo, kad MB „Agiluna“ pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl VMI 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-85767 pakeisti sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau tai nėra mokestinis ginčas pagal MAĮ 2 straipsnio 20 dalyje nurodytą mokestinio ginčo apibrėžimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teigia, kad VMI neturi teisinio pagrindo stabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus.
Paaiškina ir tai, kad vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktu, VMI teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką įgyja, jei mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Nurodo, kad Bendrijai 2023 m. sausio 15 d. įteiktas raginimas Nr. (23.31-08) 464-1308 per 20 dienų sumokėti 41 253,38 EUR mokestinę nepriemoką, nesumokėjus raginime nurodytos mokestinės nepriemokos per raginime nurodytą terminą, VMI prie FM įgyja teisę mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl VMI sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2023 m. sausio 13 d. prašymą nepradėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Bendrija su VMI 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarė Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-45064, kuria nustatytas mokestinės nepriemokos išdėstymo atidėjimo laikotarpis nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d., bendra išdėstyta suma 77 909,43 Eur.
Pareiškėja 2022 m. spalio 31 d. pateikė VMI prašymą pakeisti 2021 m. rugsėjo 1 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-45064 ir 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr.(23.24-08) 327-43744, mokėjimus išdėstant iki 2026 m. lapkričio 25 d., kas mėnesį mokant po 865,26 Eur.
Bendrija dėl VMI 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos administracinių ginčų komisija 2023 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-720/04-2022) pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-4218-860/2023, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00978-2023-4). Teismo procesinis sprendimas byloje nėra priimtas.
Pareiškėja 2023 m. sausio 13 d. pateikė VMI prašymą nepradėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmų, nes Lietuvos administracinių ginčų komisijai apskundė VMI prie FM 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-85767 pakeisti sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.
Mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (MAĮ 2 str. 20 d.).
Byloje nustatyta, kad Bendrija kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su skundu dėl VMI 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-85767 nepakeisti 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (23.24-08)327-43744 išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei mokestinės paskolos sutartį ir atidėti/išdėstyti nurodytos mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodytam laikotarpiui. Toks ginčas nėra mokestinis ginčas (MAĮ 2 straipsnio 20 d.), todėl šiuo atveju ginčui negali būti taikomi MAĮ 110 straipsnyje įtvirtinti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų sustabdymo pagrindai.
Pareiškėjos teigimu, Lietuvos administracinių ginčų komisijoje inicijuotas administracinis ginčas yra pagrindas VMI sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą pagal MAĮ 110 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.
Vertinant MAĮ 110 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo pagrindo taikymą, konstatuotina, jog šio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo taikymas yra mokesčių administratoriaus diskrecijai priskirta teisė, kurios taikymas (realizavimas) priklauso nuo vertinamųjų (protingumo, ekonominio tikslingumo) kriterijų taikymo. Šiuo aspektu pabrėžtina tai, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Vadovaujantis šia procesinio įstatymo nuostata, vertinant ginčijamo VMI rašto teisėtumą ir pagrįstumą MAĮ 110 straipsnio 3 dalies kontekste, ekonominio tikslingumo kriterijus nėra reikšmingas.
Teismas pažymi, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Pareiškėja ginčijamą raštą (sprendimą) gavo laiku, pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą. Teismas, įvertinęs ginčijamo rašto turinį, daro išvadą, kad ginčijamas raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas, rašte aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įgalioto subjekto, atitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, jo naikinti teisinio pagrindo nėra, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus skundą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. sausio 13 d. prašymą. Todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.
Atmestus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, todėl jos prašymas priteisti šias išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 92 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos mažosios bendrijos „Agiluna “ skundą atmesti.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.