- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e1-1063-900/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01016-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- Ž. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, išsituokęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,
yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė
Ž. S. 2020 m. sausio 6 d. apie 15⁰⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis suėmė už nukentėjusiosios – partnerės, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, S. N. kaklo ir ją smaugė, sudavė ne mažiau kaip keturis kartus jai į veidą ir kitas kūno vietas ir padarė muštinę žaizdą dešiniame antakyje su aplinkine poodine kraujosruva, pereinančia į dešinės akies vokus, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, pereinančias į žandą, dešiniame žande, pereinančią į smakrą, dešinėje kaklo pusėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, Ž. S. 2020 m. gegužės 30 d. apie 11⁵⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajai - partnerei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, S. N. į kairįjį skruostą, vieną kartą įspyrė jai į pilvo sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) Ž. S. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (1 t., b. l. 80-81, 88), kuriuose nurodyta, kad apie 7 metus gyvena su S. N. ir veda bendrą ūkį. Jie gyvena kaltinamojo motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 6 d. nuo maždaug 9⁰⁰ val. jis su S. N. pradėjo gerti alkoholį. Apie 12⁰⁰ val. išgėrė butelį degtinės ir S. N. pasakė, kad nori eiti dar išgerti pas savo kaimynę, kad jai cigarečių reikėjo ir panašiai, todėl kilo konfliktas. Apie 15⁰⁰ val. kaltinamasis suėmė S. N. už kaklo ir smaugė. S. N. bandė ištrūkti, tačiau jis jai trenkė delnu kokius du kartus į veido sritį. S. N. vis tiek norėjo išeiti pas kaimynę gerti, o jis jos neleido. Po kurio laiko kaltinamasis atrakino duris ir S. N. išėjo pas kaimynę. Ji pasiėmė cigarečių, grįžusi namo iškvietė policiją. Smurtavo pirmą kartą ir dėl to labai gailisi. Mano, kad tam įtakos turėjo girtumas. Blaivus taip nesielgtų, nes, būdamas blaivas, jis su ja nekonfliktuoja. S. N. atsiprašė, ji jam atleido.
Nukentėjusiosios S. N. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 35-36), kuriame teigiama, kad ji apie 9 metus gyvena su Ž. S. ir veda bendrą ūkį. 2020 m. sausio 6 d. nuo 12⁰⁰ val., tikslaus laiko nepamena, ji su Ž. S. namuose pradėjo gerti degtinę. Apie 15⁰⁰ val. tarp jos ir Ž. S. kilo konfliktas, priežasčių nepamena. Per konfliktą Ž. S. rankomis suėmė nukentėjusiajai už kaklo ir ją smaugė, po to kelis kartus, ne mažiau kaip keturis, sudavė į veidą bei kitas kūno vietas (į dešinės pusės šoną). Jai pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusioji norėjo iškviesti policiją, bet Ž. S. neleido, paėmė jos telefoną, užrakino buto duris ir sakė, kad ji niekur neis. Nukentėjusioji žadėjo eiti pas kaimynę, laukė, kol Ž. S. nusiramins. Po įvykio nuėjo pas kaimynę cigarečių ir iškvietė policiją.
Liudytojos N. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 56-57), kuriame rašoma, kad 2020 m. sausio 6 d. apie 17⁴⁰ val. dirbo su vyriausiuoju patruliu R. Z.. Pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje pareigūnai nuvyko į (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė akivaizdžiai neblaivi S. N. (jai vėliau nustatytas 1,62 promilių girtumas). Ant pranešėjos dešinės akies matėsi mėlynė, ant kaklo - smaugimo žymės. Pranešėja buvo susijaudinusi, aiškino, kad ją be priežasties sumušė partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, Ž. S.. Bute buvo Ž. S. motina, ji aiškino, kad konflikto nematė ir negirdėjo. Bute aplinka netvarkinga, asociali, matėsi išgertuvių pėdsakai. Ž. S. neneigė mušęs S. N., smurto priežasties nenurodė. Jam nustatytas 0,47 promilių girtumas. Nukentėjusioji medikų pagalbos atsisakė. Ž. S. sulaikė ir pristatė į Šiaulių apskrities VPK OVS patalpas.
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės N. S. 2020 m. sausio 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 23-26), kuriame nurodyta, kad S. N. paaiškino, jog per konfliktą 2020 m. sausio 6 d. apie 15 val. buto adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje ir virtuvėje neblaivus partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, Ž. S. rankomis sugriebė jos kaklą, smaugė, rankomis trenkė į veido sritį. Moteris labai susijaudinusi bei akivaizdžiai neblaivi, jai nustatytas 1,62 promilių girtumas. Ant S. N. veido ir kaklo matosi smurto žymės: patinimas ir kraujosruva, bet medikų pagalbos ji atsisakė. Smurtu įtariamas Ž. S. neneigė, kad mušė S. N.. Jam nustatyta 0,47 promilių etilo alkoholio koncentracija. Ž. S. 17⁴³ val. sulaikytas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 7 d. specialisto išvada Nr. G 33/2020(04) (t. 1, b. l. 51), kurioje teigiama, kad S. N. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda dešiniame antakyje su aplinkine poodine kraujosruva, pereinančia į dešinės akies vokus, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, pereinanti į žandą, dešiniame žande, pereinanti į smakrą, dešinėje kaklo pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Muštinė žaizda dešiniame antakyje su aplinkine poodine kraujosruva, pereinančia į dešinės akies vokus, galėjo būti padaryta tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu, kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Tikėtina, kad kiti sužalojimai padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai traktuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Taip pat įvykio vietos apžiūros 2020 m. sausio 6 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 27-32), ir kitų objektų apžiūros 2020 m. sausio 8 d. protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo ir garso įrašo iš įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 20-21).
Kaltinamojo (įtariamojo) Ž. S. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (2 t., b. l. 1-2, 10-11), kuriuose nurodyta, kad apie 9 metus gyvena su S. N. ir veda bendrą ūkį. Kaltinamasis iš kaimyno nusipirko pečių. 2020 m. gegužės 30 d. apie 10³⁰ val. jis pasikvietė P. M., A. K. ir N. M. padėti įnešti pečių į namus. Prieš tai su vyrais išgėrė degtinės. S. N. gėrė alų viena arba su kaimyne. Vyrams nešant pečių, S. neleido, puolė ant kaltinamojo, griebė už drabužių. Gindamasis kaltinamasis ranka stumtelėjo S. N. į krūtinę. S. N. nenukrito ant žemės, niekur neatsitrenkė, bėgdama šūktelėjo, kad iškvies policiją, kad „pasodins“ kaltinamąjį. Pečiaus į namus neįnešė. Kaltinamajam besėdint su pažįstamais kieme, atvažiavo policija ir jį išvežė į policijos komisariatą. Jis nesudavė S. N. dviejų smūgių plaštaka į veidą ir į pilvą nespyrė. Apklaustas papildomai kaltu prisipažino, nurodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, bet galėjo panaudoti smurtą prieš S. N.. S. N. atsiprašė, ji jam atleido.
Nukentėjusiosios S. N. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (1 t., b. l. 154-155), kuriame teigiama, kad 2020 m. gegužės 30 d. nuo ryto, tikslaus laiko nepamena, nukentėjusioji su Ž. S. vartojo alkoholį. Ž. S. norėjo į namus įnešti didelį pečių. Ji neleido to daryti, sakė, kad laikytų pečių lauke, nes virtuvėje nėra vietos metalo gabalui. Dėl to tarp jų kilo konfliktas. Apie 11⁵⁰ val. buto koridoriuje Ž. S. sudavė jai vieną kartą delnu į kairį skruostą, vieną kartą įspyrė į vidurinę pilvo dalį. Nukentėjusioji juto fizinį skausmą. Ž. S. trenkė jai vieną kartą per veidą, o ji suėmė jam už megztinio. Nukentėjusioji prašė Ž. S. baigti mušti, po to paskambino policijos pareigūnams.
Akistatos tarp kaltinamojo (įtariamojo) ir nukentėjusiosios protokolu (2 t., b. l. 18-19), kuriame sakoma, kad nukentėjusioji parodė, jog 2020 m. gegužės 30 d. nuo ryto namuose (duomenys neskelbtini), ji su partneriu, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos, Ž. S. gėrė. Vėliau tarp jų įvyko konfliktas, nes nukentėjusioji neleido jam įnešti namo metalinio pečiaus. Apie 11⁵⁰ val. Ž. S. sudavė nukentėjusiajai per veidą ir įspyrė į pilvą, ji pajuto fizinį skausmą ir iškvietė policiją. Įvykio metu buvo Ž. S. draugai, bet jie buvo atokiau, todėl įvykio nematė. Įtariamasis sutiko su nukentėjusiosios parodymais. Įtariamajam atrodė, kad jis tik pastūmė nukentėjusiąją, bet galėjo būti, kad sudavė ir įspyrė, kaip ji sako. Tiksliai įvykio detalių nepamena, nes įvykio metu buvo neblaivus, tačiau pamena, kad kilo konfliktas, nes nukentėjusioji neleido įnešti į butą pečiaus. Dėl to įtariamasis labai supyko. Iš pradžių jis neprisipažino, nes manė, kad tyrėja patikės, jog jis smurto nenaudojo.
Liudytojo S. A. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 175), kuriame rašoma, kad 2020 m. gegužės 30 d. 12⁰¹ val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog neblaivus vyras lauke trenkė pranešėjai ranka per veidą. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko akivaizdžiai neblaivi pranešėja S. N. ir nurodė, kad 2020 m. gegužės 30 d. apie 11⁵⁰ val. buto (duomenys neskelbtini), koridoriuje tarp jos ir Ž. S. kilo konfliktas. Ž. S. sudavė pranešėjai du kartus delnu į veido sritį ir vieną kartą spyrė į pilvo sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant S. N. kūno sužalojimų nesimatė, tik veidas murzinas. Medikų pagalbos S. N. atsisakė. Aplinka buvo netvarkinga. Ž. S. apie įvykį nieko neaiškino. Jį sulaikė ir pristatė į Šiaulių apskrities VPK OVS sulaikymo patalpas.
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. A. 2020 m. gegužės 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 134-137), kuriame nurodyta, kad S. N. nurodė, jog 2020 m. gegužės 30 d. apie 11⁵⁰ val. (duomenys neskelbtini), koridoriuje per konfliktą girtas partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, Ž. S. sudavė delnu jai du kartus į veido sritį ir vieną kartą spyrė į pilvą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Moters veidas buvo murzinas, jai nustatytas 2,19 promilių girtumas. Nukentėjusioji atsisakė greitosios medicinos pagalbos ar būti apžiūrėta. Smurtu įtariamas Ž. S. buvo ramus, jam nustatytas 2,13 promilių girtumas. Ž. S. 12¹⁵ val. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą.
Asmens blaivumo testo rodmenimis (alkoholio matuoklio parodymų kvitu), kur teigiama, kad 2020 m. gegužės 30 d. 12³⁴ val. Ž. S. nustatytas vidutinis - 2,13 promilių -girtumas (2 t., b. l. 33).
Taip pat įvykio vietos apžiūros 2020 m. gegužės 30 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 147-151), ir kitų objektų apžiūros 2020 m. birželio 2 d. protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo ir garso įrašo iš įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 144-145).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. gegužės 30 d. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo, susijusio su veika 2020 m. sausio 6 d., šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajai, be kita ko, sukėlė fizinį skausmą. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas yra perteklinis. Nusikalstami kaltinamojo veiksmai abiem atvejais įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2020 m. sausio 6 d. skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2020 m. gegužės 30 d. skirti kaltinamajam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmę sumažinti trečdaliu.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t. b. l. 58-60).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (47 m.), nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu oficialiai nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 37-38, 83). 2016-2020 m. 4 kartus baustas administracine tvarka už įvairius smulkius administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 39-42). Teistas 1990 m. už chuliganizmą. Teistumui išnykus, juridiškai laikomas neteistu (2 t. b. l. 43-45). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, smurtinių veiksmų skaičių ir dislokaciją, padarinius, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų per griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Bausmės dydis (trukmė) parenkami mažesni už sankcijos vidurkį (BK 46 str. 2-3 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už du nusikaltimus skirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu ir skiriama subendrinta bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis (įtariamasis) nuo 2020 m. sausio 6 d. 17⁴³ val. iki 2020 m. sausio 7 d. 16¹⁵ val. ir nuo 2020 m. gegužės 30 d. 12¹⁵ val. iki 2020 m. birželio 1 d. 10³⁵ val. buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka (1 t., b. l. 65, 67, 185-186, 189). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (trys paros) santykiu 1:6 įskaičiuojamas į atliktų viešųjų darbų bausmės laiką, jį prilyginant 18 viešųjų darbų valandų.
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (2 t., b. l. 22-23, 28-29) – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2020 m. sausio 17 d. nutartimi patvirtino prokurorės nutarimą atleisti Ž. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2020 m. sausio 6 d., jam susitaikius su nukentėjusiąja, ir ikiteisminį tyrimą nutraukti. Taip pat skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - 6 mėnesių trukmės skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (1 t., b. l. 113-116).
Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius 2020 m. birželio 2 d. rašte (2 t., b. l. 54) rašoma, kad Ž. S. dėl karantino 2020 m. balandžio 7 d. nepradėjo dalyvauti smurto programoje. 2020 m. gegužės 28 d. Ž. S. buvo nukreiptas į VšĮ „Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras“ dalyvauti smurtinio elgesio programoje, programos pabaiga numatyta 2020 m. rugpjūčio 3 d. Tokiu atveju teismas neskiria baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – 2 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos, prisegti voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia
Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2020 m. sausio 6 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 25 valandas per mėnesį.
Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2020 m. gegužės 30 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 25 valandas per mėnesį.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 ir 4 mėnesių viešųjų darbų bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant Ž. S. visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 25 valandas per mėnesį.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant Ž. S. visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 25 valandas per mėnesį.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą viešųjų darbų bausmę santykiu 1:6 įskaityti Ž. S. laikino sulaikymo laiką – tris paras ir laikyti jį atlikusiu 18 (aštuoniolika) viešųjų darbų valandų.
Po įskaitymo nustatyti tokią viešųjų darbų bausmės atlikimo tvarką: pirmą ir trečią mėnesiais Ž. S. turi neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 21 valandą, antrą ir ketvirtą mėnesiais – po 20 valandų.
Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Ž. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, - 2 (du) kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos, prisegtus voke prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti Ž. S., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.