Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės duomenys neskelbtini rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant duomenys neskelbtini, dalyvaujant ieškovo UAB „Manvesta“ atstovui advokatui duomenys neskelbtini, atsakovo UAB „Transedda“ atstovams duomenys neskelbtini ir advokatui duomenys neskelbtini, trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovui duomenys neskelbtini, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Manvesta“ ieškinį atsakovui UAB „Transedda“, tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, duomenys neskelbtini, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas UAB „Manvesta“ (toliau – ieškovas), vadovaudamasis CK 6.820 straipsnio 2 dalies, 6.112 straipsnio 1 punkto, CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalies, 23, 25 ir 37 straipsnių nuostatomis, prašo regreso tvarka priteisti jo naudai iš atsakovo UAB „Transedda“ (toliau – atsakovas) 9369,94 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016-04-27 su atsakovu sudarė automobilių pervežimo užsakymą-sutartį Nr. 2016/04-891 dėl 3 transporto priemonių pervežimo paslaugos iš duomenys neskelbtini į duomenys neskelbtini per kuo trumpesnį laiką. Krovinys atsakovo vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į paskirties vietą 2016-04-28 pristatytas su apgadinimais, dėl ko transporto priemonės savininkas FCA ITALY S.p.A. pagal tarpusavio sudarytos sutarties sąlygas nustatė žalos dydį – 16426,51 Eur, kurią sudaro: 28 proc. komercinis transporto priemonės vertės nuvertėjimas - 8855,31 Eur, 20 proc. nuvertėjimas dėl garantijos netekimo – 6325,22 Eur, 800,97 Eur remonto darbai, 200 Eur transportavimo išlaidos ir 245 Eur techninis vertinimas. Nors atsakovui šiai sumai buvo išrašyta sąskaita-faktūra, pateikta pretenzija, išsiųsti pakartotiniai reikalavimai sumokėti skolą bei tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu įskaityta dalis žalos sumos, atsakovo įsiskolinimas už padarytą žalą yra 9369,94 Eur.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Jo atstovas teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes žala ieškovui jau atlyginta. Įvykio metu padaryti tik paviršiniai gabento automobilio apgadinimai, nėra jokių įrodymų, kad buvo kėbulo geometrijos pažeidimų – tai įrodo ir atlikti remonto darbai. Tiesioginiai remonto kaštai sudaro apie 3 procentus automobilio vertės, tuo tarpu reikalavimas viršija 50 procentų jo vertės. AB „Lietuvos draudimas“ administravimo veiksmai buvo aktyvūs, prašyta pateikti automobilį apžiūrai, tačiau to nepadaryta. Fotofiksacijos buvo informatyvios, todėl jų bei krovinio savininko padarytų defektinių aktų pagrindu didžiausia ir autoritetingiausia įmonė Dekra, į kurią jie kreipėsi, nustatė 20 procentų automobilio nuvertėjimą – jie teigė, kad taikomas tik vienas nuvertėjimas ir jis apima visus praradimus. Byloje yra tik šis vienas ekspertinis įvertinimas. Krovinio savininko pateiktas žalos apskaičiavimas nelaikytinas ekspertiniu vertinimu – tai yra automobilio gamintojo ir ekspeditoriaus susitarimas, ieškovo sudarytas dėl to, kad jie tiesiog nenorėjo gadinti santykių su verslo partneriais.

Trečiasis asmuo duomenys neskelbtini atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš visumos surinktų įrodymų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 27 d. ieškovas su atsakovu sudarė Automobilių pervežimo užsakymą-sutartį Nr. 2016-04-891 (toliau – Sutartis) dėl trijų automobilių pervežimo maršrutu Torino (Italija) – Lionas (Prancūzija) už 900 Eur per kuo trumpesnį terminą. Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR ir transportavimo dokumento matyti, kad gabenti trys duomenys neskelbtini modelio automobiliai vilkiku duomenys neskelbtini, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Kassbohrer, valst. Nr.. Iš prie ieškinio pridėtų fotonuotraukų, FCA formos „techninis įvertinimas“ bei nuostolių ir žalos transporto priemonėms ataskaitos matyti, kad į paskirties vietą vienas iš gabentų automobilių (kėbulo Nr. 2B13801) pristatytas su tam tikrais apgadinimais - pažeistas kairysis galinis žibintas, kairiojo galinio buferio kampas, galinio dešinio buferio kampas. Kaip nurodo ieškovas, transporto priemonės savininkas FCA ITALY S.p.A pagal tarpusavio sudarytos sutarties sąlygas nustatė žalos dydį – 16426,51 Eur. Ją sudaro: 28 proc. komercinis transporto priemonės vertės nuvertėjimas - 8855,31 Eur, 20 proc. nuvertėjimas dėl garantijos netekimo – 6325,22 Eur, 800,97 Eur remonto darbai, 200 Eur transportavimo išlaidos ir 245 Eur techninis vertinimas (ieškinio 5 priedas). Iš ieškovo teismui 2018-07-03 pateiktų paaiškinimų matyti, kad 2017-03-14 krovinio savininko klientas SAS „Tea duomenys neskelbtini“ išrašė faktūrą pagal krovinio savininko 2017-02-17 debetinę sąskaitą SAS „BLANC TRS DE VEHICULES“ 16426,51 Eur sumai, o pastarais analogiškai sumai 2017-03-16 išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 73L0193D ieškovui. 2017-04-19 SAS „BLANC TRS DE VEHICULES“ atliko 16426,51 Eur išskaitą iš ieškovo UAB „Manvesta“ mokėtinų sumų, taigi ieškovas teigia padengęs atsakovo padarytą žalą savo lėšomis. Tai patvirtina ir ieškinio priedas Nr. 13. Ieškovui 2017-03-24 pateikus pretenziją Nr. V10118-4396 atsakovui su minėta sąskaita faktūra Nr. 73L0193D, atsakovas į ją neatsakė, todėl 2017-04-27 Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu Nr. 3969 įskaitytas ieškovo turėtas 4053,50 Eur įsiskolinimas atsakovui. Vėliau atsakovui 2017-07-14, 2017-07-21, 2017-07-31 ir 2017-09-06 buvo išsiųsti pakartotiniai reikalavimai sumokėti likusią 12140,57 Eur skolą, 2017-10-20 ir 2017-11-10 ieškovas pateikė papildomą pretenziją ir pakartotinį pranešimą, tačiau atsakovas į juos nereagavo, tik 2017-12-13 sumokėjo 2770,63 Eur žalos atlyginimą.

Atsakovas sutiko atlyginti tik dalį žalos, vadovaudamasis nepriklausomų ekspertų duomenys neskelbtini filialo 2017-07-11 surašytos ekspertizės ataskaitos, į civilinę bylą pateiktos trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“, išvadomis, pagal kurias nuostolių dydis įvertintas 7367,80 Eur suma: 1042,58 Eur remonto darbai ir 6325,22 Eur nuvertėjimo suma. Atsakovo atstovai teigia, kad minima suma yra objektyvi, atlikta nepriklausomų ekspertų, todėl ja ir reikėtų vadovautis šiame ginče.

Ginčas šioje byloje kilo dėl ieškovo transporto priemonės savininkui atlygintos (kompensuotos) žalos apimties ir dydžio pagrįstumo bei dėl įrodymų vertinimo.

LR CK 1.13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys civiliniams teisiniams santykiams taikomos tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sutartis numato, jog jos taikymui būtinas Lietuvos Respublikos vidaus teisės aktas. Tiesiogiai taikomų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių taisyklės turi viršenybę prieš vidaus nacionalinių teisės aktų normas, reglamentuojančias tapačius ar panašius teisinius santykius (LR CK 1.13 str. 1 d. nuostata). Kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai taikoma 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija) – tai nustatyta jos 1 str. 1 d. Vežėjo atsakomybės, kylančios iš konkretaus tarptautinio pervežimo, atsakomybės klausimai yra vieni pagrindinių CMR konvencijos reguliuojamų klausimų, todėl jų konvencinis reguliavimas yra detalus ir išsamus. Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą (CMR konvencijos 17 str. 1 p.). Tokiu būdu, sprendžiant dėl žalos atlyginimo teismas vadovausis šia CMR konvencijos norma.

Žala, kaip nurodė ir ieškovas, nėra preziumuojama, todėl jos dydį šiuo atveju privalėjo įrodyti ieškovas, prašantis priteisti žymiai didesnę sumą, nei ji apskaičiuota Dekra ekspertizės ataskaitoje (CPK 178 str.). Ieškovas teigia, kad jo prašoma atlyginti žala buvo nustatyta pagal PGK procedūrą, tačiau kas tai per procedūra ir kaip ji pritaikyta atliekant konkretų žalos įvertinimą, įrodymų nepateikė, o teigdamas, kad trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ nesigilino ir negalėjo paaiškinti šio metodo esmės, teismo vertinimu, nepagrįstai bando įrodinėjimo naštą perkelti trečiajam asmeniui, nes automobilio savininko nustatytos transporto priemonės vertės netekimo masto pagrįstumą privalo įrodyti ieškovas. Nenustatyta, kad Dekra kompanija, trečiojo asmens prašymu atlikusi žalos įvertinimą, pavaldumo ar kitais ryšiais būtų susijusi su šia draudimo bendrove, todėl ji laikytina tinkamu žalos įvertinimo subjektu. Dekra ekspertai padarytą žalą įvertino krovinio savininko padarytų defektinių aktų ir pateiktų fotofiksacijų pagrindu, tai yra turėjo pakankamai informacijos ekspertizės atlikimui. Šis įrodymas pripažintinas tinkamu leistinumo požiūriu, pakankamu ir patikimu. Ieškovo atstovo nurodyta aplinkybė dėl šios kompanijos atlikto žalos įvertinimo objektyvumo motyvuojant tuo, kad vertinimas atliktas už mažą kainą, teisinės reikšmės neturi, nes atlygio suma nustatoma šalių susitarimu ir negali būti vertinama kaip mažiau objektyvi, jei nėra didelė.

Sutiktina su trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovo paaiškinimais, kad prašoma priteisti suma nėra adekvati patirtos žalos mastui. Iš bylos dokumentų matyti, kad automobilio duomenys neskelbtini vertė yra 31626,12 Eur. Automobiliui padarytų apgadinimų remonto suma, įskaitant detales ir darbą, sudaro 1042,58 Eur, kas sudaro kiek daugiau nei 3 procentus automobilio vertės, tuo tarpu ieškovas teigia, kad bendras žalos dydis sudaro 16426,51 Eur, taigi beveik 52 procentus automobilio vertės. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktais apskaičiavimais, transporto priemonės remonto kaštai sudaro tik 800,97 Eur. Įvertinant automobiliui padarytų apgadinimų pobūdį – apgadintos penkios detalės, neturinčios esminės reikšmės automobilio funkcionalumui, teismas negali sutikti su ieškovo argumentais dėl jo nurodyto automobilio nuvertėjimo dydžio ir sprendžia, kad jis yra akivaizdžiai per didelis. Ieškovo argumentas, kad minimas automobilis parduotas už 10061,90 Eur sumą, teisinės reikšmės neturi, nes verslo subjektai patys sprendžia, už kokią sumą parduoti prekę ar aplamai ją padovanoti, įvertinę tarpusavio susitarimų esmę, ilgalaikius verslo ryšius ir pan. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus pateiktą susirašinėjimą elektroniniu paštu, jog būtent už tokią sumą byloje minimas automobilis ir buvo parduotas. Byloje nėra ir įrodymų, jog transporto priemonės apgadinimai buvo tokio laipsnio, jog ji prarado savo geometriją, kas ir esmės reikštų, jog ji netinkama eksploatacijai. Ieškovas neneigia, kad jį su krovinio savininku sieja ilgalaikiai krovinių ekspedijavimo teisiniai santykiai, tai įrodo ir ieškinio priedas Nr. 13, todėl teismas negali nesutikti su atsakovo pozicija, kad, galimai dėl šios priežasties ieškovas neginčijo gamintojo apskaičiuoto žalos dydžio, tokiu būdu prisiimdamas riziką, jog ieškinys teismui gali būti atmestas ar patenkintas iš dalies.

Remiantis išdėstytais argumentais, ieškinio tenkinti pilna apimtimi nėra teisinio pagrindo. Teismas sprendžia, kad trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ pateiktoje ekspertizės ataskaitoje objektyviai įvertintas transporto priemonės nuvertėjimo mastas dėl jos apgadinimo. Teismo įsitikinimu, joje nurodyta 20 procentų (6323,22 Eur) transporto priemonės nuvertėjimo (ataskaitoje nurodyto „diskontas“) suma apima ir jos nuvertėjimą dėl garantijos netekimo, jei toks aplamai buvo taikytas, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog transporto priemonė buvo parduota be garantijos jog tam tikru gamintojo nustatytu laikotarpiu transporto priemonė bus remontuojama nemokamai. Pažymėtina, kad net garantiniu laikotarpiu už periodinius transporto priemonių aptarnavimus (tepalų, filtrų keitimą ir pan.) yra mokama, o nemokamai keičiamos tik tam tikros sugedusios, kaip taisyklė, variklio detalės, kas garantiniu laikotarpiu šiuolaikinei technikai nutinka itin retai, todėl šis argumentas teismo laikytinas svarbiu motyvuojant, kodėl transporto priemonės nuvertėjimo suma apima ir jos nuvertėjimą dėl garantijos netekimo.

Dėl aptartų priežasčių teismas nesivadovauja ieškovo pateiktais žalos apskaičiavimais (ieškinio priedas Nr. 5), nes ieškovas neįrodė, kad jis atliktas ekspertinės įstaigos, nepagrindžia, kodėl du kartus reikia taikyti automobilio nuvertėjimą: ir dėl nuvertėjimo dėl apgadinimo ir dėl garantijos netekimo bei, teismo vidiniu įsitikinimu, apskaičiuotas automobilio vertės netekimas yra akivaizdžiai per didelis.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 4053,50 Eur sumą 2017-04-27 Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo suderinimo aktu Nr. 3969 (ieškinio priedas Nr. 8) bei 2770,63 Eur 2017-12-13 mokėjimo nurodymu (ieškinio priedas Nr. 12). Iš viso – 6824,13 Eur. Nors iš byloje esančių kitų mokėjimo pavedimų matyti, kad ieškovui atsakovas yra pervedęs ir kitas pinigų sumas, atsakovas jų nesiejo su šio ginčo dalyku ir neteigė, kad šios sumos buvo skirtos ieškovo prašomos žalos atlyginimui, todėl laikytina įrodyta, kad atsakovas sumokėjo ieškovui (tarpusavio užskaitymų ir kitais būdais) 6824,13 Eur žalos atlyginimą.

Iš duomenys neskelbtini filialo 2017-07-11 surašytos ekspertizės ataskaitos, kuria teismas vadovaujasi priimdamas sprendimą bylose, matyti, kad automobilio apgadinimo nuostoliai sudaro 7367,80 Eur: 1042,58 Eur remonto darbai ir 6325,22 Eur nuvertėjimo suma.

Teismas sutinka su ieškinio 5 priede nurodyta 200 Eur transportavimo suma, kadangi akivaizdu, jog apgadinta transporto priemonė nebuvo remontuojama iškrovimo vietoje. Įvertinant aplinkybę, kad buvo išdaužtas vienas žibintas, darytina išvada, kad transporto priemonė savo eiga važiuoti negalėjo, taigi jos transportavimo išlaidos į remonto dirbtuves, nors ir nepagrįstais jokiais rašytiniais įrodymais, laikytinas tokiais atvejais įprastomis ir būtinomis išlaidomis. Šių transportavimo išlaidų Dekra ekspertai nepriskaičiavo, todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tuo tarpu atsakovas teigia, kad CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis numato tik 5 procentų dydžio metines palūkanas.

CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai, taigi šiame straipsnyje nustatytas 5 procentų palūkanų dydis negali būti laikomas procesinėmis palūkanomis, nes jas galima skaičiuoti ir nuo reikalavimo vežėjui pateikimo dienos, tuo tarpu CK 6.37 straipsnio 2 dalis bei 6.210 straipsnio 2 dalis konkrečiai kalba apie procesines palūkanas, priteisiamas teismo. Būtent tokių procesinių palūkanų iš atsakovo ir prašo priteisti ieškovas, todėl šiuo atveju iš atsakovo priteistina 6 procentai metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Aptartų aplinkybių pagrindu regreso tvarka iš atsakovo ieškovui priteistina 743,67 Eur žalos atlyginimas, 6 procentai metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovo argumentą, kad jis turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės atlyginti žalą CMR konvencijos 17 str. 4 d. a punkto pagrindu, teismas laiko nepagrįstu, todėl jį atmeta. Iš prie atsiliepimo į ieškinį pridėto trečiojo asmens duomenys neskelbtini 2016-04-27 rašytinio paaiškinimo matyti, kad gabentas automobilis buvo apgadintas dėl to, jog staigiame posūkyje susilietė su autovežio konstrukcija, taigi akivaizdu, kad nustatyti apgadinimai atsirado dėl netinkamo gabentų automobilių pakrovimo ir pritvirtinimo ar, galimai, dėl neatsargaus vairavimo staigiame posūkyje, taigi ne dėl pašalinės jėgos poveikio, todėl šiuo atveju aplinkybė, ar krovinys gabentas puspriekabėje su tentu ar be jos, teisinės reikšmės neturi. Nauji ar naudoti automobiliai gabenami specialiais autovežiais, todėl šiuo atveju nebuvo jokio reikalo transporto priemones gabenti dengta puspriekabe, į kurią būtų galima pakrauti tik 1 ar dvi tokio tipo transporto priemones, kas žymiai padidintų transportavimo išlaidas, bei nebūtų techninių galimybių jų tinkamai fiksuoti.

Ieškinį patenkinus iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas sumokėjo 211 Eur žyminį mokestį, 139,15 Eur už ieškinio priedų vertimą iš užsienio kalbos, bei turėjo 2117,50 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 2467,65 Eur.

Atsakovas pateikė įrodymus dėl turėtų 1205 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Šalių pateiktos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, atstovavimo išlaidos išsamiai detalizuotos, neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių už advokato teikiamą pagalbą civilinėse bylose, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 įsakymu Nr. 1R-77, todėl paskirstytinos tarp šalių.

Teismui tenkinus 8 procentus ieškovo reikalavimų, atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymą (1108,6 Eur atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 197,41 Eur ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma = 911,19 Eur), iš ieškovo priteistina atsakovui 911,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Transedda“, į. k. 300645609, ieškovo UAB „Manvesta“ į. k. 158297016, naudai 742,67 Eur žalos atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Manvesta“ į. k. 158297016 atsakovo UAB „Transedda“, į. k. 300645609 naudai 911,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui duomenys neskelbtini apylinkės duomenys neskelbtini rūmus.